Žvejams apie žuvis ir žvejybą

seklieji ežerai

Sekliuosiuose ežeruose pagrindinės žuvų rūšys yra lynai ir karosai, rečiau sazanai ir karšiai. Aplamai seklieji ežerai žuvininkystės požiūriu yra karosinio-lyninio ar karosinio tipo. Kiek gilesni, turintieji geresnį vandens dujinį režimą,…

Continue Reading

negilūs ežerai

Negiliuosiuose ežeruose būdingos pramoninės žuvys yra karšiai ir lydekos, todėl negilieji ežerai daugiausia yra karšinio-lydekinio tipo. Kai kurie tos grupės ežerai taip pat gali būti sazaniniai, sazaniniai-karosiniai ir karšiniai-karosiniai. Negiliuose…

Continue Reading

vidutinio gilumo ežerai

Vidutinio gilumo ežerams yra būdingas seliavinis - karšinis tipas. Jie taip pat atskirais atvejais gali būti karšinio - lydekinio tipo. Tokiuose ežeruose gerai auga ir veisiasi seliavos, rečiau stintos. Taip pat gana gerai laikosi karšiai, kuojos, aukšlės, plakiai, raudės, lynai ir karosai; yra ešerių ir pūgžlių. tokiuose ežeruose lengviau žvejoti ir jie dažniausiai yra žuvingesni.

Continue Reading

gilieji ežerai

Pagal klasifikavimą, giliuosiuose ežeruose pagrindinės vertingos pramoninės žuvys yra: sykas, seliava, stinta ir karšis. Gilieji ežerai žuvininkystės požiūriu gali būti seliaviniai-sykiniai, stintiniai-sykiniai, karšiniai-sykiniai ir seliaviniai-karšiniai. Tačiau karšis giliuosiuose ežeruose turi mažesnę reikšmę, negu vidutiniuose ir negiliuose ežeruose. Lietuvos giliuose ežeruose yra gana dideli antraeilių pramoninių žuvų ištekliai, pvz., lydekų, ešerių, kuojų, aukšlių ir kt. Giliuose ežeruose palyginti nedaug ir pūgžlių.

Continue Reading

ežerų klasifikavimas pagal gilumą

KKlasifikuojant ežerus pagal jų gilumą, atsižvelgiama į gyvenamosios terpės įtaką vandeniniams organizmams ir taip pat į jų biologinį produktyvumą, įskaitant ir žuvingumą. Didelę reikšmę turi ežero apylinkės reljefas, ežero baseino didumas, to baseino dirvos derlingumas ir kt. Pagal gilumą Lietuvos ežerus būtų galima suskirstyti į keturias grupes, arba natūralinius tipus:

Continue Reading
Close Menu