|
|
Po pirmųjų šalnų lydeka ir ešerys nulindo giliau – ieško vietos kur reiks žiemoti. Štai kodėl pirmiausia reikia apgaudyti sietuvas, daubas, styrančius vandenyje stambius akmenis. Dabar, rudenį, dar labiau negu vasarą, praverčia balta, besisukanti blizgutė. Apniukusios dienos, tamsus vanduo, ir spindinti, smarkiai virpanti blizgutė gali sužadinti plėšrūnų apetitą. Varlės, po pirmųjų šalnų pašalusios kojas, skuba į vandenį – kur šilčiau. Mėgsta jos dabar riogsoti po valtimis ir kitose jaukiose vietelėse. Nepraleidžia šios progos … Žuvys ir gamta rudenį – toliau
Tai išties gana sėkmingas būdas gaudyti žuvis. Esmė ta, kad masalas visada būna šalia arba beveik ant dugno, o ir daug žuvų ir minta tuo, ką randa ant dugno. Šiuo būdu pagaunami karšiai, lynai, kuojos, karpiai, starkiai, ešeriai, plekšnės, unguriai ir dar daugybė smulkesnių žuvų … Tradicinis gaudymas dugnine meškere – toliau
Kaip ir lydeka, ne mažesnis grobuonis yra ešerys, kurį gaudant žvejas patiria daug įspūdžių ir malonumo. Sakoma, kad vienas stambus ešerys spiningautojui atstoja dvi lydekas. Ešerys nėra itin stambus, pagavus netoli 1 kg svorio laikomas labai dideliu. Daugiau jų yra ežeruose ir upių užtvankose, todėl ten ir geriausia juos gaudyti. Paprastai laikosi būriais, tik stambesnieji būna pavieniui. Ešeriai spiningu gaudomi nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Geriausiai kimba praslinkus keliolikai dienų po neršto – balandžio pabaigoje ir gegužės … ešerių gaudymas dirbtiniais masalais – toliau
Aukšlė – vikri, maloni pažiūrėti žuvelė panaši į mažą silkutę, smulki, bet riebi ir skani. Jei tik kažkur vandens srovė, atsimušusi į kliūtį (polius, akmenis, žemės luitus), ima sukti verpetus – čia vieta, kur aukšlės laukia grobio. Aukšlės plaukioja būriais. Neršia liepos mėnesį triskart, kas kelios dienos. Tirštai būriuodamosi nerštavietėje, visai pamiršta atsargumą ir lengvai pakliūva į nasrus lydekai, ešeriui, salačiui ar starkiui. Šiems plėšrūnams aukšlė ir yra geriausias gyvasis … Aukšlės žvejyba – toliau
2010 m. rugsėjo 6 d. apie 22 val. Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai Zarasų rajone, Šventosios upėje tarp Luodykščio ir Asavo ežerų, sulaikė Ignalinos r. gyventoją B. Š., kuris neteisėtai žvejojo draudžiamu tinkliniu ne mėgėjiškos žūklės įrankiu – ungurine gaudykle. Pažeidėjas buvo sulaikytas, kai, ką tik pastatęs gaudyklę, išbrido į krantą, todėl ir ungurių jam sugauti … Brakonierius pagautas šeštą kartą – toliau
Pavasaris – ungurių migracijos metas. Aukštas vandens lygis ežeruose ir upeliuose, didelė vandens trauka, sudaro geras sąlygas šių vertingų žuvų kelionės pradžiai į nerštavietes Sargaso jūroje, esančioje net prie Centrinės Amerikos krantų. Daugumoje upelių, ištekančiuose iš ežerų, ungurių žvejybą nustatyta tvarka vykdo žvejai verslininkai, tačiau atsiranda ir tokių piliečių, kurie pasipelnyti siekia žvejodami neteisėtai. Kadangi unguriai keliauja pasroviui, įsvaizduokime, kas lieka žvejui verslininkui, kai prieš teisėtą žvejybos vietą, aukštupyje, pastatoma nelegali … brakonieriai būkos upėje – toliau
Lydekos pradedamos gaudyti praslinkus 10 – 45 dienų po neršto. Jos neršia kovo mėnesio pabaigoje arba balandžio pradžioje. Per žiemą išalkusi lydeka godžiai griebia masalą. Tuomet lydeka masalo labai nesirenka ir galima gaudyti įvairiais būdais, ir įvairiais dirbtiniais masalais. Kol vanduo dar skaidrus, dirbtiniai masalai naudojami didesni ir baltos spalvos. Pavasarinio gaudymo sezonas yra gana trumpas, todėl reikia atidžiai sekti lydekų nerštą. Rudens sezonas yra kibesnis ir ilgesnis. Gaudant spiningu, lydekos žvejojamos nuo balandžio pabaigos iki lapkričio arba net gruodžio mėnesio, kitaip sakant kol užšąla upės ir … lydekos gaudymas spiningu – toliau
Prieš išvykstant žvejoti prie upės ar ežero, reikia žinoti, kokios ten veisiasi žuvys, ar prieinami telkinio pakraščiai. Kaip rodo patyrimas, kuo sunkiau ežero pakraščiai prieinami, tuo daugiau toje vietoje galima pagauti žuvies. Kai kurių ežerų pakraščiai būna labai klampūs, apaugę nendrėmis ir kitomis uždumblėjusius pakraščius mėgstančiomis žolėmis. Tada žvejoti galima sakyti tik iš valties. Patogiausios, mobiliausios ir naudojamiausios yra įvairios oru pripučiamos … kur ir kaip žvejoti spiningu – toliau
Dugnine meškere dažniausiai gaudoma pavasarį ir rudenį, taip pat ir vasarą dažniausiai nuo kranto, retkarčiais ir iš valties ar neaukštų tiltų. Vasarą žvejyba dugnine ne tokia sėkminga. Dugnine dažniausia gaudoma naktį. Tam prie meškerykočio pritvirtinamas signalizatorius – mechaninis ar elektroninis skambaliukas, kuris traukiant valą signalizuoja, ir taip žvejui praneša apie kibimą.Paprasčiausias signalizatorius – ant meškerykočio per virvutę pritvirtintas skambutis, kuris kabinamas ant valo, jį nuo svorio išlenkia, ir kimbant žuviai … žvejyba dugnine meškere – toliau
Plūdine palaidyne meškere gaudomos žuvys upėse iš valties, nuo tilto, liepto arba įbridus, nuo kranto. Ja gaudomi šapalai, strepečiai, kuojos, karšiai, karosai, gružliai, ešeriai ir kitos žuvys. Geriausi rezultatai gaunami žvejojant su pabėralu. Gaudant žuvis palaidyne, kaip ir žvejojant su bet kuria kita meškere, svarbu pasirinkti tinkamą vietą. Dugnas turi būti lygus, geriau smėlėtas arba žvirgždėtas. Pasroviui seklėjančioje upėje, tiek ir pasroviui gilėjančioje upėje gaudyti žuvis palaidyne meškere netinka, nes masalas arba prades vilktis dugnu, arba kils aukščiau nuo dugno ir žuvys jį ne taip greit … žvejyba palaidyne meškere – toliau
Kiekvienam žvejui būtina žinoti apie atsargumo priemones, būtinas kiekvienam žiemos žūklautojui. Geriausi žūklei laikotarpiai – užšalus pirmajam ledui ir pavasarį. Rudenį užšalinėjant telkiniams ir pavasarį pradėjus tirpti ledui kartu yra ir pavojingiausia žvejyba. Einant įtartinu, neišmėgintu ledu, reikia jį prieš save patikrinti stuksenant peikena, kojų nekilnoti, o čiuožti. Esant dideliam vėjui, smarkiai sningant ledas susiformuoja daug vėliau, būna properšų. Taip pat ledas susidaro vėliau ten – kur … atsargumo priemonės lipant ant ledo – toliau
Šlakis daug kuo panašus į lašišą. Svarbiausi skirtumai: šlakio uodegos stiebelis storesnis, uodeginio peleko galas beveik tiesiai nukirstas; šonai sidabrinės spalvos; juose gausu tamsių dėmelių ne tik aukščiau šoninės linijos, bet ir žemiau jos. Lytiškai subrendusių žuvų, ypač patinų, šonuose gausiai atsiranda rausvų dėmelių. Jaunikliai tokios pat spalvos, kaip ir upėtakiai. Šlakis mažesnis … šlakis – toliau
Lašiša paplitusi išilgai visų Šiaurės Atlanto ir dalies Šiaurės Ledjūrio pakraščių. Šiaurėje jos gausu Baltijoje ir Šiaurės jūrose, pietvakariuose siekia Biskajos įlanką ir net Portugaliją. Taip pat yra ir šiaurės Amerikos pakraščiuose, kuriuos skalauja Atlanto vandenynas. Lašišą geriausia meškerioti museline, Kotas imamas labai stiprus, ilgas, dvirankis, jis dar vadinamas lašišiniu. Valas turi būti taip pat … lašiša – toliau
Gaudant žuvis plūdine meškere, daugiausia dėmesio reikia skirti santakoms, kuriose nedideli sraunūs upeliai įteka į upę ar į ežerą. Ramioje, seklioje upėje taip pat reikia kreipti dėmesį į duobes, nes jose visuomet užtinkama stambesnių žuvų. Sraunioje upėje žuvys plauko už rėvų, nes toje vietoje sūkuringas vanduo pakelia nuo dugno maistą ir sumaišo jį su visais vandens … žvejyba plūdine meškere – toliau
Žvejybos sportas yra labai įvairus. Žvejojama įvairiais įrankiais: spiningu, museline, velke, plūdine ar dugnine ir kitokiomis meškerėmis bei skrituliais, tiek gyvu jauku tiek ir dirbtiniu. Be to, prie žvejybos priklauso ir … žvejybos būdai – toliau
|
|