populiariausi

aplinkybės įtakojančios žvejybą ir spiningavimą

Žvejybos sėkmė labiausiai priklauso nuo mokėjimo pasirinkti vietą, bei sugebėjimo užmesti masalą bei manevruoti juo. Žvejybos sėkmė taip pat priklauso ir nuo kitų aplinkybių, nepriklausančių nuo paties spiningautojo, tai yra nuo vandens lygio, nuo oro, atmosferos slėgio, temperatūros, vėjo ir daugybės kitų priežasčių. Šiais klausimais yra nemažai literatūros, įvairių pažiūrų, bei nuomonių, bet nieks nėra nurodęs aplinkybių, kuriomis remiantis visad pagausite žuvies. Tačiau iš ilgametės žvejų praktikos ir stebėjimų galima padaryti kai kurias … aplinkybės įtakojančios žvejybą ir spiningavimą – toliau

žvejyba dugnine meškere

Dugnine meškere dažniausiai gaudoma pavasarį ir rudenį, taip pat ir vasarą dažniausiai nuo kranto, retkarčiais ir iš valties ar neaukštų tiltų. Vasarą žvejyba dugnine ne tokia sėkminga. Dugnine dažniausia gaudoma naktį. Tam prie meškerykočio pritvirtinamas signalizatorius – mechaninis ar elektroninis skambaliukas, kuris traukiant valą signalizuoja, ir taip žvejui praneša apie kibimą.Paprasčiausias signalizatorius – ant meškerykočio per virvutę pritvirtintas skambutis, kuris kabinamas ant valo, jį nuo svorio išlenkia, ir kimbant žuviai … žvejyba dugnine meškere – toliau

stintų žvejyba žiemą

Iš visų žieminės žūklės būdų, greičiausiai nebus kitos tokios azartiškos, greitos ir linksmos žvejybos, kaip stintų žvejybos. Lietuvoje stintos gaudomos gilesniuose ežeruose, tokiuose kaip Asveja ar Baluošas, bei Kuršių mariose. Geriausiai žiemą stintos kimba link pavasario – vasario mėnesį, tuo metu jų būriai didėja ir žvejyba būna azartiškesnė. Gruodžio ir sausio mėnesiais stintos kimba … stintų žvejyba žiemą – toliau

Žuvys žiemą - poledinė žvejyba

Žiema. Ilgos naktys, trumpos dienos: nespėja išaušti, ir vėl temsta. Tačiau, nesigailėsi atsikėlęs anksti rytą. Nesvarbu, kad šaltukas spaudžia, kad danguje dar tebespingsi žvaigždės ir šaiposi pageltęs mėnulis. Kelkis ir keliauk – žuvys laukia. Nyku ant ežero. Nyku atrodo ir po ledu – jokios gyvybės. Bet ar iš tikrųjų taip? Dirstelėkime į povandeninį pasaulį šį šaltą rytą. Susipažinti su polediniu gyvenimu labai paprasta. Išsikirskite eketę ir prigludę prie ledo, prisidengę nuo dienos šviesos, pažvelkite … Žuvys žiemą – poledinė žvejyba – toliau

žvejyba plūdine žiemą

Žiemą plūdine meškere gaudomos kuojos ir ešeriai, tačiau galima pagauti ir strepečių, šapalų, skersnukių, meknių, pūgžlių ir net karšių. Ja meškeriojama visą žiemą, tačiau geriausia gaudyti pavasarį, kada pradeda tižti ledas. Tokiu laiku daugiausia gaudomos kuojos, kurios plaukia į seklesnes vietas, ir į … žvejyba plūdine žiemą – toliau

žvejyba plūdine meškere

Gaudant žuvis plūdine meškere, daugiausia dėmesio reikia skirti santakoms, kuriose nedideli sraunūs upeliai įteka į upę ar į ežerą. Ramioje, seklioje upėje taip pat reikia kreipti dėmesį į duobes, nes jose visuomet užtinkama stambesnių žuvų. Sraunioje upėje žuvys plauko už rėvų, nes toje vietoje sūkuringas vanduo pakelia nuo dugno maistą ir sumaišo jį su visais vandens … žvejyba plūdine meškere – toliau

karšis

Karšis mėgsta stovintį arba tik lėtai tekantį vidutinio gilumo vandenį. Lietuvoje yra daugelyje ežerų ir gilesnėse upėse. Tačiau daugiausia karšių yra Nemuno žemupyje ir Kuršių mariose; čia jie žvejyboje užima vieną iš pirmųjų vietų. Suaugusio karšio pagrindinę ganyklą sudaro vandens baseino dugnas, kur baigiasi vandens augalai ir prasideda turtingas lengvai pūvančių medžiagų dumblas. Tokiose vietose yra daug trūklių, nedidelių kirmėlių ir kitokių gyvūnų. Karšis savo siurbiamuoju žiočių aparatu juos puikiai moka išrankioti iš dumblo, rausdamasis jame iki 10 cm … karšis – toliau

Ešerių gaudymas dirbtiniais masalais

Kaip ir lydeka, ne mažesnis grobuonis yra ešerys, kurį gaudant žvejas patiria daug įspūdžių ir malonumo. Sakoma, kad vienas stambus ešerys spiningautojui atstoja dvi lydekas. Ešerys nėra itin stambus, pagavus netoli 1 kg svorio laikomas labai dideliu. Daugiau jų yra ežeruose ir upių užtvankose, todėl ten ir geriausia juos gaudyti. Paprastai laikosi būriais, tik stambesnieji būna pavieniui. Ešeriai spiningu gaudomi nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Geriausiai kimba praslinkus keliolikai dienų po neršto – balandžio pabaigoje ir gegužės … ešerių gaudymas dirbtiniais masalais – toliau

Kaip gaudyti ūsorius

Maisto ūsorius ieško sraunioje upės tėkmėje, kur akmenuotas ar žvyruotas dugnas. Ūsorius pradeda kibti pavasarį, kai, nuslūgus ir praskaidrėjus vandeniui, atšyla oras. Po neršto (neršia gegužės – birželio mėnesį) pradeda maitintis aktyviau. Itin gobšus rugpiūčio – spalio mėnesiais. Seni žvejai tvirtina, kad ūsorius kimba ne tik vėlyvą vasarą, bet ir rudenį, kai nuo lietaus pakilęs vanduo išneša vandens augmeniją ir žuviai sunku rasti … Kaip gaudyti ūsorius – toliau

Kaip gaudyti šapalus

Patogiausia šapalus gaudyti palaidyne be plūdės. Šapalai bailūs, todėl masalą reikia leisti iš toliau, ne matydami žveją, jo meškerę, ar kitą nepažįstamą objektą šapalai masalo nelies. Patikrinkite ar šapalų čia išvis yra. Jei jų yra, įmetus į vandenį žiogą, tas kiek paplaukęs kaip mat dings šapalo sukeltose vilnyse. Kitą žiogą maukite ant kabliuko, paragavęs vieną, jis žaibo greitumu griebs ir … Kaip gaudyti ir jaukinti šapalus – toliau

brakonieriai būkos upėje

Pavasaris – ungurių migracijos metas. Aukštas vandens lygis ežeruose ir upeliuose, didelė vandens trauka, sudaro geras sąlygas šių vertingų žuvų kelionės pradžiai į nerštavietes Sargaso jūroje, esančioje net prie Centrinės Amerikos krantų. Daugumoje upelių, ištekančiuose iš ežerų, ungurių žvejybą nustatyta tvarka vykdo žvejai verslininkai, tačiau atsiranda ir tokių piliečių, kurie pasipelnyti siekia žvejodami neteisėtai. Kadangi unguriai keliauja pasroviui, įsvaizduokime, kas lieka žvejui verslininkui, kai prieš teisėtą žvejybos vietą, aukštupyje, pastatoma nelegali … brakonieriai būkos upėje – toliau

prasidėjus lydekų nerštui – suaktyvėjo brakonieriai

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai 2010 m. balandžio 9 – 10 d. Vilniaus m., Vilniaus r. ir Švenčionių r. organizavo prevencinius reidus, skirtus užkirsti kelią brakonieriavimui. Švenčionių rajone šalia Staškinės kaimo esančiame Staškinės ežere, aplinkosaugininkams vėl teko surengti pasalą. Jos metu buvo sulaikyti du to paties kaimo gyventojai, besiruošiantys žeberklais badyti neršiančias … prasidėjus lydekų nerštui – suaktyvėjo brakonieriai – toliau

lydekos gaudymas spiningu

Lydekos pradedamos gaudyti praslinkus 10 – 45 dienų po neršto. Jos neršia kovo mėnesio pabaigoje arba balandžio pradžioje. Per žiemą išalkusi lydeka godžiai griebia masalą. Tuomet lydeka masalo labai nesirenka ir galima gaudyti įvairiais būdais, ir įvairiais dirbtiniais masalais. Kol vanduo dar skaidrus, dirbtiniai masalai naudojami didesni ir baltos spalvos. Pavasarinio gaudymo sezonas yra gana trumpas, todėl reikia atidžiai sekti lydekų nerštą. Rudens sezonas yra kibesnis ir ilgesnis. Gaudant spiningu, lydekos žvejojamos nuo balandžio pabaigos iki lapkričio arba net gruodžio mėnesio, kitaip sakant kol užšąla upės ir … lydekos gaudymas spiningu – toliau

plūdinė meškerė

Gaudymo sezonas plūdine meškere atviruose vandenyse (neskaitant meškeriojimo žiemą) prasideda pavasarį, vos ledams išėjus, dar nepraskaidrėjus vandeniui. Žvejojama ežeruose bei upėse nuo kranto, ar iš valčių, užtvankose, užtakiuose, daubose, prie tiltų, tvenkiniuose ir kitur. Plūdinei meškerei svarbiausia tai, kad jos visos dalys tiek meškerykotis, tiek valas, plūdė ar kabliukas – būtų tarpusavyje … plūdinė meškerė – toliau

atsargumo priemonės lipant ant ledo

Kiekvienam žvejui būtina žinoti apie atsargumo priemones, būtinas kiekvienam žiemos žūklautojui. Geriausi žūklei laikotarpiai – užšalus pirmajam ledui ir pavasarį. Rudenį užšalinėjant telkiniams ir pavasarį pradėjus tirpti ledui kartu yra ir pavojingiausia žvejyba. Einant įtartinu, neišmėgintu ledu, reikia jį prieš save patikrinti stuksenant peikena, kojų nekilnoti, o čiuožti. Esant dideliam vėjui, smarkiai sningant ledas susiformuoja daug vėliau, būna properšų. Taip pat ledas susidaro vėliau ten – kur … atsargumo priemonės lipant ant ledo – toliau

ūsorius

Ūsoriaus kūnas pailgas, apvalus, be dėmių arba jos yra mažos, rausvos spalvos. Šonai ir nugara žalsvi, pilvas šviesus. Burna apatinė, pusmėnulio formos; jos priekyje yra pora ilgesnių ūselių, o kampuose – pora trumpesnių. Nugarinio ir uodeginio pelekų kraštai tamsūs, kiti pelekai šviesesni, rausvos spalvos. Nugarinis pelekas aukštas, truputį įlinkęs, jo ketvirtasis   spindulys   yra … ūsorius – toliau

šlakis

Šlakis daug kuo panašus į lašišą. Svarbiausi skirtumai: šlakio uodegos stiebelis storesnis, uodeginio peleko galas beveik tiesiai nukirstas; šonai sidabrinės spalvos; juose gausu tamsių dėmelių ne tik aukščiau šoninės linijos, bet ir žemiau jos. Lytiškai subrendusių žuvų, ypač patinų, šonuose gausiai atsiranda rausvų dėmelių. Jaunikliai tokios pat spalvos, kaip ir upėtakiai. Šlakis mažesnis … šlakis – toliau

gružlys

Gružliai yra dugninės žuvys, gyvena būriais, dėl savo spalvos sunkiai pastebimi. Mėgsta daugiau švarų vandenį, smėlėtą, žvirgždėtą dugną. Alkani gružliai puola grobį visu būriu, o sotūs yra labai atsargūs. Gružlio žvejyba yra gera mokykla pradedantiesiems. Patyrę žvejai jį vertina kaip lengvai pagaunamą ir gerą masalą lydekai bei starkiui. Nepaisant mažo dydžio, gružlys smarkiai priešinasi, bet dažniausiai velkamas be didesnių … gružlys – toliau

Puslapis 1 iš 212

Hey.lt - Nemokamas lankytoj skaitliukas