populiariausi

Gaudymas skrituliais

Kai oras žvejybai netikęs, o melduose kaip šluota iššluota, nė vienos plaukiojančios žuvytės nepamatysite. Tik šalia meldų linksmai kūlversčiuoja aukšlės su mažom kuojytėm. Melduose ir už jų – tylu, ramu. Ką beveikti tokiu gūdžiu laiku? Belieka imtis skritulių ir gaudyti gyva žuvele. Tik nereikia pamiršti, kad mėgėjiškos žūklės taisyklės vienam žvejui leidžia gaudyti ne daugiau kaip 4 mėgėjiškos žvejybos … Gaudymas skrituliais – toliau

vėžiai

Vėžiai gyvena įvairiuose pratekančiuose bei švariuose vandenyse – įvairiose upėse, upeliuose, ežeruose. Dieną vėžys dažniausiai lindi pasislėpęs, ir tik vakare dažniausiai iki pat ryto palieka savo slėptuvę. Naktį vėžiai ropinėja dugnu ir ieško maisto. Vėžiai vasarą dažniausiai lindi stačių gilumų krantuose, po medžių šaknimis, įvairiais žolių kupstais, po kerplėšomis, ar akmenimis ir panašiose vietose, o žiemą laikosi gilumose. Vėžiai ėda viską ką randa: sraiges, varles, vabzdžius, jų lervas, žuvis, žuvų ikrus, muses, vandeninių augalų šaknis ir jų … vėžiai – toliau

lydekos gaudymas spiningu

Lydekos pradedamos gaudyti praslinkus 10 – 45 dienų po neršto. Jos neršia kovo mėnesio pabaigoje arba balandžio pradžioje. Per žiemą išalkusi lydeka godžiai griebia masalą. Tuomet lydeka masalo labai nesirenka ir galima gaudyti įvairiais būdais, ir įvairiais dirbtiniais masalais. Kol vanduo dar skaidrus, dirbtiniai masalai naudojami didesni ir baltos spalvos. Pavasarinio gaudymo sezonas yra gana trumpas, todėl reikia atidžiai sekti lydekų nerštą. Rudens sezonas yra kibesnis ir ilgesnis. Gaudant spiningu, lydekos žvejojamos nuo balandžio pabaigos iki lapkričio arba net gruodžio mėnesio, kitaip sakant kol užšąla upės ir … lydekos gaudymas spiningu – toliau

žvejyba gyva žuvele

Gyva ar negyva žuvele gaudomos plėšriosios žuvys: lydekos, starkiai, salačiai, šamai, ešeriai, šapalai ir kt. Tam tikslui naudojamos meškerės, šakotinės ir skrituliai. Masalui tinka mažos žuvelės apie 7 – 10 cm ilgio. Kuo aukštesnė žuvelė, tuo ji pagal ilgį mažesnė (pavyzdžiui karosus nepatartina naudoti masalui ilgesnius nei 6 – 7cm). Lydekoms gaudyti meškerykočiai būna ilgi – iki 5 – 6 m. Viršūnė, kitaip nei paprastai meškerei, turi būti standesnė, valas … žvejyba gyva žuvele – toliau

taisyklės

Zvejosvetaine.lt taisyklės:

Taisyklės bet kuriuo metu gali būti pakeistos ar papildytos.

Visi zvejosvetaine.lt lankytojai, patvirtina jog su taisyklėmis susipažino ir jų laikysis.

Svetainėje draudžiama:

Rašyti šmeižiančius, nepadorius, necenzūrinius komentarus, bei reklamuoti kitas svetaines.
Rašyti komentarus, pateikti kitą informaciją, kurie žeidžia kitus svetainės lankytojus, ar prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams.
Rašyti nesusijusius su tema komentarus.
Įkelti … taisyklės – toliau

Poledinės žūklės varžybos

Sveiki kolegos žvejai, Vasario 26 dieną Nidoje vyks poledinės žūklės varžybos „NELIK ANT LEDO 2011“, tai jau trečios, kasmetinės tokio pobūdžio varžybos ant Kuršių marių ledo, organizuojamos Kauno sportinės žūklės klubo „Vienam gale kablys“. Kviečiame Jūsų klubo narius burtis į 4-asmenų komandą ir dalyvauti varžybose, kurių prizinis fondas 8000 … Poledinės žūklės varžybos “Nelik ant ledo 2011″ Nidoje – toliau

blizgiavimas negyva žuvele

Yra blizgėms artimi įnagėliai žvejoti žiemą negyva žuvele. Jie daromi su kabliuku ir metaline juostele arba su strypeliu iš vielos žuvelei perdurti. Tokio įnagėlio priekinėje dalyje reikia uždėti svorio, perdarius tinka ir vasarą naudojami galvakabliai, svarbu kad svorio centras būtų pastumtas ir žuvelė judėtų natūraliai, tarsi gyva. Įnagėlio dydis priklausys nuo užmautos negyvos žuvelės … blizgiavimas negyva žuvele – toliau

gaudymas gyva žuvele žiemą

Žiemą vėliavėlėmis, arba šakotine (kai kurie žvejai naudoja vasarinius skritulius) galima pagauti lydekų, ešerių ar starkių. Gaudant gyva žuvele ji pasigaunama įprastais žiemą būdais – žiemine meškerėle ar avižėle. Kai kurie žvejai gaudantys gyva žuvele tuo pasirūpina iš anksto – prisigaudo mažyčių žuvelių rudenį ir laiko jas per žiemą akvariume, arba nusiperka karosiukų … gaudymas gyva žuvele žiemą – toliau

nėgė jūrinė

Jūrinės nėgės gyvena visose Europos jūrose nuo Šiaurės Norvegijos ir Adrijos, Amerikos pakraščiuose nuo Grenlandijos vakarų iki Floridos. Taip pat yra Afrikos vakariniuose pakraščiuose. Įplaukia ir į upes, kuriose jos neršia. Baltijos jūroje aptinkama retai, bet pavieniai egzemplioriai siekia jos rytinę … nėgė jūrinė – toliau

šlakis

Šlakis daug kuo panašus į lašišą. Svarbiausi skirtumai: šlakio uodegos stiebelis storesnis, uodeginio peleko galas beveik tiesiai nukirstas; šonai sidabrinės spalvos; juose gausu tamsių dėmelių ne tik aukščiau šoninės linijos, bet ir žemiau jos. Lytiškai subrendusių žuvų, ypač patinų, šonuose gausiai atsiranda rausvų dėmelių. Jaunikliai tokios pat spalvos, kaip ir upėtakiai. Šlakis mažesnis … šlakis – toliau

salatis

Sportinėje žūklėje yra labai vertinamas kaip sunkiai pagaunama žuvis, ir jo gaudymas teikia meškeriotojui malonių išgyvenimų. Įdomiai salatis medžioja: netikėtu šuoliu įsibrauna į vandens paviršiuje plaukiojančių žuvelių pulką ir, staigiai pasisukdamas, galingai smogia savo plačia uodega į vandenį. Pasigirsta stiprus pliaukštelėjimas. Susidariusiame vandens verpete bejėgiškai sukasi apsvaigintos žuvelės, kurias plėšikas lengvai gaudo ir ryja. Stambūs individai yra tikri plėšikai. Šios žuvies grobį sudaro įvairios smulkios žuvelės, pavyzdžiui, gružliai, aukšlės, jauni šapalai ir … salatis – toliau

lydeka

Lydeka – tai stambi ir labai plėšri gėlųjų vandenų žuvis. kūnas pailgas, padengtas smulkiais žvynais. Lydeka užauga daugiau kaip 1,5 m ilgio ir sveria daugiau kaip 30 kg. Ši žuvis mėgsta maskuotis ir dėl savo slepiamos spalvos yra sunkiai pastebima. Kai trūksta žolės, tinkamą jai slėptuvę sudaro nukarusios į vandenį medžių šaknys, gulinčios dugne šakos arba dideli akmenys. Tik labai stambūs individai vengia seklių vietų ir tūno giliose … lydeka – toliau

sykas

Sykas panašus į seliavą, bet už ją daug stambesnis, be to, gyvena dugne. Jo nugara melsva, šonai ir pilvas sidabrinės spalvos. Užauga iki 3 kg. Lietuvoje sykų yra Kuršių mariose ir Platelių ežere. Ši žuvis seniau buvo įveista kai kuriuose rytų Lietuvos ežeruose (Lūšių, Trakų ež.). Sykas yra jautrus šilumai, gyvena mūsų vandenų gelmėse. Kaip ir visos lašišinės žuvys, jis yra jautrus deguonies stokai, todėl tinkamos jam sąlygos yra tik kai kuriuose … sykas – toliau

kiršlys

Lietuvoje gyvena švariose, srauniose upėse, pavyzdžiui, Merkyje ir jo intakuose, Neryje, Žeimenoje ir kitose upėse. Kiršlys yra tikra upių žuvis. Mėgsta upes graužėtu ir akmenuotu dugnu, kur greta sraunių vietų pakaitomis esti ir ramios gelmės. Kiršlys palyginti nėra itin baikštus, todėl, pagavus vieną, toje pačioje vietoje jų galima pagauti ir daugiau. Tačiau kiršlys gerai mato ir yra labai … kiršlys – toliau

lašiša

Lašiša paplitusi išilgai visų Šiaurės Atlanto ir dalies Šiaurės Ledjūrio pakraščių. Šiaurėje jos gausu Baltijoje ir Šiaurės jūrose, pietvakariuose siekia Biskajos įlanką ir net Portugaliją. Taip pat yra ir šiaurės Amerikos pakraščiuose, kuriuos skalauja Atlanto vandenynas. Lašišą geriausia meškerioti museline, Kotas imamas labai stiprus, ilgas, dvirankis, jis dar vadinamas lašišiniu. Valas turi būti taip pat … lašiša – toliau

nėgė mažoji

Mažoji nėgės rūšis labai panaši į upinę nėgę, bet ekologiniu atžvilgiu skiriasi tuo, kad yra sėsli – visą gyvenimą praleidžia kur ir gimusi. Suaugusios mažosios nėgės virškinamasis traktas sunykęs ir netinka maistui priimti. Lervos (graužavirbos) labai didelės, savo didumu net didesnės už suaugusias būna iki 20 cm ilgio. Meškeriotojai anksčiau naudodavo masalui, šiuo metu jas draudžia gaudyti … nėgė mažoji – toliau

lašišoms - didesnė apsauga

Lašišos ir šlakiai jau būriuojasi Baltijos jūros priekrantėje ir pradeda savo ilgą kelionę į nerštavietes upių aukštupiuose. Siekdamas apsaugoti neršti plaukiančias žuvis, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas sustiprino žvejybos kontrolę prie į Baltijos jūrą ir Kuršių marias įtekančių upių … lašišoms – didesnė apsauga – toliau

upėtakis paprastasis

Upėtakis yra lašišinių šeimos žuvis, kuri nuo savo giminaičių skiriasi apvaliu kūnu ir trumpu buku snukiu. Upėtakis yra viena gražiausių žuvų, aptinkamų mūsų vandenyse. Jo standus, darnus kūnas padengtas smulkiais sidabriniais žvynais, nugara alyvinės žalios spalvos su tamsiais ruožais, šonai žalsvai gelsvi su juodomis, baltomis, raudonomis arba oranžinėmis … upėtakis margasis – toliau

Puslapis 1 iš 212

Hey.lt - Nemokamas lankytoj skaitliukas