populiariausi

Į žvejybą šaltą žiemos dieną

Štai ir jis tankiame miške nugulęs ežeriūkštis. Vakarų krantas žaižaruoja oranžinio atspalvio purpuru, o priešinga pusė – žaliai melsva, šalta ir nyki. Nėra ko gaišti. Ir gamta nelabai norisi žavėtis tokiame šaltyje. Gręžiame po eketę – čia pat, šešėlyje, netoli meldų. Vos spėjo nulinguoti po ledu sidabrinė blizgutė, kai kažkas stipriai trenkė ir truktelėjo į šoną. Pora judesių ir laimikis ant ledo, čia pat suguža kiti … Į žvejybą šaltą žiemos dieną – toliau

Kada kimba žuvys žiemą

Žiemą ešeriai geriausiai kimba, oro slėgiui esant normaliam. Į blizgę miglotą bei drėgną dieną ešeriai nekreipia dėmesio. Vis dėlto ir žiemą, kaip ir vasarą, geriau kimba pučiant vakarų ar pietų vėjui. Kai pasisuka šiaurės ar rytų vėjas – bergždžias reikalas, žuvis į masalą net dėmesio dažniausiai nekreipia. Šviečiant saulei -geriau kimba, o šąlant – … Kada kimba žuvys žiemą – toliau

Blizgiavimas lapkritį

Lengvai supdamasi valtis slysta pro jau spėjusius paruduoti meldus. Aplink ramu. Tačiau kartkartėmis vanduo tarsi užverda – raibieji ešeriai neduoda ramybės aukšlėms. Užkibęs ant kabliuko toks gražuolis išlenda pasipūtęs, pelekus pašiaušęs, o iš paskos giminaičių būrys vejasi. Tik pastebėję valtį, jie staigiai pasuka į … Blizgiavimas lapkritį – toliau

karšis

Karšis mėgsta stovintį arba tik lėtai tekantį vidutinio gilumo vandenį. Lietuvoje yra daugelyje ežerų ir gilesnėse upėse. Tačiau daugiausia karšių yra Nemuno žemupyje ir Kuršių mariose; čia jie žvejyboje užima vieną iš pirmųjų vietų. Suaugusio karšio pagrindinę ganyklą sudaro vandens baseino dugnas, kur baigiasi vandens augalai ir prasideda turtingas lengvai pūvančių medžiagų dumblas. Tokiose vietose yra daug trūklių, nedidelių kirmėlių ir kitokių gyvūnų. Karšis savo siurbiamuoju žiočių aparatu juos puikiai moka išrankioti iš dumblo, rausdamasis jame iki 10 cm … karšis – toliau

Gaudymas skrituliais

Kai oras žvejybai netikęs, o melduose kaip šluota iššluota, nė vienos plaukiojančios žuvytės nepamatysite. Tik šalia meldų linksmai kūlversčiuoja aukšlės su mažom kuojytėm. Melduose ir už jų – tylu, ramu. Ką beveikti tokiu gūdžiu laiku? Belieka imtis skritulių ir gaudyti gyva žuvele. Tik nereikia pamiršti, kad mėgėjiškos žūklės taisyklės vienam žvejui leidžia gaudyti ne daugiau kaip 4 mėgėjiškos žvejybos … Gaudymas skrituliais – toliau

Ešerių gaudymas dirbtiniais masalais

Kaip ir lydeka, ne mažesnis grobuonis yra ešerys, kurį gaudant žvejas patiria daug įspūdžių ir malonumo. Sakoma, kad vienas stambus ešerys spiningautojui atstoja dvi lydekas. Ešerys nėra itin stambus, pagavus netoli 1 kg svorio laikomas labai dideliu. Daugiau jų yra ežeruose ir upių užtvankose, todėl ten ir geriausia juos gaudyti. Paprastai laikosi būriais, tik stambesnieji būna pavieniui. Ešeriai spiningu gaudomi nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Geriausiai kimba praslinkus keliolikai dienų po neršto – balandžio pabaigoje ir gegužės … ešerių gaudymas dirbtiniais masalais – toliau

Valtys Honwave

Pripučiamos valtys Honwave yra aukštos kokybės, pagamintos pagal Honda kompanijos užsakymą. Valtys pagamintos iš dvisluoksnės ir atsparios trinčiai PVC medžiagos (D-Tex, 1100gr/m2), siekiant kuo didesnio patikimumo ir kokybės valtys klijuojamos rankomis. Tai patikimos, saugios ir lengvai transportuojamos valtys. Su Honwave galėsite puikiai paiškylauti, pažvejoti, ar išplaukti į jūrą. Viso siūloma trijų modifikacijų ir penkių dydžių … Valtys Honwave – toliau

kaip nežvejoti gaudant plūdine

Daugelio žvejų karjeros pradžia yra plūdinė meškerė. Net ir mėgstantis kitą žvejybos būdą žvejys, mėgsta paimti plūdinę meškerę į rankas ir pagaudyti kuojų, aukšlių karosų, plakių ar puskaršių. Labiau prijaučiantis ir į tikslesnę – karšių, lynų, aukšlių ar karosų žūklę išsiruošia. Keista, bet gana dažnas laimikis tokio žvejo laimikis yra ešeriai. Ir ne kokie nors neužaugėliai, o gana … kaip nežvejoti gaudant plūdine – toliau

vietos pasirinkimas žvejojant lašišines

Žvejui, prieš išvykstant reikia gerai išstudijuoti upių bei upelių vietas, kuriose bus gaudoma ir kuriose žuvis laikosi. Nuo to priklauso didžioji žvejybos sėkmė. Ilgų metų žvejyba parodė, kad lašišinės žuvys, pavyzdžiui, upėtakiai ar kiršliai, vasaros metu laikosi srauniuose ir šaltuose upeliuose, kurių vandenyse yra daugiau deguonies. Šių žuvų reikia bandyti pagauti prie upės slenksčių, kur akmenuotas ar žvirgždėtas dugnas. Tik rugsėjo mėnesio pradžioje, kai vanduo visur atvėsta, jos plaukia į didesnes upes ir laikosi srauniose vietose prie slenksčių. … vietos pasirinkimas žvejojant lašišines – toliau

aplinkybės įtakojančios žvejybą ir spiningavimą

Žvejybos sėkmė labiausiai priklauso nuo mokėjimo pasirinkti vietą, bei sugebėjimo užmesti masalą bei manevruoti juo. Žvejybos sėkmė taip pat priklauso ir nuo kitų aplinkybių, nepriklausančių nuo paties spiningautojo, tai yra nuo vandens lygio, nuo oro, atmosferos slėgio, temperatūros, vėjo ir daugybės kitų priežasčių. Šiais klausimais yra nemažai literatūros, įvairių pažiūrų, bei nuomonių, bet nieks nėra nurodęs aplinkybių, kuriomis remiantis visad pagausite žuvies. Tačiau iš ilgametės žvejų praktikos ir stebėjimų galima padaryti kai kurias … aplinkybės įtakojančios žvejybą ir spiningavimą – toliau

manevravimas masalu spiningaujant

Gaudant spiningu, nepakanka mokėti toli užmesti, reikia mokėti gerai manevruoti dirbtiniu masalu, jį traukti vandenyje taip, kad neužkliūtų, tinkamai suktųsi ar judėtų. Pirmiausia reikia žinoti, koks gylis vietoje, kur norima spiningauti, po to masalą mėtyti taip, kad, krisdama į vandenį, nesukeltų didelio triukšmo; jei naudojamas svarelis, tai jis į vandenį turi kristi vėliau už masalą, be to masalą, reikia vesti taip, kad jo greitis ir judesiai būtų panašūs į plaukiančios žuvelės … manevravimas masalu spiningaujant – toliau

spiningo užmetimas

Pradedant žvejoti spiningu, pirmiausia reikia įprasti užmesti masalą į numatytą tašką. Patartina pradėti mėtyti kur nors atviroje vietoje, ant kranto, kartais netgi tiktai su svareliu. Užmesti galima dešine arba kaire ranka. Tai priklauso nuo to, kuria ranka smagiau spiningautojui mėtyti. Dažniausiai gaudoma beinercine rite, tai yra gana paprasta, tiesiog reikia išmokti visą seką – pirštu užkabinam valą, atlenkiam lanktelį, užsimojam ir meškerykočiui pasiekus vertikalią padėtį ir pradėjus leistis žemyn – paleidžiam … spiningo užmetimas – toliau

žvejyba gyva žuvele

Gyva ar negyva žuvele gaudomos plėšriosios žuvys: lydekos, starkiai, salačiai, šamai, ešeriai, šapalai ir kt. Tam tikslui naudojamos meškerės, šakotinės ir skrituliai. Masalui tinka mažos žuvelės apie 7 – 10 cm ilgio. Kuo aukštesnė žuvelė, tuo ji pagal ilgį mažesnė (pavyzdžiui karosus nepatartina naudoti masalui ilgesnius nei 6 – 7cm). Lydekoms gaudyti meškerykočiai būna ilgi – iki 5 – 6 m. Viršūnė, kitaip nei paprastai meškerei, turi būti standesnė, valas … žvejyba gyva žuvele – toliau

žvejyba palaidyne, kai žuvys nekimba

Jei žvejojant palaidyne meškere žuvys nekimba, joms privilioti galima panaudoti dar ir kitokius metodus: truktelėjimas, vilkimas, prilaikymas. Truktelėjimas – užmetus meškerę, kaip įprastai, leidžiama plūdei plaukti, o nuplaukus iki galo arba sustojus kokiame sūkuryje, po kurio laiko reikia nelabai plačiu, bet staigiu judesiu truputį truktelti meškerykočio viršūnę. Tuo momentu dažniausiai žuvis ir … žvejyba palaidyne, kai žuvys nekimba – toliau

žvejyba palaidyne meškere

Plūdine palaidyne meškere gaudomos žuvys upėse iš valties, nuo tilto, liepto arba įbridus, nuo kranto. Ja gaudomi šapalai, strepečiai, kuojos, karšiai, karosai, gružliai, ešeriai ir kitos žuvys. Geriausi rezultatai gaunami žvejojant su pabėralu. Gaudant žuvis palaidyne, kaip ir žvejojant su bet kuria kita meškere, svarbu pasirinkti tinkamą vietą. Dugnas turi būti lygus, geriau smėlėtas arba žvirgždėtas. Pasroviui seklėjančioje upėje, tiek ir pasroviui gilėjančioje upėje gaudyti žuvis palaidyne meškere netinka, nes masalas arba prades vilktis dugnu, arba kils aukščiau nuo dugno ir žuvys jį ne taip greit … žvejyba palaidyne meškere – toliau

kuo skiriasi žieminės blizgės

Čia noriu apžvelgti žieminių blizgių tipus. Taigi, visų pirma blizgės skiriasi dydžiu (dažniausiai siauros, pailgos, ne ilgesnės kaip 7-8 cm), po to skirstomos į tris grupes pagal žvejojamą žuvį – ešeriams, lydekoms, ar starkiams gaudyti. Jei laukiam ešerių – ešeriai žiemą daugiausia medžioja mailių, tai jaukas taip pat turi būti nedidelis, gerai imituojantis mažą žuvelę. Ruošiniai blizgėms daromi iš vario, žalvario, melchioro, nikelio, nerūdijančio plieno aliuminio ar kitokių metalų, dažniausiai abi pusės būna skirtingos, skirtingų metalų, tuo pačiu … kuo skiriasi žieminės blizgės – toliau

atsargumo priemonės lipant ant ledo

Kiekvienam žvejui būtina žinoti apie atsargumo priemones, būtinas kiekvienam žiemos žūklautojui. Geriausi žūklei laikotarpiai – užšalus pirmajam ledui ir pavasarį. Rudenį užšalinėjant telkiniams ir pavasarį pradėjus tirpti ledui kartu yra ir pavojingiausia žvejyba. Einant įtartinu, neišmėgintu ledu, reikia jį prieš save patikrinti stuksenant peikena, kojų nekilnoti, o čiuožti. Esant dideliam vėjui, smarkiai sningant ledas susiformuoja daug vėliau, būna properšų. Taip pat ledas susidaro vėliau ten – kur … atsargumo priemonės lipant ant ledo – toliau

žuvies gaudymas avižėle

Avižėle gaudomos visos žuvys, kurios žiemą maitinasi. Tai daugiausia ešeriai ir kuojos. Iškirtus eketę, reikia atsisėsti nugara prieš vėją, kad jis neblaškytų valo, ir nuleisti avižėlę į išgręžtą eketę. Paprastai avižėlė nuleidžiama ant dugno ir labai lėtai 5 – 10 cm pakeliama į viršų, truputį palinguojama, palaikoma ir vėl nuleidžiama. Meškerikotis toks pat, kaip žieminės meškerėlės, tokias meškerėles žvejai mėgsta vadinti … žuvies gaudymas avižėle – toliau

Puslapis 1 iš 212

Hey.lt - Nemokamas lankytoj skaitliukas