populiariausi

Kaip gaudyti vėgeles

Labiausiai vėgėlės mėgsta tas vietas, kur į upę ar ežerą įteka šaltiniai. Lyg sustingusi guli vėgėlė ant molėto ar akmenuoto dugno, slėpdamasi už kerplėšos, akmens arba dauboje. Tačiau ji nesnaudžia. Įtempus akis, budriai stebi nakties tamsą: bene nusileis ant dugno naktinis sliekas, pliumptels į vandenį varlė ar priplauks koks užsižiopsojęs gružlys, pūgžlys ar kuoja. Tereikia tik papulti jam į gudruolės kaimynystę, kai vėgėlė, lyg spyruoklė, šoka iš savo slėptuvės ir vargšelis prapuola jos dideliuose nasruose. Tada vėgėlė vėl gula į savo vietą, ir vėl laukia eilinės … Kaip gaudyti vėgeles – toliau

Žuvys ir gamta rudenį

Po pirmųjų šalnų lydeka ir ešerys nulindo giliau – ieško vietos kur reiks žiemoti. Štai kodėl pirmiausia reikia apgaudyti sietuvas, daubas, styrančius vandenyje stambius akmenis. Dabar, rudenį, dar labiau negu vasarą, praverčia balta, besisukanti blizgutė. Apniukusios dienos, tamsus vanduo, ir spindinti, smarkiai virpanti blizgutė gali sužadinti plėšrūnų apetitą. Varlės, po pirmųjų šalnų pašalusios kojas, skuba į vandenį – kur šilčiau. Mėgsta jos dabar riogsoti po valtimis ir kitose jaukiose vietelėse. Nepraleidžia šios progos … Žuvys ir gamta rudenį – toliau

vėžiai

Vėžiai gyvena įvairiuose pratekančiuose bei švariuose vandenyse – įvairiose upėse, upeliuose, ežeruose. Dieną vėžys dažniausiai lindi pasislėpęs, ir tik vakare dažniausiai iki pat ryto palieka savo slėptuvę. Naktį vėžiai ropinėja dugnu ir ieško maisto. Vėžiai vasarą dažniausiai lindi stačių gilumų krantuose, po medžių šaknimis, įvairiais žolių kupstais, po kerplėšomis, ar akmenimis ir panašiose vietose, o žiemą laikosi gilumose. Vėžiai ėda viską ką randa: sraiges, varles, vabzdžius, jų lervas, žuvis, žuvų ikrus, muses, vandeninių augalų šaknis ir jų … vėžiai – toliau

Baluošų ežeras, Švenčionių rajonas

Baluošai telkšo Švenčionių rajone, gražiame, sausais pušynais žaliuojančiame Asvejos regioniniame parke. Ežerą iš visų pusių supa aukšti statūs krantai, kurie net 10 – 15 m pakilę virš vandens horizonto, ištisai apaugę spygliuočiais. Baluošų plotas – 254 ha. Baluošai – žuvingas ežeras ir mėgstamas žvejų. Čia pagaunamos lydekos, starkiai, ešeriai, vėgėlės, unguriai, karšiai, kuojos, plakiai, raudės, karosai, lynai, karpiai, aukšlės, pūgžliai, stintelės bei … Baluošų ežeras, Švenčionių rajonas – toliau

avilys, zarasų raj.

Avilio ežeras yra šiaurės rytų Lietuvoje, Zarasų rajone, maždaug 10 km į vakarus nuo Zarasų. Avilio ežeras (plotas-1258 ha, didžiausias gylis-14m, kranto linijos ilgis-39,4 km. Avilio baseinas priklauso Laukesos upės baseinui. Vakariniame ežero krante yra Avilių kaimas. Pagal dydį Avilys yra penktas ežeras Lietuvoje, ežero ilgis apie 8km, o krantas labai vingiuotas. Avilio ežeras turi daug pusiasalių, įlankų, bei salų. Ežere yra 31 sala, kurių plotas sudaro 60 ha. Dugne daug duobių, bei … avilys, zarasų raj. – toliau

naujos žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose taisyklės

Žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2010-04-19 įsakymu Nr. 3D-354 /D1-303 patvirtintos Žuvivaisos valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose taisyklės (Žin., 2010, Nr. 47-2270 ), kurios nustato visų rūšių žuvų įveisimo tvarką ir yra privalomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, įveisiantiems žuvis valstybiniuose žuvininkystės vandens … naujos žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose taisyklės – toliau

arinas, ežeras molėtų rajone

Arino ežeras yra Molėtų rajone, apie 8km į šiaurės vakarus nuo Pabradės. Plotas 375ha, ilgis matuuojant iš šiaurės į pietus apie 6km, didžiausias plotis 1,1km. Arino ežero didžiausias gylis 17,8m. ežeras apaugęs 20–30 m pločio nendrių, meldų, plūdžių juosta, dugnas padengtas … arinas, ežeras molėtų rajone – toliau

seklieji ežerai

Sekliuosiuose ežeruose pagrindinės žuvų rūšys yra lynai ir karosai, rečiau sazanai ir karšiai. Aplamai seklieji ežerai žuvininkystės požiūriu yra karosinio-lyninio ar karosinio tipo. Kiek gilesni, turintieji geresnį vandens dujinį režimą, gali būti karšinio-lydekinio tipo. Pagrindinės seklių ežerų žuvys yra: kuojos, lynai; retesnės – karosai, lydekos, ešeriai; retos – vėgėlės.

sliekai žiemą

Nepatyręs žvejys galvoja, kad žiemą negalima rasti sliekų. Tuo tarpu daugelyje vietų sliekų žiemą galima rasti dar lengviau ir daugiau, negu vasarą. Jei vasarą jie būna visur išsisklaidę, tai žiemą gana daug jų koncentruojasi prieversmiuose su puveninga velėna, upių ir ežerų krantuose, kur žemė neįšąla. Prie fermų, ypač arklidžių, mėšlo krūvose yra daug … sliekai žiemą – toliau

šamas

Šamai yra didžiausios mūsų gėlųjų vandenų plėšriosios žuvys. Šamai mėgsta gilias ir ramias vietas; jie apsigyvena duobėse arba tarp akmenų bei į vandenį suvirtusių medžių. Minta įvairiomis žuvimis, vėžiais, moliuskais, vandeniniais paukščiais, ypač varlėmis. Šamai ryja ir vienas kitą. Masalą šamas ima nevienodai, bet dažniausiai ima lėtai, vos pajudindamas, o kartais – staigiai ir gana stipriai. Tačiau šamas visuomet ima … šamas – toliau

stinta

Didstintė – tai jūrinė stintos forma, užtinkama mažesnio druskingumo jūrų plotuose, ypač arčiau upių žiočių. Didstintė dažniausiai užauga 15-20 cm ilgio ir 20-35 g svorio, kartais pasitaiko iki 30 cm ilgio ir 75 g svorio. Stintelė – tai ežerinė stintos forma. Abejos šviežios žuvys turi specifinį, aštrų, panašų į agurkų kvapą. Stinta gaudoma nuo birželio iki lapkričio mėnesio, geriausia gaudyti anksti rytą ir vėlai vakare. Ji žvejojama 2-2,5 m gylyje. … stinta – toliau

vėgėlė

vėgėlė

Vėgėlė yra vienintelis gėluose vandenyse gyvenantis menkių šeimos atstovas. Kūnas apvalus, uodega iš šonų suplota, į galą plonėjanti. Galva plati, iš viršaus suplota, pasmakrėje yra ūsas. Burna plati, joje yra daug nedidelių dantų, apatinis žandas kiek trumpesnis. Oda stora, minkšta, labai slidi. Žvynai smulkūs, ploni ir giliai odoje paslėpti. Nugara ir šonai pilkšvai žalsvi arba gelsvi su juodai rusvomis dėmelėmis ir juostomis, pilvas purvinai šviesus. Visi pelekų spinduliai minkšti. Nugariniai pelekai yra du – antrasis ir analinis labai … vėgėlė – toliau

mėgėjiškos žūklės taisyklės

Mėgėjiškos žūklės taisyklės nustato mėgėjiškos žūklės objektus, įrankius, būdus, režimą, mėgėjiškos žūklės organizavimo tvarką, reglamentuoja kitą su mėgėjiška žūkle susijusią veiklą. Šios Taisyklės netaikomos privatiems tvenkiniams ir kūdroms. Kitiems privatiems vandens telkiniams šios Taisyklės taikomos tiek, kiek tai nurodyta Žvejybos privačiuose vandens telkiniuose tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos … mėgėjiškos žūklės taisyklės neaktualios 2013m – toliau


Hey.lt - Nemokamas lankytoj skaitliukas