populiariausi

Gyslotinis dumblialaiškis

Gyslotinis dumblialaiškis tai dumblialaiškinių šeimos, 10 – 120 cm aukščio, žolinis, daugiametis augalas. Lapai ilgakočiai, kiaušiniški arba plačiai lancetiški, žali, pamatas apskritas arba šiek tiek širdiškas. Žiedynas stambus, iš 5-10 menturių. Vainiklapiai balti, iš išorės rausvi. Vaisiai 2-3 mm ilgio, su negilia vagele. Žydi birželio – rugpjūčio mėn. Dauginasi sėklomis, kurias platina vandens tėkmės ir … Gyslotinis dumblialaiškis – toliau

Skėtinis bėžis

Skėtinis bėžis tai bėžinių šeimos žolinis, daugiametis augalas. Šakniastiebis horizontalus, storas, šliaužiantis. Lapų daug, jie pamatinėje skrotelėje, linijiški, mėsingi, iki 25cm ilgio. Stiebas 40-120 cm aukščio, belapis, viršūnėje su stambių rausvų arba baltų žiedų skėčiu. Žydi birželio – rugpjūčio mėn. Plinta vandens išnešiojamomis sėklomis ir vegetatyviškai – pumpurais. Auga lėtai tekančių ir stovinčių vandens telkinių … Skėtinis bėžis – toliau

Žuvys ir gamta rudenį

Po pirmųjų šalnų lydeka ir ešerys nulindo giliau – ieško vietos kur reiks žiemoti. Štai kodėl pirmiausia reikia apgaudyti sietuvas, daubas, styrančius vandenyje stambius akmenis. Dabar, rudenį, dar labiau negu vasarą, praverčia balta, besisukanti blizgutė. Apniukusios dienos, tamsus vanduo, ir spindinti, smarkiai virpanti blizgutė gali sužadinti plėšrūnų apetitą. Varlės, po pirmųjų šalnų pašalusios kojas, skuba į vandenį – kur šilčiau. Mėgsta jos dabar riogsoti po valtimis ir kitose jaukiose vietelėse. Nepraleidžia šios progos … Žuvys ir gamta rudenį – toliau

karšis

Karšis mėgsta stovintį arba tik lėtai tekantį vidutinio gilumo vandenį. Lietuvoje yra daugelyje ežerų ir gilesnėse upėse. Tačiau daugiausia karšių yra Nemuno žemupyje ir Kuršių mariose; čia jie žvejyboje užima vieną iš pirmųjų vietų. Suaugusio karšio pagrindinę ganyklą sudaro vandens baseino dugnas, kur baigiasi vandens augalai ir prasideda turtingas lengvai pūvančių medžiagų dumblas. Tokiose vietose yra daug trūklių, nedidelių kirmėlių ir kitokių gyvūnų. Karšis savo siurbiamuoju žiočių aparatu juos puikiai moka išrankioti iš dumblo, rausdamasis jame iki 10 cm … karšis – toliau

Saulažuvė

Saulažuvės gyvena sekliuose ir nedideliuose ežeruose, lėtos tėkmės upių dalyse, mėgsta povandeniniais augalais apaugusias vietas, nemėgsta didelės srovės bei atvirų vietų. Saulažuvės šiltu metų laiku plaukioja dideliais tuntais arti vandens paviršiaus, vandeniui atvėsus saulažuvės pavieniui leidžiasi į gilumą. Saulažuves mėgsta medžioti plėšrios žuvys, ypač ešeriai ir … saulažuvė – toliau

Ešerių gaudymas dirbtiniais masalais

Kaip ir lydeka, ne mažesnis grobuonis yra ešerys, kurį gaudant žvejas patiria daug įspūdžių ir malonumo. Sakoma, kad vienas stambus ešerys spiningautojui atstoja dvi lydekas. Ešerys nėra itin stambus, pagavus netoli 1 kg svorio laikomas labai dideliu. Daugiau jų yra ežeruose ir upių užtvankose, todėl ten ir geriausia juos gaudyti. Paprastai laikosi būriais, tik stambesnieji būna pavieniui. Ešeriai spiningu gaudomi nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Geriausiai kimba praslinkus keliolikai dienų po neršto – balandžio pabaigoje ir gegužės … ešerių gaudymas dirbtiniais masalais – toliau

Žuvys ir gamta pavasarį

Saulutė šiltais spinduliais jau žadina gamtą, o pūstelėjęs šiaurys, vis dar neša sniegą ir šaltuką… Nieko nepadarysi. Kur bemestume žvilgsnį, atrodo viskas apsnūdę ir negyva. Bet taip tik atrodo. Laukia ir džiaugiasi pavasarį po sniego danga pajutę žali rugių ūseliai, žvalūs ir naujai sudygę žolių daigeliai: po sniegu kaip po pūkine antklode – šilta ir minkšta… Prieik arčiau prie upelio, tik atsargiai, kad neišgąsdintum žuvų. Štai vandens paviršiuje, tik tik judindami pelekus, plaukioja porelė upėtakių. O toliau, už poros metrų nuo kranto, tingiai stoviniuoja stambi lydeka. Gerai įsižiūrėjęs pamatysi po kerplėša riogsantį dar vieną plėšrūną – ešerį. Išvertęs akis, žvelgia jis į vandens … Žuvys ir gamta pavasarį – toliau

Vijūnas

Vijūno kūnas ilgas, plokščiais šonais. Uodegos pelekas suapvalėjęs. Žvynai smulkūs. Nugara geltonai ruda, šonuose – plati tamsi juosta, o jos viršuje ir apačioje po siaurą juodą juostelę. Visas kūnas išmargintas smulkiomis juodomis dėmelėmis. Lūpų kampuose turi po ataugėlę. Gyvena pelkėtų upių ir upelių dugne, veisiasi ežerų ir tvenkinių dumble, dažnai slepiasi žolių tankumyne. Minta smulkiais moliuskais, vabzdžių lervomis, kirminais. Visai neseniai vijūnas Lietuvoje buvo gana dažnas, tačiau dabar jų smarkiai sumažėję. Vijūnas įrašytas į Lietuvos raudinąją knygą,tad jį gaudyti … vijūnas – toliau

Vienadienės

Vienadienės masiškai pasirodo dažniausia rugpjūčio viduryje nuo aštuntos – devintos iki vienuoliktos valandos vakaro. Toks masinis jų skraidymas trunka penkias – šešias dienas. Dauguma žuvų, jau nekalbant apie karpinių šeimą, labai mėgsta šį riebų užkandį. Besivaikydamos vienadienių, tomis dienomis jos budi vandens paviršiuje. Šiuo metu žuvų niekuo nenustebinsite – jos prisisotinusios vienadienių, sukritusių į vandenį upių, ežerų … Vienadienės – toliau

Prisijunkite prie akcijos „Lašiša 2010“

Siekiant apsaugoti lašišas nuo brakonieriavimo atvejų bei padidinti jų senkančius išteklius, aplinkos apsaugos pareigūnai kiekvienais metais organizuoja akciją, skirtą lašišų apsaugai. Lašišų apsaugai skirta akcija „Lašiša 2010“ startuoja š.m. spalio 1 d. 12 val. Vilniuje (prie Baltojo tilto), kur aplinkos apsaugos pareigūnai gyventojams ir miesto svečiams dalins lašišų apsaugai skirtus lankstinukus, informuos apie akcijos svarbą bei vykdomą lašišinių žuvų apsaugos kontrolę. Renginio metu bus galima iš arti pamatyti ir gyvą lašišą. … Prisijunkite prie akcijos „Lašiša 2010“ – toliau

vietos pasirinkimas žvejojant lašišines

Žvejui, prieš išvykstant reikia gerai išstudijuoti upių bei upelių vietas, kuriose bus gaudoma ir kuriose žuvis laikosi. Nuo to priklauso didžioji žvejybos sėkmė. Ilgų metų žvejyba parodė, kad lašišinės žuvys, pavyzdžiui, upėtakiai ar kiršliai, vasaros metu laikosi srauniuose ir šaltuose upeliuose, kurių vandenyse yra daugiau deguonies. Šių žuvų reikia bandyti pagauti prie upės slenksčių, kur akmenuotas ar žvirgždėtas dugnas. Tik rugsėjo mėnesio pradžioje, kai vanduo visur atvėsta, jos plaukia į didesnes upes ir laikosi srauniose vietose prie slenksčių. … vietos pasirinkimas žvejojant lašišines – toliau

starkio gaudymas dirbtiniu masalu

Starkis gaudomas įvairių tipų blizgėmis, vobleriais ar guminukais, geriausiai tinka balti ir labai spindintys masalai. Gaudant upėje, blizgę reikia traukti greitai ir arčiau paviršiaus. Spiningu starkis pradedamas gaudyti tuoj po neršto, kuris baigiasi birželio pradžioje. Vasaros viduryje starkis gana prastai kimba, rugpjūčio mėnesį kiek geriau, o geriausiai kimba rudenį. Starkis gaudomas tokiais pat įrankiais kaip ir lydekos. Valas naudojamas kiek … starkio gaudymas dirbtiniu masalu – toliau

kur ir kaip žvejoti spiningu

Prieš išvykstant žvejoti prie upės ar ežero, reikia žinoti, kokios ten veisiasi žuvys, ar prieinami telkinio pakraščiai. Kaip rodo patyrimas, kuo sunkiau ežero pakraščiai prieinami, tuo daugiau toje vietoje galima pagauti žuvies. Kai kurių ežerų pakraščiai būna labai klampūs, apaugę nendrėmis ir kitomis uždumblėjusius pakraščius mėgstančiomis žolėmis. Tada žvejoti galima sakyti tik iš valties. Patogiausios, mobiliausios ir naudojamiausios yra įvairios oru pripučiamos … kur ir kaip žvejoti spiningu – toliau

didstintė

Didstintė tai stintos jūrinė forma, gyvena mažiau druskinguose jūrų plotuose, dažniausiai arčiau įtekančių upių ir gėluose jūrų vandenyse. Didstintė gyvena Europos vakariniuose pakraščiuose. Ši stintos forma užauga iki 30cm ilgio ir 75 – 100gr svorio. Lietuvoje didstintės gaudomos Kuršių mariose. Didžiąją dalį laiko didstintė praleidžia druskingame vandenyje, netoli nuo krantų, vasarą ir rudenį čia intensyviai maitinasi. Atėjus žiemai maitintis beveik nustoja, plaukia į gėlus vandenis ir čia išbūna iki neršto. … didstintė – toliau

stintinių šeima

Tai nedidelės žuvys. Kūnas verpstiškai pailgas, padengtas lengvai nuslenkančiais švelniais žvynais. Tai grynai jūrinės, praeivės ir gėlavandenės rūšys, paplitusios šiaurinėse Atlanto ir Ramiojo vandenyno dalyse, o taip pat Arkties vandenyne ir įtekančiuose į šiuos vandenynus upių … stintinių šeima – toliau

ežerų klasifikavimas pagal gilumą

KKlasifikuojant ežerus pagal jų gilumą, atsižvelgiama į gyvenamosios terpės įtaką vandeniniams organizmams ir taip pat į jų biologinį produktyvumą, įskaitant ir žuvingumą. Didelę reikšmę turi ežero apylinkės reljefas, ežero baseino didumas, to baseino dirvos derlingumas ir kt. Pagal gilumą Lietuvos ežerus būtų galima suskirstyti į keturias grupes, arba natūralinius … ežerų klasifikavimas pagal gilumą – toliau

uodo trūklio lerva

Uodo trūklio lerva (Chironomus). Dar daug kur vadinama matyliais ar motyliais. Tai nedidelis, iki 2,5 cm ilgio, nariuotas vikšras, ežerų, tvenkinių, lėtesnių upių dumblo gyventojas. Vien tik Kuršių mariose jų yra priskaičiuota virš 50 rūšių. Daugumas jų yra skaisčiai raudonos rubino spalvos. Būna taip pat ir pilkų, žalsvų ar balzganų. Žvejai paprastai naudoja … uodo trūklio lerva – toliau

sliekai žiemą

Nepatyręs žvejys galvoja, kad žiemą negalima rasti sliekų. Tuo tarpu daugelyje vietų sliekų žiemą galima rasti dar lengviau ir daugiau, negu vasarą. Jei vasarą jie būna visur išsisklaidę, tai žiemą gana daug jų koncentruojasi prieversmiuose su puveninga velėna, upių ir ežerų krantuose, kur žemė neįšąla. Prie fermų, ypač arklidžių, mėšlo krūvose yra daug … sliekai žiemą – toliau

Puslapis 1 iš 212

Hey.lt - Nemokamas lankytoj skaitliukas