populiariausi

Kaip lengvai nuskusti ešerį

Keli būdai kaip paprasčiau nuskusti ešerius: prismeik ešerio uodegą su šakute prie lentos, patrauk stipriai už galvos, kad trakštelėtų. Peilio smaigaliu ar šakute padaryk kelis įstrižus rėžius per žvynus, ir tada valyk. Legviau? Kitas ešerio valymo … Kaip lengvai nuskusti ešerį – toliau

Paprastas kabliuko rišimo mazgas

Norint ištraukti žuvį, neužtenka turėti meškerę, nusipirkti įmantrų kabliuką, reikia jį mokėti tinkamai pririšti. Mažai žvejojantys dažniausiai kabliukus mazgo taip kaip užsirišinėja batus. Šitokie mazgai atsiriša net nespėjus užmesti meškerės, o jei ir supinamas tvirtesnis, tai žuviai griebus masalą jis tiesiog išslysta. Tad einant žvejoti reiktų bent kelias minutes skirti mokslui ir išmokti rišti paprasčiausius kabliuko rišimo mazgus. Yra keli gana paprasti kabliukų rišimo mazgai, tvirti, naudojami tiek pradedančiųjų tiek ir patyrusių … Paprastas kabliuko rišimo mazgas – toliau

Tradicinis gaudymas dugnine meškere

Tai išties gana sėkmingas būdas gaudyti žuvis. Esmė ta, kad masalas visada būna šalia arba beveik ant dugno, o ir daug žuvų ir minta tuo, ką randa ant dugno. Šiuo būdu pagaunami karšiai, lynai, kuojos, karpiai, starkiai, ešeriai, plekšnės, unguriai ir dar daugybė smulkesnių žuvų … Tradicinis gaudymas dugnine meškere – toliau

Kaip valyti ešerį

Ešerys – skani žuvis, tačiau dažnas nuvargsta kol juos nuskuta. Kaip šį darbą palengvinti? Ogi prismeik žuvies uodegą kuom nors prie stalo ar pjaustymo lentos, patrauk stipriai už galvos, kad trakštelėtų. Peilio smaigaliu ar šakute padaryk kelis įstrižus rėžius per žvynus, ir skusk ešerys nusivalys lengvai. Kitas būdas … Kaip valyti ešerį – toliau

Rainuotasis vėžys

Rainuotasis vėžys yra invazinė rūšis Lietuvoje. Jis smarkiai konkuruoja su kitomis vėžių rūšimis, ypač vietinėmis, ir ilgainiui pastarąsias išstumia, o jų išnaikinti beveik neįmanoma. Šiuos parazitinius vėžius galima gaudyti visais įmanomais būdais, ištisus metus. Griežtai draudžiama perkėlinėti į kitus vandens telkinius. Rainuotųjų vėžių kūnas blyškiai rudas, vėžio kiautas ir žnyplės smarkiai spygliuotas, o vienas matomiausių požymių – pilvelio viršus su tamsiai rudais skersiniais dryžiais, vėžienos mažai, ji yra prastesnio … Rainuotasis vėžys – toliau

Žymėtasis vėžys

Žymėtasis vėžys (pacifastacus leniusculus) kilęs iš vakarų Amerikos ir Kanados pakrančių. Tai viena iš invazinių vėžių rūšių. Praeito šimtmečio antroje pusėje išnykus vietiniams vėžiams, žymėtieji vėžiai įveisti keliuose Lietuvos ežeruose kaip atspari vėžių marui rūšis. Iš čia greičiausiai išplito po visą Lietuvą. Nerandama jų tik nedaugelyje su kitais telkiniais nesusisiekiančiuose ežeruose. Žymėtųjų vėžių kiauto viršus ryškiai rudas, apačia raudona, vėžio kiautas lygus. Šio vėžio žnyplės didelės, plačios rudu viršumi ir raudona apačia. Kaip vieną iš ryškiausių bruožų šie vėžiai žnyplių sujungimo vietoje turi baltą dėmę, kurios pakraščiai apvesti melsva ar mėlyna … Žymėtasis vėžys – toliau

Patarimai pradedančiajam spiningautojui

Kur ir kaip gaudyti pradedančiajam spiningautojui? Pradedančiajam spiningautojui reikėtų orientuotis į nedideles lydekas iki 2kg, bei ešerius iki 500gr. Šie laimikiai bus lengviausiai pagaunami, o norint juos pagauti nereiks patirties ir didelių spiningautojo mokslo bei įgūdžių. Vertėtų, pradėti spiningauti, ežere, tvenkinyje ar kokioje nors užtvankoje. Priežastys labai paprastos – stovinčiame vandenyje lengviau pastebėti masalo darbą, lengviau rasti … patarimai pradedančiajam spiningautojui – toliau

kaip pagaut salatį spiningu

Čia rasite kelių žvejų pastebėjimus kaip gaudyti salačius spiningu. Nors jie nepretenduoja į profesionalus, tačiau yra pagavę ne vieną salatį. Salatis energinga ir dar gana paslaptinga žuvis, daugelio žvejų neišsipildžiusi svajonė. Yra dienų, kai salačio nepastebėti tiesiog neįmanoma. Jis šėlsta vos ne po visą upę, pliaukši, muša ir visokiais kitokiais būdais stengiasi privilioti žveją. Dažniausiai tai būna saulėtomis ir ramiomis dienomis. … kaip pagaut salatį spiningu – toliau

ungurių paragauti nepavyko

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai 2010 m. balandžio 26 d. vėlų vakarą, gavę informaciją apie brakonierių „žygį“ Elektrėnų savivaldybės teritorijoje, nedelsiant nuskubėjo į įvyko vietą. Atvykę inspektoriai sulaikė du Trakų rajono gyventojus N.G. ir R.J., kurie neteisėtai žvejojo savadarbe ungurine gaudykle upelyje, ištekančiame iš Aujedo … ungurių paragauti nepavyko – toliau

vabzdžio kabinimas ant kabliuko

Vabzdys ant kabliuko dažniausiai pradedamas kabinti nuo galvos, prakišant kabliuko smaigalį per vabzdžio galvą ir ištraukiant jį pro vabzdžio pilvelio galą. Toks kabinimo būdas daugelio žvejų laikomas geriausiu. Kai kurie žvejai sako, kad tokiu būdu užkabintą vabzdį žuvys ima ne taip godžiai, negu užkabintą priešingai – pradedant nuo pilvelio galo ir traukiant kabliuko smaigalį pro galvą. Toki vabzdžio kabinimą ypač propaguoja gaudant kiršlius. Pavyzdžiui žiogas, pradėtas kabinti nuo galvos, vandeny, traukiamas prieš srovę priglaudžia sparnelius prie liemens, srovė juos priglaudžia prie kūno, ir pastarasis neturi gyvo vabzdžio … vabzdžio kabinimas ant kabliuko – toliau

spiningo užmetimas

Pradedant žvejoti spiningu, pirmiausia reikia įprasti užmesti masalą į numatytą tašką. Patartina pradėti mėtyti kur nors atviroje vietoje, ant kranto, kartais netgi tiktai su svareliu. Užmesti galima dešine arba kaire ranka. Tai priklauso nuo to, kuria ranka smagiau spiningautojui mėtyti. Dažniausiai gaudoma beinercine rite, tai yra gana paprasta, tiesiog reikia išmokti visą seką – pirštu užkabinam valą, atlenkiam lanktelį, užsimojam ir meškerykočiui pasiekus vertikalią padėtį ir pradėjus leistis žemyn – paleidžiam … spiningo užmetimas – toliau

žvejyba gyva žuvele

Gyva ar negyva žuvele gaudomos plėšriosios žuvys: lydekos, starkiai, salačiai, šamai, ešeriai, šapalai ir kt. Tam tikslui naudojamos meškerės, šakotinės ir skrituliai. Masalui tinka mažos žuvelės apie 7 – 10 cm ilgio. Kuo aukštesnė žuvelė, tuo ji pagal ilgį mažesnė (pavyzdžiui karosus nepatartina naudoti masalui ilgesnius nei 6 – 7cm). Lydekoms gaudyti meškerykočiai būna ilgi – iki 5 – 6 m. Viršūnė, kitaip nei paprastai meškerei, turi būti standesnė, valas … žvejyba gyva žuvele – toliau

žvejyba palaidyne, kai žuvys nekimba

Jei žvejojant palaidyne meškere žuvys nekimba, joms privilioti galima panaudoti dar ir kitokius metodus: truktelėjimas, vilkimas, prilaikymas. Truktelėjimas – užmetus meškerę, kaip įprastai, leidžiama plūdei plaukti, o nuplaukus iki galo arba sustojus kokiame sūkuryje, po kurio laiko reikia nelabai plačiu, bet staigiu judesiu truputį truktelti meškerykočio viršūnę. Tuo momentu dažniausiai žuvis ir … žvejyba palaidyne, kai žuvys nekimba – toliau

plūdinė meškerė

Gaudymo sezonas plūdine meškere atviruose vandenyse (neskaitant meškeriojimo žiemą) prasideda pavasarį, vos ledams išėjus, dar nepraskaidrėjus vandeniui. Žvejojama ežeruose bei upėse nuo kranto, ar iš valčių, užtvankose, užtakiuose, daubose, prie tiltų, tvenkiniuose ir kitur. Plūdinei meškerei svarbiausia tai, kad jos visos dalys tiek meškerykotis, tiek valas, plūdė ar kabliukas – būtų tarpusavyje … plūdinė meškerė – toliau

šalvis upokšnių

Ši lašišinė žuvis, kaip ir vaivorykštinis upėtakis, taip pat kilusi iš Šiaurės Amerikos rytinės dalies ir gyvena srauniuose upeliuose bei turinčiuose su jais ryšį ežeruose. Upokšnių šalvis vandenyje slepiasi mažiau, negu upėtakis. Jis yra rimtas vietinio upėtakio konkurentas ir, kaip pastebėta, palaipsniui jį išstumia. Jo gyvenimo būdas yra toks pat, kaip ir upėtakio, tik jis yra mažiau baikštus ir mėgsta buriuotis, laikosi atviresnėse … šalvis upokšnių – toliau

seliava

Žvejojama tiktai anksti rytą ir vėlai vakare, kada iš vandens gelmių ji iškyla į paviršių ir medžioja vabzdžius. Tinkamiausias gaudymo būdas – muselinė. Masalas – įvairūs vabzdžiai ir dirbtinės muselės. Seliavą galima gaudyti ir žiemą iš po ledo, 10—12 metrų gylyje. Daug kur brakonieriai gaudo tinklais, darydami didelę žalą gamtai. Minta išimtinai zooplanktonu, daugiausia smulkučiais šakotaūsiais ir irklakojais vėžiagyviais, kurių visuomet yra … seliava – toliau

šamas

Šamai yra didžiausios mūsų gėlųjų vandenų plėšriosios žuvys. Šamai mėgsta gilias ir ramias vietas; jie apsigyvena duobėse arba tarp akmenų bei į vandenį suvirtusių medžių. Minta įvairiomis žuvimis, vėžiais, moliuskais, vandeniniais paukščiais, ypač varlėmis. Šamai ryja ir vienas kitą. Masalą šamas ima nevienodai, bet dažniausiai ima lėtai, vos pajudindamas, o kartais – staigiai ir gana stipriai. Tačiau šamas visuomet ima … šamas – toliau

plakis

Plakiai yra lėtai augančios žuvys, Minta plakiai dugno gyvūnija (vabzdžių lervomis, moliuskais, kirmėlėmis), vėžiagyviais, vabzdžiais, augaliniu maistu, taip pat naikina žuvų ikrus. Vandens baseinuose, kur trūksta maisto, plakis duoda lėtai augančias formas. Kryžminasi su karšiais, žiobriais, raudėmis, aukšlėmis ir duoda hibridus. Plakiai turi mažą ūkinę reikšmę, nes maži, kaulėti, todėl žuviena nelabai … plakis – toliau

Puslapis 1 iš 212

Hey.lt - Nemokamas lankytoj skaitliukas