populiariausi

uodo trūklio lerva

Uodo trūklio lerva (Chironomus). Dar daug kur vadinama matyliais ar motyliais. Tai nedidelis, iki 2,5 cm ilgio, nariuotas vikšras, ežerų, tvenkinių, lėtesnių upių dumblo gyventojas. Vien tik Kuršių mariose jų yra priskaičiuota virš 50 rūšių. Daugumas jų yra skaisčiai raudonos rubino spalvos. Būna taip pat ir pilkų, žalsvų ar balzganų. Žvejai paprastai naudoja … uodo trūklio lerva – toliau

Gyvos mažos muselės

Dažnai vakarais upėje ar ežere žuvys nekimba, o aplink pliaukši, šokčioja iš vandens. Ką gi jos taip godžiai gaudo? Gerai įsižiūrėję, pastebėsite uodus, smulkias museles. Tai jomis smaguriauja žuvys. O jūs negalite ant kabliuko jų užmauti – labai jau mažos. Tokiu atveju praverčia klijai, kuriais prilipdomos prie kabliuko įvairios smulkios muselės, trūklio lervos. Naudokite kuo natūralesnius klijus, kad žuvys neužuostų kvapo. Prie klijais patepto kabliuko muselė ar vabzdys greitai ir tvirtai prilimpa. … Gyvos mažos muselės – toliau

žuvies gaudymas avižėle

Avižėle gaudomos visos žuvys, kurios žiemą maitinasi. Tai daugiausia ešeriai ir kuojos. Iškirtus eketę, reikia atsisėsti nugara prieš vėją, kad jis neblaškytų valo, ir nuleisti avižėlę į išgręžtą eketę. Paprastai avižėlė nuleidžiama ant dugno ir labai lėtai 5 – 10 cm pakeliama į viršų, truputį palinguojama, palaikoma ir vėl nuleidžiama. Meškerikotis toks pat, kaip žieminės meškerėlės, tokias meškerėles žvejai mėgsta vadinti … žuvies gaudymas avižėle – toliau

žieminiai masalai

Žiemą masalų pasirinkimas mažesnis, visai nėra vabzdžių, taigi lieka tik vikšriniai ir augaliniai masalai. Kai kurie žvejai turi sliekų, kurių prisirinko rudenį ir laikė žiemai. Žiemą masalui naudojamos apsiuvos, sliekai, uodo trūklio lervos, kinivarpos (randamos po padžiūvusių medžių žieve), įvairūs vikšrai esantys augaluose (pavyzdžiui kietinės kandys), musių lervos, duoniniai masalai, miltų košė, tirštai … žieminiai masalai – toliau

žiemos masalai

Žiemą masalai daugiau riboti nei vasarą, vabzdžiai saldžiai miega tad lieka tik vikšrai, vandens gyviai, populiariosios trūklio lervos ir kiti augaliniai ir dirbtiniai masalai. Nors daug kas net nebando ieškoti tačiau ir žiemą galima rasti sliekų, įvairiausių kirmėlių, apsiuvų. Naudojami virti ir šutinti grūdai, žirniai, kukurūzai ar kruopos. Minkoma miltinė tešla, manų kruopų košė, ar … žiemos masalai – toliau

velnio gaminimas ir meškerės jam

Kalbant paprastai „velnias –  tai švininio svarelio, dviejų kabliukų ir valo kilpos sistemėlė. Švinukas kabinamas paprasčiausias – slyvutės formos svarelis. Svoriai gali būti labai įvairūs nuo 8gr iki 50 ar 80gr. Šis svoris labai priklauso nuo to kur bandysite gaudyti ešerius: ežeruose naudojami mažesni, Kauno ar Elektrėnų mariose žymiai didesni. Nuo švino svorio, … velnio gaminimas ir meškerės jam – toliau

ešerių gaudymas velniu

Žvejyba velniais kažkiek panaši į žvejybą blizgute, tačiau reikia šiek tiek daugiau įgūdžių. Velnią reikia nuleisti ant dugno, tada kilstelt į viršų ir paleist, kad švinas trinktelėtų į dugną. Po to kilstelėti tiek, kad įsitemptų velnio kilpos valas – tada kabliukai slenka makaluodami valu žemyn. Sustojimai tarp kilnojimų turėtų būti tokie, kad per juos kabliukai spėtų nusileisti žemyn. Pagaunami tikrai gerokai didesbi … ešerių gaudymas velniu – toliau

meknė

Meknė, literatūroje kartais neteisingai vadinama šapalu, jos kūno spalva kiek tamsesnė už kitų karpinių žuvų ir kinta priklausomai nuo metų laiko, žuvies amžiaus, lyties, gyvenamosios vietos. Nugara tamsi, mėlynu arba žaliu atspalviu, galva aukso blizgesio, šonai mėlynai pilki, pilvas sidabro spalvos. Nugarinis ir uodeginis pelekai tamsūs, o kiti pelekai rausvi arba raudoni. Rudenį … meknė – toliau

karosas

Karosas labai paplitęs mūsų stovinčiuose vandenyse. arosai mėgsta uždumblėjusius ežeriukus, užžėlusias upių senvages, užleistus tvenkinius ir kūdras. Jie puikiai išgyvena ir sparčiai veisiasi ten, kur jokia kita žuvis negali išsilaikyti. Lengvai pakelia rūgščią uždurpėjusio vandens reakciją ir tenkinasi minimaliu deguonies kiekiu vandenyje. Minta įvairiais vandeniniais gyvūnais (trūkliais, smulkiais moliuskais ir t. t.) su vandeninių augalų dalių ir dumblo priemaiša. Karosas yra labai gajus – pintinėje su šviežia žole jis išbūna gyvas apie parą, o smulkūs karosai yra puikus masalas plėšrioms žuvims … karosas – toliau

Kuojų žvejyba

Kuojos tai bene labiausiai paplitusios žuvys, gyvenančios beveik visuose vandens telkiniuose. Kūnas sidabriškas su tamsia nugarėle, stambios kuojos – aukso spalvos. Nugaros ir uodegos pelekai pilki, kiti ryškiai raudoni arba oranžiniai. Akių rainelė raudona su tamsesne dėme viršuje. Kuojų pasitaiko sugauti net 45 cm ilgumo ir sveriančių iki 2 kg, o paprastai jos būna 10 – 15 cm ir sveria 100 – 400 g. Kuojos balandžio mėnesį pulkais plaukia iš ežerų į upes. Tuo metu labai ėdrios. Neršia gegužės pirmosiomis dienomis. Išneršusios kimba kiek prasčiau negu balandį. Vasarą … Kuojų žvejyba – toliau

Žuvų kibimo lentelė rugsėjis

Lentelėje rasite pagrindines rugsėjo mėnesį gaudomas žuvų rūšis, kibimo stiprumą, pagrindinius žvejybos būdus ir masalus žuvims … Žuvų kibimo lentelė rugsėjis – toliau

Žuvų kibimo lentelė lapkritis

Lentelėje rasite pagrindines lapkričio mėnesį gaudomas žuvų rūšis, kibimo stiprumą, pagrindinius žvejybos būdus ir masalus žuvims … Žuvų kibimo lentelė lapkritis – toliau

Žuvų kibimo lentelė rugpjūtis

Lentelėje rasite pagrindines rugpjūčio mėnesį gaudomas žuvų rūšis, kibimo stiprumą, pagrindinius žvejybos būdus ir masalus žuvims … Žuvų kibimo lentelė rugpjūtis – toliau

Žuvų kibimo lentelė liepa

Lentelėje rasite pagrindines liepos mėnesį gaudomas žuvų rūšis, kibimo stiprumą, pagrindinius žvejybos būdus ir masalus žuvims … Žuvų kibimo lentelė liepa – toliau

Žuvų kibimo lentelė birželis

Lentelėje rasite pagrindines birželio mėnesį gaudomas žuvų rūšis, kibimo stiprumą, pagrindinius žvejybos būdus ir masalus žuvims … Žuvų kibimo lentelė birželis – toliau

Žuvų kibimo lentelė gegužė

Lentelėje rasite pagrindines gegužės mėnesį gaudomas žuvų rūšis, kibimo stiprumą, pagrindinius žvejybos būdus ir masalus žuvims … Žuvų kibimo lentelė gegužė – toliau

poledinės žvejybos reikmenų sąrašas

Dažnai būna kai važiuojant žvejoti prisimeni, kad vieną ar kitą žūklės reikmenį pamiršai. Kiti netgi išvažiavus lažinasi kiek daiktų pamiršo… Šis įrankių sąrašas yra apytikris ir pradedančiajam gali atrodyti labai ilgas. Iš tikrųjų – tai pagrindiniai dalykai, ir su laiku atrasite savų reikmenų kurie jums bus būtini … poledinės žvejybos reikmenų sąrašas – toliau

gilieji ežerai

Pagal klasifikavimą, giliuosiuose ežeruose pagrindinės vertingos pramoninės žuvys yra: sykas, seliava, stinta ir karšis. Gilieji ežerai žuvininkystės požiūriu gali būti seliaviniai-sykiniai, stintiniai-sykiniai, karšiniai-sykiniai ir seliaviniai-karšiniai. Tačiau karšis giliuosiuose ežeruose turi mažesnę reikšmę, negu vidutiniuose ir negiliuose ežeruose. Lietuvos giliuose ežeruose yra gana dideli antraeilių pramoninių žuvų ištekliai, pvz., lydekų, ešerių, kuojų, aukšlių ir kt. Giliuose ežeruose palyginti nedaug ir … gilieji ežerai – toliau

Puslapis 1 iš 212

Hey.lt - Nemokamas lankytoj skaitliukas