Žvejams apie žuvis ir žvejybą

Monaitis, ežeras Trakų rajone

Monaičio ežeras yra Trakų rajone, Elektrėnų savivaldybės pietuose. Monaičio ežero ilgis iš rytų į vakarus yra 1,6km, plotis 600m. Kranto linijos ilgis – 3,88 km, plotas 50,4ha. Ežero giliausia vieta 25m, vidutinis gylis 9,3m, krantai aukšti, apaugę mišku, kai kur ardomi. Ežere gausu lynų sugaunama lydekų ešerių, karšių, kuojų, karosų ir kitų žuvų.

Continue Reading

Monis, ežeras Trakų rajone

Monis dar vadinamas Daugirdiškių ežeru. Monis telkšo vidurio Lietuvoje, Elektrėnų savivaldybėje, maždaug 7 km rytų kryptimi nuo Semeliškių kaimo. Monio ežero ilgis iš šiaurės rytų į pietvakarius apie 1800m, o plotis 900m. Monio ežeras gana gilus, vietomis siekia 33 m gylio. Ežero pakrantės labai vingiuotos, Monio kranto ilgis apie 6,9 km. Krantai gana aukšti ir statūs, vietomis apardyti. Ežero atabradas gana siauras ir padengtas smėliu. Dugnas molingas. Monio ežere yra lydekų, ešerių, karšių, lynų, ungurių, vėgelių, seliavų, kuojų, raudžių ir kitų žuvų.

Continue Reading

alsakys, ežeras trakų rajone

Alsakio ežeras yra Trakų rajone, 8km į vakarus nuo Trakų. Dar vadinamas Alsoke. Alsakio ežero plotas 131ha, ilgis iš šiaurės vakarų į pietryčius 1,8km, didžiausias plotis 1,5km. Ežero didžiausias gylis 7m, o vidutinis 2,3m. Ežero krantai lėkšti, žemi ir drėgni, pietinėje dalyje pelkėti, o rytuose apaugę mišriuoju mišku. Alsakio ežere yra 4 salos, kurių bendras plotas 0,7 ha. Vakarinėje dalyje sąsiauriu jungiasi su Karačiškių ežeru.

Continue Reading

antakmenių ežeras, trakų rajonas

Antakmenių ežeras yra Trakų rajone, apie 4 km į šiaurės rytus nuo Aukštadvario, Aukštadvario regioniniame parke. Ežero plotas 78ha. Ilgis iš vakarų į pietryčius apie 2 km, o plotis iki 0,7 km. Giliausia Antakmenių ežero vieta – 12,5 m, vidutinis gylis 5,8m. Ežeras yra rininis. Kranto linija vingiuota, daug įlankų ir pusiasalių, tęsiasi 6,5km. Pietrytiniame ežero gale yra 1 ha ploto sala. Krantai gana aukšti, pietryčiuose pelkėti.

Continue Reading

aukštadvario tvenkinys, trakų raj.

Aukštadvario tvenkinys yra Trakų rajone, šalia Aukštadvario. Dar vadinamas Aukštadvario vandens saugykla. Tvenkinys užtvenktas 1960 m. užtvenkus Verknės upę hidroelektrinei. Anksčiau šioje vietoje telkšojo 5 ežerai. Tvenkinys yra netaisyklingos formos, turi 4 salas, yra daug pusiasalių, įlankų ir užutėkių. Krantai šiaurės pusėje aukšti, statūs, ardomi, o pietuose – žemi ir pelkėti. Pakrantėse gausu šaltinių. Šiaurės vakarinėje pakrantėje yra griovų, raguvų, auga miškai. Per Aukštadvario tvenkinį prateka Verknės upė.

Continue Reading

asonas, ežeras trakų rajone

Asono ežeras yra Trakų rajono šiaurės vakaruose, 7 km šiauriau Aukštadvario. Ežero plotas 42ha. Didžiausias gylis siekia 15,4 m., vidutinis gylis 6m. Krantai statūs, aukšti, sausi ir nusėti rieduliais, rytinis krantas žemas ir pelkėtas. Kranto linijos ilgis 3,9 km. Atabradas padengtas smėliu. Į Asono ežerą įteka Strėvos baseinui priklausantis bevardis upelis.

Continue Reading

juodis, trakų raj.

Juodžio ežeras yra Trakų rajono (Vilniau apskritis) šiaurės vakarinėje dalyje, prie Ūbiškių gyvenvietės. Ežero plotas – 46,8 ha, didžiausias gylis – 16 m, kranto linijos ilgis – 6,8 km. Į Juodį įteka trys nedideli upeliai, o išteka vienas. Ežeras yra priskirtas lydekinių ežerų tipui.

Continue Reading

Klubas Ant-bangos kviečia sudalyvauti ežerų žuvinime

2011 spalio mėn. 22 dieną numatomas Juodžio, Monio, Monaičio (Trakai, Elektrėnai) ir Beržos (Dubingiai) ežerų žuvinimas lydekomis, starkiais bei karosais. Klubas Ant-bangos kviečia Jus nelikti abejingais ir paremti šią iniciatyvą Jums priimtinu būdu – viešinimu, finansine parama, arba tiesiog mielai kviečiame atvykti ir patiems sudalyvauti žuvinimo procese

Continue Reading

Šoniplauka

Dažnas ir dėmesio neatkreipia j nedidelį pilką arba žalsvą vėžiagyvį suplotu kūnu – šoniplauką. Ji randama ežerų pakrantėse tarp augmenijos, ant akmenų. Į mūsų kraštą viena jų rūšis – korofijos – atkeliavo greičiausiai vandens keliu, kai dar buvo vadinamasis Oginskio kanalas, iš Kaspijos jūros ir apsigyveno upėse bei pratekamuose ežeruose. Kita šoniplaukų rūšis – palasėjos – užsiliko dar nuo ledynmečio ir gyvena gilesniuose ežeruose. Vasarą, kai karšta, jos plaukia į ežero gilumą, kur vanduo šaltesnis, o rudenį, auštant traukia į pakraščius, kur ir galima jų prisigaudyti.

Continue Reading

ungurių paragauti nepavyko

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai 2010 m. balandžio 26 d. vėlų vakarą, gavę informaciją apie brakonierių „žygį“ Elektrėnų savivaldybės teritorijoje, nedelsiant nuskubėjo į įvyko vietą. Atvykę inspektoriai sulaikė du Trakų rajono gyventojus N.G. ir R.J., kurie neteisėtai žvejojo savadarbe ungurine gaudykle upelyje, ištekančiame iš Aujedo ežero.

Continue Reading

poledinės žūklės varžybos

Žvejų klubas Ant bangos ir UAB Kotas kviečia visus Lietuvos žvejus dalyvauti tradicinėse asmeninėse poledinės žūklės varžybose – čempionate. Bendras čempionato prizinis fondas – daugiau nei 2000 litų !!! 2010 m. ANT BANGOS čempionatas bus vykdomas trimis etapais po du turus ant klubo nuomojamų ežerų ledo. Pertraukose tarp turų visi dalyviai bus vaišinami karšta žvejų sriuba.

Continue Reading

ežerų klasifikavimas pagal gilumą

KKlasifikuojant ežerus pagal jų gilumą, atsižvelgiama į gyvenamosios terpės įtaką vandeniniams organizmams ir taip pat į jų biologinį produktyvumą, įskaitant ir žuvingumą. Didelę reikšmę turi ežero apylinkės reljefas, ežero baseino didumas, to baseino dirvos derlingumas ir kt. Pagal gilumą Lietuvos ežerus būtų galima suskirstyti į keturias grupes, arba natūralinius tipus:

Continue Reading

seliava

Žvejojama tiktai anksti rytą ir vėlai vakare, kada iš vandens gelmių ji iškyla į paviršių ir medžioja vabzdžius. Tinkamiausias gaudymo būdas – muselinė. Masalas – įvairūs vabzdžiai ir dirbtinės muselės. Seliavą galima gaudyti ir žiemą iš po ledo, 10—12 metrų gylyje. Daug kur brakonieriai gaudo tinklais, darydami didelę žalą gamtai. Minta išimtinai zooplanktonu, daugiausia smulkučiais šakotaūsiais ir irklakojais vėžiagyviais, kurių visuomet yra vandenyje.

Continue Reading

šamas

Šamai yra didžiausios mūsų gėlųjų vandenų plėšriosios žuvys. Šamai mėgsta gilias ir ramias vietas; jie apsigyvena duobėse arba tarp akmenų bei į vandenį suvirtusių medžių. Minta įvairiomis žuvimis, vėžiais, moliuskais, vandeniniais paukščiais, ypač varlėmis. Šamai ryja ir vienas kitą. Masalą šamas ima nevienodai, bet dažniausiai ima lėtai, vos pajudindamas, o kartais – staigiai ir gana stipriai. Tačiau šamas visuomet ima užtikrintai.

Continue Reading

sykas

Sykas panašus į seliavą, bet už ją daug stambesnis, be to, gyvena dugne. Jo nugara melsva, šonai ir pilvas sidabrinės spalvos. Užauga iki 3 kg. Lietuvoje sykų yra Kuršių mariose ir Platelių ežere. Ši žuvis seniau buvo įveista kai kuriuose rytų Lietuvos ežeruose (Lūšių, Trakų ež.). Sykas yra jautrus šilumai, gyvena mūsų vandenų gelmėse. Kaip ir visos lašišinės žuvys, jis yra jautrus deguonies stokai, todėl tinkamos jam sąlygos yra tik kai kuriuose ežeruose.

Continue Reading
Close Menu