|
|
Labiausiai vėgėlės mėgsta tas vietas, kur į upę ar ežerą įteka šaltiniai. Lyg sustingusi guli vėgėlė ant molėto ar akmenuoto dugno, slėpdamasi už kerplėšos, akmens arba dauboje. Tačiau ji nesnaudžia. Įtempus akis, budriai stebi nakties tamsą: bene nusileis ant dugno naktinis sliekas, pliumptels į vandenį varlė ar priplauks koks užsižiopsojęs gružlys, pūgžlys ar kuoja. Tereikia tik papulti jam į gudruolės kaimynystę, kai vėgėlė, lyg spyruoklė, šoka iš savo slėptuvės ir vargšelis prapuola jos dideliuose nasruose. Tada vėgėlė vėl gula į savo vietą, ir vėl laukia eilinės … Kaip gaudyti vėgeles – toliau
Lentelėje rasite pagrindines kovo mėnesį gaudomas žuvų rūšis, kibimo stiprumą, pagrindinius žvejybos būdus ir masalus žuvims … Žuvų kibimo lentelė kovas – toliau
Lentelėje rasite pagrindines vasario mėnesį gaudomas žuvų rūšis, kibimo stiprumą, pagrindinius žvejybos būdus ir masalus žuvims … Žuvų kibimo lentelė vasaris – toliau
Lentelėje rasite pagrindines sausio mėnesį gaudomas žuvis, kibimo stiprumą, pagrindinius žvejybos būdus ir masalus žuvims … Žuvų kibimo lentelė sausis – toliau
Didstintė tai stintos jūrinė forma, gyvena mažiau druskinguose jūrų plotuose, dažniausiai arčiau įtekančių upių ir gėluose jūrų vandenyse. Didstintė gyvena Europos vakariniuose pakraščiuose. Ši stintos forma užauga iki 30cm ilgio ir 75 – 100gr svorio. Lietuvoje didstintės gaudomos Kuršių mariose. Didžiąją dalį laiko didstintė praleidžia druskingame vandenyje, netoli nuo krantų, vasarą ir rudenį čia intensyviai maitinasi. Atėjus žiemai maitintis beveik nustoja, plaukia į gėlus vandenis ir čia išbūna iki neršto. … didstintė – toliau
Stintelė – tai stintos ežerinė forma. Lietuvoje stintelės gyvena giliuose ir dideliuose ežeruose. Stintelės žvejojamos Baluošo, Asvejos, Aiseto ir kituose ežeruose, Antalieptės mariose. Nors stintelėms tinka dauguma ežerų, bet dėl stintelių raidos ypatybių stintelių yra … stintelė – toliau
Stintos gabaliukai dažniausiai naudojama gaudant stintas. Be pačių stintų, kai kurie žvejai pataria naudoti kuojos ar karšio gabaliukus. Pirmiausiai nupjaunama stintos galva ir uodega, tada pjaunama išilgai žuvies, šalia stuburo. Stuburą išmeskite. Padalintos filė pusytės supjaustomos arba kvadratėliais arba juostelėmis, tačiau nedidesniais negu 5-10mm. Masalas ant kabliuko kabinamas taip, kad pirštu vos jaustumėte kabliuko … žuvies gabaliukai – toliau
Kuršių marios tai gana seklus ir labai mažai vandens telkinys. Didžiausias gylis siekia 5,8m, o vidutinis gylis siekia 3,5m, didesni gyliai yra vakarinėje marių dalyje, be to pučiant didesniam vėjui dugnas nuolat išjudinamas. Marių plotas 158 400 ha, tačiau iš jų Lietuvai priklauso tik 41 500ha, likusi dalis priklauso Rusijos federacijai. Kuršių marių dugnas smėlingas, tik vidury marių yra dumblingų nuosėdų, netoli Ventės rago aptinkama didelių … kuršių marios – toliau
Iš visų žieminės žūklės būdų, greičiausiai nebus kitos tokios azartiškos, greitos ir linksmos žvejybos, kaip stintų žvejybos. Lietuvoje stintos gaudomos gilesniuose ežeruose, tokiuose kaip Asveja ar Baluošas, bei Kuršių mariose. Geriausiai žiemą stintos kimba link pavasario – vasario mėnesį, tuo metu jų būriai didėja ir žvejyba būna azartiškesnė. Gruodžio ir sausio mėnesiais stintos kimba … stintų žvejyba žiemą – toliau
Pagal klasifikavimą, giliuosiuose ežeruose pagrindinės vertingos pramoninės žuvys yra: sykas, seliava, stinta ir karšis. Gilieji ežerai žuvininkystės požiūriu gali būti seliaviniai-sykiniai, stintiniai-sykiniai, karšiniai-sykiniai ir seliaviniai-karšiniai. Tačiau karšis giliuosiuose ežeruose turi mažesnę reikšmę, negu vidutiniuose ir negiliuose ežeruose. Lietuvos giliuose ežeruose yra gana dideli antraeilių pramoninių žuvų ištekliai, pvz., lydekų, ešerių, kuojų, aukšlių ir kt. Giliuose ežeruose palyginti nedaug ir … gilieji ežerai – toliau
Starkis – pailga, smailagalvė žuvis. Be smulkių dantų, žanduose turi po du didelius dantis, primenančius iltis. Nugarinių pelekų yra du; jie turi kietus duriančius spindulius. Nugara žalsvai pilka, pilvas baltas; šonuose yra 8 – 12 tamsių dėmių, kurios dažnai sudaro skersai kūną einančius dryžius. Nugariniai ir analinis pelekai pilki, išmarginti tamsiomis dėmelėmis, kiti … starkis – toliau
Didstintė – tai jūrinė stintos forma, užtinkama mažesnio druskingumo jūrų plotuose, ypač arčiau upių žiočių. Didstintė dažniausiai užauga 15-20 cm ilgio ir 20-35 g svorio, kartais pasitaiko iki 30 cm ilgio ir 75 g svorio. Stintelė – tai ežerinė stintos forma. Abejos šviežios žuvys turi specifinį, aštrų, panašų į agurkų kvapą. Stinta gaudoma nuo birželio iki lapkričio mėnesio, geriausia gaudyti anksti rytą ir vėlai vakare. Ji žvejojama 2-2,5 m gylyje. … stinta – toliau
|
|