Žvejams apie žuvis ir žvejybą

Žiogas

Žiogai yra geras masalas mažoms žuvelėms ir stambioms neplėšrioms žuvims – šapalui, meknei, kuojai, raudei ir kitoms.. Jį labai noriai stveria ir salatis, nors ir yra plėšri žuvis. Žiogų nesunku prisirinkti antrojoje vasaros pusėje laukinėse pievose, ypač kai šviečia saulė. Be to šiuo metu žiogai nuolat krinta į vandenį tad žuvys prie jo yra pripratusios ir sėkmingai gaudomos. Ant kabliuko veriami po vieną nuo galvos, daug žvejų jį užvėrus ant kabliuko nutraukia ilgąsias kojas, tam kad žuviai būtų paprasčiau praryti.

Continue Reading

starkio gaudymas dirbtiniu masalu

Starkis gaudomas įvairių tipų blizgėmis, vobleriais ar guminukais, geriausiai tinka balti ir labai spindintys masalai. Gaudant upėje, blizgę reikia traukti greitai ir arčiau paviršiaus. Spiningu starkis pradedamas gaudyti tuoj po neršto, kuris baigiasi birželio pradžioje. Vasaros viduryje starkis gana prastai kimba, rugpjūčio mėnesį kiek geriau, o geriausiai kimba rudenį. Starkis gaudomas tokiais pat įrankiais kaip ir lydekos. Valas naudojamas kiek plonesnis.

Continue Reading

salatis

Sportinėje žūklėje yra labai vertinamas kaip sunkiai pagaunama žuvis, ir jo gaudymas teikia meškeriotojui malonių išgyvenimų. Įdomiai salatis medžioja: netikėtu šuoliu įsibrauna į vandens paviršiuje plaukiojančių žuvelių pulką ir, staigiai pasisukdamas, galingai smogia savo plačia uodega į vandenį. Pasigirsta stiprus pliaukštelėjimas. Susidariusiame vandens verpete bejėgiškai sukasi apsvaigintos žuvelės, kurias plėšikas lengvai gaudo ir ryja. Stambūs individai yra tikri plėšikai. Šios žuvies grobį sudaro įvairios smulkios žuvelės, pavyzdžiui, gružliai, aukšlės, jauni šapalai ir kt.

Continue Reading

lydeka

Lydeka – tai stambi ir labai plėšri gėlųjų vandenų žuvis. kūnas pailgas, padengtas smulkiais žvynais. Lydeka užauga daugiau kaip 1,5 m ilgio ir sveria daugiau kaip 30 kg. Ši žuvis mėgsta maskuotis ir dėl savo slepiamos spalvos yra sunkiai pastebima. Kai trūksta žolės, tinkamą jai slėptuvę sudaro nukarusios į vandenį medžių šaknys, gulinčios dugne šakos arba dideli akmenys. Tik labai stambūs individai vengia seklių vietų ir tūno giliose duobėse.

Continue Reading

saulažuvė

Saulažuvės gyvena sekliuose ir nedideliuose ežeruose, lėtos tėkmės upių dalyse, mėgsta povandeniniais augalais apaugusias vietas, nemėgsta didelės srovės bei atvirų vietų. Saulažuvės šiltu metų laiku plaukioja dideliais tuntais arti vandens paviršiaus, vandeniui atvėsus saulažuvės pavieniui leidžiasi į gilumą. Saulažuves mėgsta medžioti plėšrios žuvys, ypač ešeriai ir starkiai.

Continue Reading

Gružlio žvejyba

Nors gružliai ir smulkios žuvelės, tačiau žvejai jomis pakankamai domisi. Pirmiausia gružlys puikus gyvasis masalas daugumai plėšrūnų (ešeriams, lydekoms, starkiams), taip pat gružlys, ypač keptas, skoniu nenusileidžia plėšriosioms žuvims, ypač jeigu jį kepi sausai. Gružlys taip pat ir treniruočių žuvis pradedantiesiems žvejams, ypač vaikams.

Continue Reading

Sorų košė

Gaudant neplėšrias žuvis, kartais geri rezultatai būna masalui naudojant kietą sorų košę. Paprastam jaukinimui soros verdamos įprastai, tačiau masalui, reikia išvirti taip kad ją galima būtų dėti ant kabliuko. Verdant kietą sorų košę, soros turi būti šviežios, neužsigulėję metus kitus lentynoje. Stiklinė sorų, perplauta šaltu vandeniu, verdama tol kol visiškai išverda. Gatavą košę reikia nukošti, patogiame inde gerai sutrinti, kad pasidarytų tešla. Tada tešlą reikia

Continue Reading

Manų kruopų košė

Gaudant neplėšrias žuvis galima pabandyti masalui išsivirti manų kruopų košės. Ši košė ypač tinka poledinėje žvejyboje, kaip pakaitalas miltinei tešlai. Košė verdama taip. Į pusę stiklinės verdančio vandens įpilamas arbatinis šaukštelis saulėgrąžų aliejaus, tada po truputį suberiama pusė stiklinės manų kruopų. Mišinys greit sutirštėja ir nukeliamas nuo ugnies. Kai tik manų kruopų košės temperatūra pasidarys daugmaž pakenčiama

Continue Reading

Kabliukas

Kabliukas yra svarbiausia meškerės dalis. Juo kabliukas tvirtesnis, geriau užgrūdintas ir aštresnis, tuo geresni žvejybos rezultatai. Kabliukas turi šias dalis: smaigalį, barzdelę (užkartą), užlanką (kaktą), kaklelį, kotelį ir gale ausytę (lo­petėlę). Paprasti kabliukai gaminami įvairių dydžių ir formų – su lopetėle, kilpele, be jų, tiesus, truputį lenktas į šoną, skirtingu kotelių ilgiu, su užkartom ant kotelio ir panašiai. Tai priklauso nuo žvejybos būdo, gaudomos žuvies, jos svorio, masalo, bei didžiąja dalimi nuo pačio žvejo. Negalima smulkioms žuvims naudoti didelio kabliuko, o plėšrioms ir didesnėms ypač mažo. Kabliukų numeracija skirtinga, yra suomiški, rusiški, itališki, japoniški ir kiti dydžiai

Continue Reading

Meškeriojimas

Kiekvienas meškeriotojas turi gerai įsidėmėti, kad sėkmingam žuvų gaudymui svarbiausia yra gerai pažinti vandens telkinį (upę, ežerą ar tvenkinį), kuriame žvejojama, taip pat žinoti, kokios žuvys jame plauko, kuriose vietose mėgsta laikytis, kuo ir kuriuo laiku minta, koks masalas joms tinka, kuriuo būdu jas tikslingiau gaudyti.

Continue Reading

patarimai pradedančiajam spiningautojui

Kur ir kaip gaudyti pradedančiajam spiningautojui? Pradedančiajam spiningautojui reikėtų orientuotis į nedideles lydekas iki 2kg, bei ešerius iki 500gr. Šie laimikiai bus lengviausiai pagaunami, o norint juos pagauti nereiks patirties ir didelių spiningautojo mokslo bei įgūdžių. Vertėtų, pradėti spiningauti, ežere, tvenkinyje ar kokioje nors užtvankoje. Priežastys labai paprastos – stovinčiame vandenyje lengviau pastebėti masalo darbą, lengviau rasti plėšrūną.

Continue Reading

aplinkybės įtakojančios žvejybą ir spiningavimą

Žvejybos sėkmė labiausiai priklauso nuo mokėjimo pasirinkti vietą, bei sugebėjimo užmesti masalą bei manevruoti juo. Žvejybos sėkmė taip pat priklauso ir nuo kitų aplinkybių, nepriklausančių nuo paties spiningautojo, tai yra nuo vandens lygio, nuo oro, atmosferos slėgio, temperatūros, vėjo ir daugybės kitų priežasčių. Šiais klausimais yra nemažai literatūros, įvairių pažiūrų, bei nuomonių, bet nieks nėra nurodęs aplinkybių, kuriomis remiantis visad pagausite žuvies. Tačiau iš ilgametės žvejų praktikos ir stebėjimų galima padaryti kai kurias išvadas.

Continue Reading

spiningautojo papildomi įrankiai

Kelių kilogramų lydeką ar kitą žuvį nelengva įkelti į valtį arba išvilkti į krantą. Dažnai atsitinka, kad paskutiniu momentu žuvis atitrūksta nuo kabliuko. Spiningautojas, norėdamas išvengti tokių nesėkmių, naudoja specialų graibštą. Dažnai būna, kad lydekai giliai nurijus kabliuką, jį dėl lydekos aštrių dantų išimti gana sunku, galima smarkiai susižeisti pirštus. Patogiai ir gerai galima atkabinti kabliuką panaudojant žiodiklį bei specialią šakutę, ar chirurgines žnyples.

Continue Reading

žvejyba gyva žuvele

Gyva ar negyva žuvele gaudomos plėšriosios žuvys: lydekos, starkiai, salačiai, šamai, ešeriai, šapalai ir kt. Tam tikslui naudojamos meškerės, šakotinės ir skrituliai. Masalui tinka mažos žuvelės apie 7 – 10 cm ilgio. Kuo aukštesnė žuvelė, tuo ji pagal ilgį mažesnė (pavyzdžiui karosus nepatartina naudoti masalui ilgesnius nei 6 – 7cm). Lydekoms gaudyti meškerykočiai būna ilgi – iki 5 – 6 m. Viršūnė, kitaip nei paprastai meškerei, turi būti standesnė, valas storesnis.

Continue Reading

poledinės žvejybos reikmenų sąrašas

Dažnai būna kai važiuojant žvejoti prisimeni, kad vieną ar kitą žūklės reikmenį pamiršai. Kiti netgi išvažiavus lažinasi kiek daiktų pamiršo… Šis įrankių sąrašas yra apytikris ir pradedančiajam gali atrodyti labai ilgas. Iš tikrųjų – tai pagrindiniai dalykai, ir su laiku atrasite savų reikmenų kurie jums bus būtini žvejybai.

Continue Reading

gaudymas gyva žuvele žiemą

Žiemą vėliavėlėmis, arba šakotine (kai kurie žvejai naudoja vasarinius skritulius) galima pagauti lydekų, ešerių ar starkių. Gaudant gyva žuvele ji pasigaunama įprastais žiemą būdais – žiemine meškerėle ar avižėle. Kai kurie žvejai gaudantys gyva žuvele tuo pasirūpina iš anksto – prisigaudo mažyčių žuvelių rudenį ir laiko jas per žiemą akvariume, arba nusiperka karosiukų parduotuvėje.

Continue Reading

Žuvys žiemą – poledinė žvejyba

Žiema. Ilgos naktys, trumpos dienos: nespėja išaušti, ir vėl temsta. Tačiau, nesigailėsi atsikėlęs anksti rytą. Nesvarbu, kad šaltukas spaudžia, kad danguje dar tebespingsi žvaigždės ir šaiposi pageltęs mėnulis. Kelkis ir keliauk – žuvys laukia. Nyku ant ežero. Nyku atrodo ir po ledu – jokios gyvybės. Bet ar iš tikrųjų taip? Dirstelėkime į povandeninį pasaulį šį šaltą rytą. Susipažinti su polediniu gyvenimu labai paprasta. Išsikirskite eketę ir prigludę prie ledo, prisidengę nuo dienos šviesos, pažvelkite gilyn.

Continue Reading

nėgė upinė

Upinės nėgės Lietuvoje įplaukia į Nemuną ir jo intakus Nerį, Nevėžį, o iš čia paplinta po mažesnius upelius, ypač gausu Kuršių mariose. Upines nėgės draudžiama gaudyti be nustatyta tvarka išduotų licencijų. Upinės nėges gaudomos tam tikrais cilindrinės ar kūgio formos bučiukais, kurie pastatomi atkreipta anga pavandeniui, kad plaukiančios į upes upinės nėgės lengviau į juos pakliūtų, arba tiesiog rankomis.

Continue Reading

negilūs ežerai

Negiliuosiuose ežeruose būdingos pramoninės žuvys yra karšiai ir lydekos, todėl negilieji ežerai daugiausia yra karšinio-lydekinio tipo. Kai kurie tos grupės ežerai taip pat gali būti sazaniniai, sazaniniai-karosiniai ir karšiniai-karosiniai. Negiliuose…

Continue Reading

velnio gaminimas ir meškerės jam

Kalbant paprastai „velnias -  tai švininio svarelio, dviejų kabliukų ir valo kilpos sistemėlė. Švinukas kabinamas paprasčiausias - slyvutės formos svarelis. Svoriai gali būti labai įvairūs nuo 8gr iki 50 ar…

Continue Reading
  • 1
  • 2
Close Menu