Žvejams apie žuvis ir žvejybą

Musės lervos

Musės lervos – dar vienas masalas, tinkantis žvejoti palaidyne. Taip vadinama balta, stipri, labai judri kirmėlė. Jų greitai atsiranda sugedusioje mėsoje, maisto atliekose, jos labai sparčiai dauginasi ir auga. Šios lervos – didžiosios mėlynosios musės vikšras. Daugumai moteriškių tai šlykšti kirmėlė, bet žuvims atrodo kitaip. Juo žvejojama papildomai maitinant žuvis tuo pačiu jauku, karts nuo karto mėtomu į upės srovę ar ežerą. Šios musės lervos ypač tinka raudėms žvejoti, čiumpa ją ir kuojos.

Continue Reading

Dirbtinės muselės

Žvejojant museline meškere vietoj gyvų vabzdžių galima naudoti dirbtines museles. Jos gaminamos iš plunksnų bei šilkinių siūlų. Muselės spalva, forma derinama prie tuo metu žvejybos vietoje aptinkamų vabzdžių. Dirbtinė muselė žuviai atrodo didesnė už tikrą tokio pat dydžio masalą, todėl geriausia kai dirbtinės muselės būna mažesnės.

Continue Reading

Gyvos mažos muselės

Dažnai vakarais upėje ar ežere žuvys nekimba, o aplink pliaukši, šokčioja iš vandens. Ką gi jos taip godžiai gaudo? Gerai įsižiūrėję, pastebėsite uodus, smulkias museles. Tai jomis smaguriauja žuvys. O jūs negalite ant kabliuko jų užmauti – labai jau mažos. Tokiu atveju praverčia klijai, kuriais prilipdomos prie kabliuko įvairios smulkios muselės, trūklio lervos. Naudokite kuo natūralesnius klijus, kad žuvys neužuostų kvapo. Prie klijais patepto kabliuko muselė ar vabzdys greitai ir tvirtai prilimpa.

Continue Reading

Žuvys ir gamta rudenį

Po pirmųjų šalnų lydeka ir ešerys nulindo giliau – ieško vietos kur reiks žiemoti. Štai kodėl pirmiausia reikia apgaudyti sietuvas, daubas, styrančius vandenyje stambius akmenis. Dabar, rudenį, dar labiau negu vasarą, praverčia balta, besisukanti blizgutė. Apniukusios dienos, tamsus vanduo, ir spindinti, smarkiai virpanti blizgutė gali sužadinti plėšrūnų apetitą. Varlės, po pirmųjų šalnų pašalusios kojas, skuba į vandenį – kur šilčiau. Mėgsta jos dabar riogsoti po valtimis ir kitose jaukiose vietelėse. Nepraleidžia šios progos lydekos.

Continue Reading

Kuojų žvejyba

Kuojos tai bene labiausiai paplitusios žuvys, gyvenančios beveik visuose vandens telkiniuose. Kūnas sidabriškas su tamsia nugarėle, stambios kuojos – aukso spalvos. Nugaros ir uodegos pelekai pilki, kiti ryškiai raudoni arba oranžiniai. Akių rainelė raudona su tamsesne dėme viršuje. Kuojų pasitaiko sugauti net 45 cm ilgumo ir sveriančių iki 2 kg, o paprastai jos būna 10 – 15 cm ir sveria 100 – 400 g. Kuojos balandžio mėnesį pulkais plaukia iš ežerų į upes. Tuo metu labai ėdrios. Neršia gegužės pirmosiomis dienomis. Išneršusios kimba kiek prasčiau negu balandį. Vasarą įnoringos.

Continue Reading

Tradicinis gaudymas dugnine meškere

Tai išties gana sėkmingas būdas gaudyti žuvis. Esmė ta, kad masalas visada būna šalia arba beveik ant dugno, o ir daug žuvų ir minta tuo, ką randa ant dugno. Šiuo būdu pagaunami karšiai, lynai, kuojos, karpiai, starkiai, ešeriai, plekšnės, unguriai ir dar daugybė smulkesnių žuvų rūšių.

Continue Reading

Aukšlės žvejyba

Aukšlė – vikri, maloni pažiūrėti žuvelė panaši į mažą silkutę, smulki, bet riebi ir skani. Jei tik kažkur vandens srovė, atsimušusi į kliūtį (polius, akmenis, žemės luitus), ima sukti verpetus – čia vieta, kur aukšlės laukia grobio. Aukšlės plaukioja būriais. Neršia liepos mėnesį triskart, kas kelios dienos. Tirštai būriuodamosi nerštavietėje, visai pamiršta atsargumą ir lengvai pakliūva į nasrus lydekai, ešeriui, salačiui ar starkiui. Šiems plėšrūnams aukšlė ir yra geriausias gyvasis masalas.

Continue Reading

Jaukas

Žvejys, išsiruošęs prie vandens keletui dienų, turi gera progą žuvis prisijaukinti. Tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, kur žvejojama, reikia kasdien berti jauko. Tam tinka daug kas: parduotuvėje pirkti jau paruošti mišiniai, kombikormas, šutinti grūdai, bulvės, virtos košės, duona ir t.t. Dažniausiai jaukas daromas iš skirtingų įvairiomis proporcijomis sumaišytų ingredientų. Taip pat įmaišoma ir šiek tiek masalo kuriuo žvejosite: kapotų sliekų, uodo trūklio lervų, musės lervų ir panašiai, tam kad žuvys prie būsimo masalo priprastų.

Continue Reading

Kaip gaudyti ir jaukinti šapalus

Patogiausia šapalus gaudyti palaidyne be plūdės. Šapalai bailūs, todėl masalą reikia leisti iš toliau, ne matydami žveją, jo meškerę, ar kitą nepažįstamą objektą šapalai masalo nelies. Patikrinkite ar šapalų čia išvis yra. Jei jų yra, įmetus į vandenį žiogą, tas kiek paplaukęs kaip mat dings šapalo sukeltose vilnyse. Kitą žiogą maukite ant kabliuko, paragavęs vieną, jis žaibo greitumu griebs ir antrąjį.

Continue Reading

Negyvas vabzdys

Dažnai gaudant museline, pritrūksta gyvų vabzdžių. O negyvų žuvys nenori. Tuomet prie valo pririšama nedidelė, iš plonos stygos susukta spyruoklėlė. Jos gale šilkiniu siūlu už kojelės pririštas kabliukas. Negyvas vabzdys ant kabliuko užneriamas per nugarą taip, kad gylys įlįstų į pilvuką. Taip paruoštas masalas lėtai traukiamas vandens paviršiumi prieš srovę. Išskėtęs sparnelius vabzdys mėtydamasis į šonus, retkarčiais liesdamas paviršių, juda tarsi gyvas. Dažnai būna, jog tik pasiekia jis upės vidurį kai švysteli tamsus šešėlis ir vabalas dingsta.

Continue Reading

Vienadienės

Vienadienės masiškai pasirodo dažniausia rugpjūčio viduryje nuo aštuntos – devintos iki vienuoliktos valandos vakaro. Toks masinis jų skraidymas trunka penkias – šešias dienas. Dauguma žuvų, jau nekalbant apie karpinių šeimą, labai mėgsta šį riebų užkandį. Besivaikydamos vienadienių, tomis dienomis jos budi vandens paviršiuje. Šiuo metu žuvų niekuo nenustebinsite – jos prisisotinusios vienadienių, sukritusių į vandenį upių, ežerų pakraščiais.

Continue Reading

Salačio žvejyba

Beeinant sodria žole apaugusiais krantais, dažnai matai: čia pat, šalia – pūkšt! Lyg kas stambų akmenį į vandenį būtų metęs. Tai salatis, įsisukęs į aukšlių būrį, trinktelėjo savo stipria uodega. Nespėjo išsiskirstyti raibuliai, kai vėl stiprus smūgis uodega, posūkis, ir ėdrūno gerklėje dingsta dar kelios aukšlės. Ir vėl tyla… Salatį sugauti ne taip jau paprasta. Būdamas arti vandens paviršiaus ir turėdamas geras akis, jis greitai pastebi meškeriotoją ir masalo neima. Užmetimai spiningu arčiau kaip 50 – 60 m būna dar mažiau sėkmingi.

Continue Reading
Close Menu