populiariausi

mėgėjiškos žūklės taisyklės

Mėgėjiškos žūklės taisyklės nustato mėgėjiškos žūklės objektus, įrankius, būdus, režimą, mėgėjiškos žūklės organizavimo tvarką, reglamentuoja kitą su mėgėjiška žūkle susijusią veiklą. Šios Taisyklės netaikomos privatiems tvenkiniams ir kūdroms. Kitiems privatiems vandens telkiniams šios Taisyklės taikomos tiek, kiek tai nurodyta Žvejybos privačiuose vandens telkiniuose tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos … mėgėjiškos žūklės taisyklės – toliau

Šakotinė

Šakotinė – paprastas ir nesudėtingas įrankis lydekoms gaudyti. Norint jį pasigaminti reikia iš medžio šakos išpjauti Y raidės formos dvišakį. Prie vienšakio kotelyje peiliu aplink išpjaunamas griovelis. Čia stipriai pririšamas 5 – 15 m ilgio valas (priklausomai nuo to kokiame gylyje reiks žvejoti). Ten pat pririšama virvutė, kuri bus reikalinga šakotinei pririšti, kad nenutemptų. Viena dvišakio galo šakotinės šaka peiliu šiek tiek įskeliama – statant šakotinę, čia reiks įsprausti … Šakotinė – toliau

Stirnių ežeras, Molėtų rajonas

Stirnių ežeras įsikūręs, Molėtų rajone, apie 13 km Molėtų šiaurės rytų kryptimi. Ežeras gana ilgas 9,6km ir vingiuotas, didžiausias Stirnių ežero plotis apie 2,3 km. Ežero plotas 891ha, kranto linija tęsiasi 40km. Ežere yra septynios salos, kurių bendras plotas apie 30 ha. Ežero vidutinis gylis 6,3m, giliausia vieta – 35m. Stirniuose sugaunama lydekų, ešerių, aukšlių, karšių, kuojų, lynų, vėgėlių, plakių, pūgžlių, raudžių ir kitų … Stirnių ežeras, Molėtų rajonas – toliau

Daugų ežeras, Alytaus rajonas (Didžiulis)

Daugų ežeras, dar vadinamas Didžiuliu, yra Alytaus rajone, netoli Daugų miestelio. Didžiulis iš kitų Dzūkijos ežerų išsiskiria savo forma ir dydžiu. Daugų ežeras susidarė ledynams tirpstant, įgavo įdomią formą primenančią gulinčią H raidę. Daugų ežeras iškilęs 130m virš jūros lygio, jo plotas yra 912ha, vidutinis gylis 13,2, o didžiausias 44m. Daugų ežere gausu žuvų. Sugaunama nemažai kuojų, karšių, karpių, aukšlių, lydekų, ešerių, stintų, šamų, sykų, lynų, karosų, seliavų, ungurių ir … Daugų ežeras, Alytaus rajonas (Didžiulis) – toliau

Žvejyba skrituliais

Turint valtį vienas iš rezultatyviausių lydekų gaudymo būdų tai gaudymas skrituliais. Skritulys – gana paprasta sistema, sudaryta iš apvalaus maždaug 20cm balto disko, kuris neskęsta vandenyje (dažniausiai iš gana kieto putplasčio), kurio viena pusė dažniausiai nudažoma raudona spalva. Per centrą išgręžiama skylė ir įstatomas strypelis kurio vienas galas įskeliamas. Ant skritulio disko, kuriame padaromas griovelis, suvyniojamas valas, prie valo galo kabinamas pavadėlis, ir dvišakis ar trišakis kabliukas. Kai kurie žvejai kabina stambesnį vienšakį, ir kiek pastebėjau, dažnai to … Žvejyba skrituliais – toliau

prasidėjus lydekų nerštui – suaktyvėjo brakonieriai

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai 2010 m. balandžio 9 – 10 d. Vilniaus m., Vilniaus r. ir Švenčionių r. organizavo prevencinius reidus, skirtus užkirsti kelią brakonieriavimui. Švenčionių rajone šalia Staškinės kaimo esančiame Staškinės ežere, aplinkosaugininkams vėl teko surengti pasalą. Jos metu buvo sulaikyti du to paties kaimo gyventojai, besiruošiantys žeberklais badyti neršiančias … prasidėjus lydekų nerštui – suaktyvėjo brakonieriai – toliau

lydekos gaudymas spiningu

Lydekos pradedamos gaudyti praslinkus 10 – 45 dienų po neršto. Jos neršia kovo mėnesio pabaigoje arba balandžio pradžioje. Per žiemą išalkusi lydeka godžiai griebia masalą. Tuomet lydeka masalo labai nesirenka ir galima gaudyti įvairiais būdais, ir įvairiais dirbtiniais masalais. Kol vanduo dar skaidrus, dirbtiniai masalai naudojami didesni ir baltos spalvos. Pavasarinio gaudymo sezonas yra gana trumpas, todėl reikia atidžiai sekti lydekų nerštą. Rudens sezonas yra kibesnis ir ilgesnis. Gaudant spiningu, lydekos žvejojamos nuo balandžio pabaigos iki lapkričio arba net gruodžio mėnesio, kitaip sakant kol užšąla upės ir … lydekos gaudymas spiningu – toliau

aplinkybės įtakojančios žvejybą ir spiningavimą

Žvejybos sėkmė labiausiai priklauso nuo mokėjimo pasirinkti vietą, bei sugebėjimo užmesti masalą bei manevruoti juo. Žvejybos sėkmė taip pat priklauso ir nuo kitų aplinkybių, nepriklausančių nuo paties spiningautojo, tai yra nuo vandens lygio, nuo oro, atmosferos slėgio, temperatūros, vėjo ir daugybės kitų priežasčių. Šiais klausimais yra nemažai literatūros, įvairių pažiūrų, bei nuomonių, bet nieks nėra nurodęs aplinkybių, kuriomis remiantis visad pagausite žuvies. Tačiau iš ilgametės žvejų praktikos ir stebėjimų galima padaryti kai kurias … aplinkybės įtakojančios žvejybą ir spiningavimą – toliau

žvejyba gyva žuvele

Gyva ar negyva žuvele gaudomos plėšriosios žuvys: lydekos, starkiai, salačiai, šamai, ešeriai, šapalai ir kt. Tam tikslui naudojamos meškerės, šakotinės ir skrituliai. Masalui tinka mažos žuvelės apie 7 – 10 cm ilgio. Kuo aukštesnė žuvelė, tuo ji pagal ilgį mažesnė (pavyzdžiui karosus nepatartina naudoti masalui ilgesnius nei 6 – 7cm). Lydekoms gaudyti meškerykočiai būna ilgi – iki 5 – 6 m. Viršūnė, kitaip nei paprastai meškerei, turi būti standesnė, valas … žvejyba gyva žuvele – toliau

plūdinė meškerė

Gaudymo sezonas plūdine meškere atviruose vandenyse (neskaitant meškeriojimo žiemą) prasideda pavasarį, vos ledams išėjus, dar nepraskaidrėjus vandeniui. Žvejojama ežeruose bei upėse nuo kranto, ar iš valčių, užtvankose, užtakiuose, daubose, prie tiltų, tvenkiniuose ir kitur. Plūdinei meškerei svarbiausia tai, kad jos visos dalys tiek meškerykotis, tiek valas, plūdė ar kabliukas – būtų tarpusavyje … plūdinė meškerė – toliau

negilūs ežerai

Negiliuosiuose ežeruose būdingos pramoninės žuvys yra karšiai ir lydekos, todėl negilieji ežerai daugiausia yra karšinio-lydekinio tipo. Kai kurie tos grupės ežerai taip pat gali būti sazaniniai, sazaniniai-karosiniai ir karšiniai-karosiniai. Negiliuose ežeruose daugiausia gyvena karpinės žuvys, pvz., kuojos, karšiai, plakiai; gausu čia ir plėšriųjų žuvų – lydekų, pūgžlių, rečiau ešerių ir aukšlių, taip pat … negilūs ežerai – toliau


Hey.lt - Nemokamas lankytoj skaitliukas