|
||||||
|
Praėjusių metų pabaigoje priimtos Mėgėjiškos žūklės įstatymo pataisos supaprastina teisės žvejoti įsigijimo tvarką ir užtikrina, kad už leidimus žūklei sumokėtos lėšos bus naudojamos tik žuvų ištekliams gausinti ir apsaugoti. Naujosios įstatymo nuostatos įsigalios kovo 31 d., parengus šį įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. Iki kovo 31 d. leidimai žūklei bus išduodami iki šiol galiojančia … Nauja žvejybos leidimų tvarka – toliau Žūklė avižėle viduržiemį, sausio -vasario mėnesiais labai sėkminga, o pavasarį, kovo – balandžio mėnesiais, poledinėje žūklėje avižėlė tiesiog nepakeičiama. Avižėle žvejojami ešeriai, pūgžliai, karšiai, kuojos, raudės ir kitos … Kaip žvejoti avižėle – toliau Lengvai supdamasi valtis slysta pro jau spėjusius paruduoti meldus. Aplink ramu. Tačiau kartkartėmis vanduo tarsi užverda – raibieji ešeriai neduoda ramybės aukšlėms. Užkibęs ant kabliuko toks gražuolis išlenda pasipūtęs, pelekus pašiaušęs, o iš paskos giminaičių būrys vejasi. Tik pastebėję valtį, jie staigiai pasuka į … Blizgiavimas lapkritį – toliau Po pirmųjų šalnų lydeka ir ešerys nulindo giliau – ieško vietos kur reiks žiemoti. Štai kodėl pirmiausia reikia apgaudyti sietuvas, daubas, styrančius vandenyje stambius akmenis. Dabar, rudenį, dar labiau negu vasarą, praverčia balta, besisukanti blizgutė. Apniukusios dienos, tamsus vanduo, ir spindinti, smarkiai virpanti blizgutė gali sužadinti plėšrūnų apetitą. Varlės, po pirmųjų šalnų pašalusios kojas, skuba į vandenį – kur šilčiau. Mėgsta jos dabar riogsoti po valtimis ir kitose jaukiose vietelėse. Nepraleidžia šios progos … Žuvys ir gamta rudenį – toliau Kuojos tai bene labiausiai paplitusios žuvys, gyvenančios beveik visuose vandens telkiniuose. Kūnas sidabriškas su tamsia nugarėle, stambios kuojos – aukso spalvos. Nugaros ir uodegos pelekai pilki, kiti ryškiai raudoni arba oranžiniai. Akių rainelė raudona su tamsesne dėme viršuje. Kuojų pasitaiko sugauti net 45 cm ilgumo ir sveriančių iki 2 kg, o paprastai jos būna 10 – 15 cm ir sveria 100 – 400 g. Kuojos balandžio mėnesį pulkais plaukia iš ežerų į upes. Tuo metu labai ėdrios. Neršia gegužės pirmosiomis dienomis. Išneršusios kimba kiek prasčiau negu balandį. Vasarą … Kuojų žvejyba – toliau Karšis mėgsta stovintį arba tik lėtai tekantį vidutinio gilumo vandenį. Lietuvoje yra daugelyje ežerų ir gilesnėse upėse. Tačiau daugiausia karšių yra Nemuno žemupyje ir Kuršių mariose; čia jie žvejyboje užima vieną iš pirmųjų vietų. Suaugusio karšio pagrindinę ganyklą sudaro vandens baseino dugnas, kur baigiasi vandens augalai ir prasideda turtingas lengvai pūvančių medžiagų dumblas. Tokiose vietose yra daug trūklių, nedidelių kirmėlių ir kitokių gyvūnų. Karšis savo siurbiamuoju žiočių aparatu juos puikiai moka išrankioti iš dumblo, rausdamasis jame iki 10 cm … karšis – toliau Dažnas, eidamas prie šio ežero, negalvoja apie žūklę (ypač vasarą), o tikisi pasikaitinti saulutės atokaitoje. Žinoma, puiku įdegti saulėje, pakvėpuoti grynu oru, pajusti sakų aromatą. Tačiau jei nusprendėte pažuvauti ir dar visai arti Vilniaus šis ežeras jums tiks. Anksti atsikėlus, čia galima pažvejoti ir prieš darbą, nekalbant apie vakarą. Kadangi ežeras netoli miesto pagrindinių rajonų, ir yra geras susisiekimas, Balsio ežere vasaros laikotarpiu atvažiuoja daug … Balsio ežeras, Vilnius – toliau Aukšlė – vikri, maloni pažiūrėti žuvelė panaši į mažą silkutę, smulki, bet riebi ir skani. Jei tik kažkur vandens srovė, atsimušusi į kliūtį (polius, akmenis, žemės luitus), ima sukti verpetus – čia vieta, kur aukšlės laukia grobio. Aukšlės plaukioja būriais. Neršia liepos mėnesį triskart, kas kelios dienos. Tirštai būriuodamosi nerštavietėje, visai pamiršta atsargumą ir lengvai pakliūva į nasrus lydekai, ešeriui, salačiui ar starkiui. Šiems plėšrūnams aukšlė ir yra geriausias gyvasis … Aukšlės žvejyba – toliau Maisto ūsorius ieško sraunioje upės tėkmėje, kur akmenuotas ar žvyruotas dugnas. Ūsorius pradeda kibti pavasarį, kai, nuslūgus ir praskaidrėjus vandeniui, atšyla oras. Po neršto (neršia gegužės – birželio mėnesį) pradeda maitintis aktyviau. Itin gobšus rugpiūčio – spalio mėnesiais. Seni žvejai tvirtina, kad ūsorius kimba ne tik vėlyvą vasarą, bet ir rudenį, kai nuo lietaus pakilęs vanduo išneša vandens augmeniją ir žuviai sunku rasti … Kaip gaudyti ūsorius – toliau Pripučiamos valtys Honwave yra aukštos kokybės, pagamintos pagal Honda kompanijos užsakymą. Valtys pagamintos iš dvisluoksnės ir atsparios trinčiai PVC medžiagos (D-Tex, 1100gr/m2), siekiant kuo didesnio patikimumo ir kokybės valtys klijuojamos rankomis. Tai patikimos, saugios ir lengvai transportuojamos valtys. Su Honwave galėsite puikiai paiškylauti, pažvejoti, ar išplaukti į jūrą. Viso siūloma trijų modifikacijų ir penkių dydžių … Valtys Honwave – toliau Šakotinė – paprastas ir nesudėtingas įrankis lydekoms gaudyti. Norint jį pasigaminti reikia iš medžio šakos išpjauti Y raidės formos dvišakį. Prie vienšakio kotelyje peiliu aplink išpjaunamas griovelis. Čia stipriai pririšamas 5 – 15 m ilgio valas (priklausomai nuo to kokiame gylyje reiks žvejoti). Ten pat pririšama virvutė, kuri bus reikalinga šakotinei pririšti, kad nenutemptų. Viena dvišakio galo šakotinės šaka peiliu šiek tiek įskeliama – statant šakotinę, čia reiks įsprausti … Šakotinė – toliau Musės lervos – dar vienas masalas, tinkantis žvejoti palaidyne. Taip vadinama balta, stipri, labai judri kirmėlė. Jų greitai atsiranda sugedusioje mėsoje, maisto atliekose, jos labai sparčiai dauginasi ir auga. Šios lervos – didžiosios mėlynosios musės vikšras. Daugumai moteriškių tai šlykšti kirmėlė, bet žuvims atrodo kitaip. Juo žvejojama papildomai maitinant žuvis tuo pačiu jauku, karts nuo karto mėtomu į upės srovę ar ežerą. Šios musės lervos ypač tinka raudėms žvejoti, čiumpa ją ir kuojos. … Musės lervos – toliau Vienadienės masiškai pasirodo dažniausia rugpjūčio viduryje nuo aštuntos – devintos iki vienuoliktos valandos vakaro. Toks masinis jų skraidymas trunka penkias – šešias dienas. Dauguma žuvų, jau nekalbant apie karpinių šeimą, labai mėgsta šį riebų užkandį. Besivaikydamos vienadienių, tomis dienomis jos budi vandens paviršiuje. Šiuo metu žuvų niekuo nenustebinsite – jos prisisotinusios vienadienių, sukritusių į vandenį upių, ežerų … Vienadienės – toliau Sartų ežeras telkšo Rokiškio ir Zarasų rajonuose. Sartų ežeras primena šakotą medį ir turi ilgiausią Lietuvoje ežero kranto liniją, kuri sudaro net 79km. Šiaurinėje ežero dalyje krantai aukšti, visur kitur – žemi, daugiausiai smėlėti. Ežeras turi 7 salas, kurios sudaro apie 10ha. Ežeru prateka Šventosios upė, įteka Audra, Serbentupis, Kriauna, Zalvė. Ežere sugaunama lynų, ešerių, lydekų, kuojų, karšių, kuojų, aukšlių, meknių plakių, šamų, plakiu, šapalų, raudžių ir kitų … Sartų ežeras, Zarasų ir Rokiškio rajonai – toliau Kur ir kaip gaudyti pradedančiajam spiningautojui? Pradedančiajam spiningautojui reikėtų orientuotis į nedideles lydekas iki 2kg, bei ešerius iki 500gr. Šie laimikiai bus lengviausiai pagaunami, o norint juos pagauti nereiks patirties ir didelių spiningautojo mokslo bei įgūdžių. Vertėtų, pradėti spiningauti, ežere, tvenkinyje ar kokioje nors užtvankoje. Priežastys labai paprastos – stovinčiame vandenyje lengviau pastebėti masalo darbą, lengviau rasti … patarimai pradedančiajam spiningautojui – toliau Daugelio žvejų karjeros pradžia yra plūdinė meškerė. Net ir mėgstantis kitą žvejybos būdą žvejys, mėgsta paimti plūdinę meškerę į rankas ir pagaudyti kuojų, aukšlių karosų, plakių ar puskaršių. Labiau prijaučiantis ir į tikslesnę – karšių, lynų, aukšlių ar karosų žūklę išsiruošia. Keista, bet gana dažnas laimikis tokio žvejo laimikis yra ešeriai. Ir ne kokie nors neužaugėliai, o gana … kaip nežvejoti gaudant plūdine – toliau Šapalą žvejoti yra nelengva, reikia gana didelių įgūdžių ir patirties. Mažas šapalas nėra grobuonis, bet stambesnis, kuris minta varlėmis, vėžiukais ir žuvimis, priešingybė mažajam. Pusės kilogramo šapalas dažnai puola ir didesnį dirbtinį masalą. Šapalus geriausia žvejoti tuoj pat po neršto, kuris būna balandžio mėnesį. Pavasarį, šapalas gaudomas dar esant drumstam vandeniui ir dirbtiniais masalais gaudoma ligi vėlyvo … šapalo gaudymas dirbtiniu masalu – toliau Lietuvos vandenyse veisiasi spiningautojų rečiau pagaunama, tačiau kiekvieno žvejo svajonė , graži žuvis ir grobuonis yra salatis. Ši žuvis neturi dantų., tačiau minta mažomis žuvytėmis. Maitinasi apie 4 – 5 kartus per dieną. Kiekvieną kartą maitinimasis trunka ne daugiau kaip 15 – 20 minučių. Vasarą, dažniausiai, salatis pradeda maitintis apie 9 vai. ryto. Salačio ėdrumas yra ne mažesnis nei lydekos ar starkio. Salatį dažniausiai galima sugauti ten, kur yra būriai smulkių žuvyčių, dažniausiai tokių kaip aukšlių ar gružlių. Salatis puola būrelį šių mažų žuvyčių ir muša savo uodega vandens paviršių, ir tokiu būdu keletą pritrenkia. Pritrenktas ir nesiorientuojančias žuvytes jis praryja. … salačio gaudymas dirbtiniu masalu – toliau |
||||||
| Copyright © 2010 žuvys ir jų gaudymas – zvejosvetaine.lt - All Rights Reserved. | Susisiekti | ||||||