populiariausi

Blizgiavimas lapkritį

Lengvai supdamasi valtis slysta pro jau spėjusius paruduoti meldus. Aplink ramu. Tačiau kartkartėmis vanduo tarsi užverda – raibieji ešeriai neduoda ramybės aukšlėms. Užkibęs ant kabliuko toks gražuolis išlenda pasipūtęs, pelekus pašiaušęs, o iš paskos giminaičių būrys vejasi. Tik pastebėję valtį, jie staigiai pasuka į … Blizgiavimas lapkritį – toliau

Kuojų žvejyba

Kuojos tai bene labiausiai paplitusios žuvys, gyvenančios beveik visuose vandens telkiniuose. Kūnas sidabriškas su tamsia nugarėle, stambios kuojos – aukso spalvos. Nugaros ir uodegos pelekai pilki, kiti ryškiai raudoni arba oranžiniai. Akių rainelė raudona su tamsesne dėme viršuje. Kuojų pasitaiko sugauti net 45 cm ilgumo ir sveriančių iki 2 kg, o paprastai jos būna 10 – 15 cm ir sveria 100 – 400 g. Kuojos balandžio mėnesį pulkais plaukia iš ežerų į upes. Tuo metu labai ėdrios. Neršia gegužės pirmosiomis dienomis. Išneršusios kimba kiek prasčiau negu balandį. Vasarą … Kuojų žvejyba – toliau

karšis

Karšis mėgsta stovintį arba tik lėtai tekantį vidutinio gilumo vandenį. Lietuvoje yra daugelyje ežerų ir gilesnėse upėse. Tačiau daugiausia karšių yra Nemuno žemupyje ir Kuršių mariose; čia jie žvejyboje užima vieną iš pirmųjų vietų. Suaugusio karšio pagrindinę ganyklą sudaro vandens baseino dugnas, kur baigiasi vandens augalai ir prasideda turtingas lengvai pūvančių medžiagų dumblas. Tokiose vietose yra daug trūklių, nedidelių kirmėlių ir kitokių gyvūnų. Karšis savo siurbiamuoju žiočių aparatu juos puikiai moka išrankioti iš dumblo, rausdamasis jame iki 10 cm … karšis – toliau

Tradicinis gaudymas dugnine meškere

Tai išties gana sėkmingas būdas gaudyti žuvis. Esmė ta, kad masalas visada būna šalia arba beveik ant dugno, o ir daug žuvų ir minta tuo, ką randa ant dugno. Šiuo būdu pagaunami karšiai, lynai, kuojos, karpiai, starkiai, ešeriai, plekšnės, unguriai ir dar daugybė smulkesnių žuvų … Tradicinis gaudymas dugnine meškere – toliau

Žuvys ir gamta pavasarį

Saulutė šiltais spinduliais jau žadina gamtą, o pūstelėjęs šiaurys, vis dar neša sniegą ir šaltuką… Nieko nepadarysi. Kur bemestume žvilgsnį, atrodo viskas apsnūdę ir negyva. Bet taip tik atrodo. Laukia ir džiaugiasi pavasarį po sniego danga pajutę žali rugių ūseliai, žvalūs ir naujai sudygę žolių daigeliai: po sniegu kaip po pūkine antklode – šilta ir minkšta… Prieik arčiau prie upelio, tik atsargiai, kad neišgąsdintum žuvų. Štai vandens paviršiuje, tik tik judindami pelekus, plaukioja porelė upėtakių. O toliau, už poros metrų nuo kranto, tingiai stoviniuoja stambi lydeka. Gerai įsižiūrėjęs pamatysi po kerplėša riogsantį dar vieną plėšrūną – ešerį. Išvertęs akis, žvelgia jis į vandens … Žuvys ir gamta pavasarį – toliau

Vienadienės

Vienadienės masiškai pasirodo dažniausia rugpjūčio viduryje nuo aštuntos – devintos iki vienuoliktos valandos vakaro. Toks masinis jų skraidymas trunka penkias – šešias dienas. Dauguma žuvų, jau nekalbant apie karpinių šeimą, labai mėgsta šį riebų užkandį. Besivaikydamos vienadienių, tomis dienomis jos budi vandens paviršiuje. Šiuo metu žuvų niekuo nenustebinsite – jos prisisotinusios vienadienių, sukritusių į vandenį upių, ežerų … Vienadienės – toliau

lydekos gaudymas spiningu

Lydekos pradedamos gaudyti praslinkus 10 – 45 dienų po neršto. Jos neršia kovo mėnesio pabaigoje arba balandžio pradžioje. Per žiemą išalkusi lydeka godžiai griebia masalą. Tuomet lydeka masalo labai nesirenka ir galima gaudyti įvairiais būdais, ir įvairiais dirbtiniais masalais. Kol vanduo dar skaidrus, dirbtiniai masalai naudojami didesni ir baltos spalvos. Pavasarinio gaudymo sezonas yra gana trumpas, todėl reikia atidžiai sekti lydekų nerštą. Rudens sezonas yra kibesnis ir ilgesnis. Gaudant spiningu, lydekos žvejojamos nuo balandžio pabaigos iki lapkričio arba net gruodžio mėnesio, kitaip sakant kol užšąla upės ir … lydekos gaudymas spiningu – toliau

manevravimas masalu spiningaujant

Gaudant spiningu, nepakanka mokėti toli užmesti, reikia mokėti gerai manevruoti dirbtiniu masalu, jį traukti vandenyje taip, kad neužkliūtų, tinkamai suktųsi ar judėtų. Pirmiausia reikia žinoti, koks gylis vietoje, kur norima spiningauti, po to masalą mėtyti taip, kad, krisdama į vandenį, nesukeltų didelio triukšmo; jei naudojamas svarelis, tai jis į vandenį turi kristi vėliau už masalą, be to masalą, reikia vesti taip, kad jo greitis ir judesiai būtų panašūs į plaukiančios žuvelės … manevravimas masalu spiningaujant – toliau

žvejyba dugnine meškere

Dugnine meškere dažniausiai gaudoma pavasarį ir rudenį, taip pat ir vasarą dažniausiai nuo kranto, retkarčiais ir iš valties ar neaukštų tiltų. Vasarą žvejyba dugnine ne tokia sėkminga. Dugnine dažniausia gaudoma naktį. Tam prie meškerykočio pritvirtinamas signalizatorius – mechaninis ar elektroninis skambaliukas, kuris traukiant valą signalizuoja, ir taip žvejui praneša apie kibimą.Paprasčiausias signalizatorius – ant meškerykočio per virvutę pritvirtintas skambutis, kuris kabinamas ant valo, jį nuo svorio išlenkia, ir kimbant žuviai … žvejyba dugnine meškere – toliau

starkis

Starkis – pailga, smailagalvė žuvis. Be smulkių dantų, žanduose turi po du didelius dantis, primenančius iltis. Nugarinių pelekų yra du; jie turi kietus duriančius spindulius. Nugara žalsvai pilka, pilvas baltas; šonuose yra 8 – 12 tamsių dėmių, kurios dažnai sudaro skersai kūną einančius dryžius. Nugariniai ir analinis pelekai pilki, išmarginti tamsiomis dėmelėmis, kiti … starkis – toliau

meknė

Meknė, literatūroje kartais neteisingai vadinama šapalu, jos kūno spalva kiek tamsesnė už kitų karpinių žuvų ir kinta priklausomai nuo metų laiko, žuvies amžiaus, lyties, gyvenamosios vietos. Nugara tamsi, mėlynu arba žaliu atspalviu, galva aukso blizgesio, šonai mėlynai pilki, pilvas sidabro spalvos. Nugarinis ir uodeginis pelekai tamsūs, o kiti pelekai rausvi arba raudoni. Rudenį … meknė – toliau

lynas

Lynas gyvena Europoje, išskyrus vandens baseinus, priklausančius Arkties vandenynui. Lietuvoje lynų tarpsta dumblėtu dugnu stovinčiuose arba lėtai tekančiuose vandenyse. Deguonies atžvilgiu nelabai reiklus, todėl gyvena ir tokiuose ežeruose, kur kitos žuvys žiemą nutrokšta. Aplamai lynas yra mažai paslanki žuvis ir toli nemigruoja, t. y. tipinga dugninė žuvis. Didžiąją paros dalį lynai praleidžia povandeninių augalų tankynėse, besirausdami … lynas – toliau

ešerys

Ešeriai priklauso prie labiausiai paplitusių vidaus vandenų žuvų. Stambūs ešeriai yra labai plėšrūs – jie ilgai persekioja savo grobį, kuris kartais būna didesnis už patį ešerį, puola taip pat ir mažesnius ešerius. Plėšikauja ešerys dienos … ešerys – toliau

lydeka

Lydeka – tai stambi ir labai plėšri gėlųjų vandenų žuvis. kūnas pailgas, padengtas smulkiais žvynais. Lydeka užauga daugiau kaip 1,5 m ilgio ir sveria daugiau kaip 30 kg. Ši žuvis mėgsta maskuotis ir dėl savo slepiamos spalvos yra sunkiai pastebima. Kai trūksta žolės, tinkamą jai slėptuvę sudaro nukarusios į vandenį medžių šaknys, gulinčios dugne šakos arba dideli akmenys. Tik labai stambūs individai vengia seklių vietų ir tūno giliose … lydeka – toliau

žvejyba plūdine meškere

Gaudant žuvis plūdine meškere, daugiausia dėmesio reikia skirti santakoms, kuriose nedideli sraunūs upeliai įteka į upę ar į ežerą. Ramioje, seklioje upėje taip pat reikia kreipti dėmesį į duobes, nes jose visuomet užtinkama stambesnių žuvų. Sraunioje upėje žuvys plauko už rėvų, nes toje vietoje sūkuringas vanduo pakelia nuo dugno maistą ir sumaišo jį su visais vandens … žvejyba plūdine meškere – toliau

vėgėlė

vėgėlė

Vėgėlė yra vienintelis gėluose vandenyse gyvenantis menkių šeimos atstovas. Kūnas apvalus, uodega iš šonų suplota, į galą plonėjanti. Galva plati, iš viršaus suplota, pasmakrėje yra ūsas. Burna plati, joje yra daug nedidelių dantų, apatinis žandas kiek trumpesnis. Oda stora, minkšta, labai slidi. Žvynai smulkūs, ploni ir giliai odoje paslėpti. Nugara ir šonai pilkšvai žalsvi arba gelsvi su juodai rusvomis dėmelėmis ir juostomis, pilvas purvinai šviesus. Visi pelekų spinduliai minkšti. Nugariniai pelekai yra du – antrasis ir analinis labai … vėgėlė – toliau

upėtakis paprastasis

Upėtakis yra lašišinių šeimos žuvis, kuri nuo savo giminaičių skiriasi apvaliu kūnu ir trumpu buku snukiu. Upėtakis yra viena gražiausių žuvų, aptinkamų mūsų vandenyse. Jo standus, darnus kūnas padengtas smulkiais sidabriniais žvynais, nugara alyvinės žalios spalvos su tamsiais ruožais, šonai žalsvai gelsvi su juodomis, baltomis, raudonomis arba oranžinėmis … upėtakis margasis – toliau

aukšlė paprastoji

Aukšlės – labai judrios ir bailios žuvytės; laikosi būriais viršutiniuose vandens sluoksniuose; mėgsta lėtai tekantį vandenį. Aukšlė kimba savotiškai. Pastebėjusi masalą, ji tuojau priplaukia ir ima jį čiupinėti. Plūdė tuo metu pradeda virpėti. Po to aukšlė stipriai traukia masalą gilyn, o kartu ir plūdę. Šiuo momentu reikia silpnai užkirsti ir neskubant … aukšlė paprastoji – toliau

Puslapis 1 iš 212

Hey.lt - Nemokamas lankytoj skaitliukas