populiariausi

Ešerių gaudymas dirbtiniais masalais

Kaip ir lydeka, ne mažesnis grobuonis yra ešerys, kurį gaudant žvejas patiria daug įspūdžių ir malonumo. Sakoma, kad vienas stambus ešerys spiningautojui atstoja dvi lydekas. Ešerys nėra itin stambus, pagavus netoli 1 kg svorio laikomas labai dideliu. Daugiau jų yra ežeruose ir upių užtvankose, todėl ten ir geriausia juos gaudyti. Paprastai laikosi būriais, tik stambesnieji būna pavieniui. Ešeriai spiningu gaudomi nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Geriausiai kimba praslinkus keliolikai dienų po neršto – balandžio pabaigoje ir gegužės … ešerių gaudymas dirbtiniais masalais – toliau

Patarimai pradedančiajam spiningautojui

Kur ir kaip gaudyti pradedančiajam spiningautojui? Pradedančiajam spiningautojui reikėtų orientuotis į nedideles lydekas iki 2kg, bei ešerius iki 500gr. Šie laimikiai bus lengviausiai pagaunami, o norint juos pagauti nereiks patirties ir didelių spiningautojo mokslo bei įgūdžių. Vertėtų, pradėti spiningauti, ežere, tvenkinyje ar kokioje nors užtvankoje. Priežastys labai paprastos – stovinčiame vandenyje lengviau pastebėti masalo darbą, lengviau rasti … patarimai pradedančiajam spiningautojui – toliau

lydekos gaudymas spiningu

Lydekos pradedamos gaudyti praslinkus 10 – 45 dienų po neršto. Jos neršia kovo mėnesio pabaigoje arba balandžio pradžioje. Per žiemą išalkusi lydeka godžiai griebia masalą. Tuomet lydeka masalo labai nesirenka ir galima gaudyti įvairiais būdais, ir įvairiais dirbtiniais masalais. Kol vanduo dar skaidrus, dirbtiniai masalai naudojami didesni ir baltos spalvos. Pavasarinio gaudymo sezonas yra gana trumpas, todėl reikia atidžiai sekti lydekų nerštą. Rudens sezonas yra kibesnis ir ilgesnis. Gaudant spiningu, lydekos žvejojamos nuo balandžio pabaigos iki lapkričio arba net gruodžio mėnesio, kitaip sakant kol užšąla upės ir … lydekos gaudymas spiningu – toliau

žvejyba gyva žuvele

Gyva ar negyva žuvele gaudomos plėšriosios žuvys: lydekos, starkiai, salačiai, šamai, ešeriai, šapalai ir kt. Tam tikslui naudojamos meškerės, šakotinės ir skrituliai. Masalui tinka mažos žuvelės apie 7 – 10 cm ilgio. Kuo aukštesnė žuvelė, tuo ji pagal ilgį mažesnė (pavyzdžiui karosus nepatartina naudoti masalui ilgesnius nei 6 – 7cm). Lydekoms gaudyti meškerykočiai būna ilgi – iki 5 – 6 m. Viršūnė, kitaip nei paprastai meškerei, turi būti standesnė, valas … žvejyba gyva žuvele – toliau

poledinės žvejybos reikmenų sąrašas

Dažnai būna kai važiuojant žvejoti prisimeni, kad vieną ar kitą žūklės reikmenį pamiršai. Kiti netgi išvažiavus lažinasi kiek daiktų pamiršo… Šis įrankių sąrašas yra apytikris ir pradedančiajam gali atrodyti labai ilgas. Iš tikrųjų – tai pagrindiniai dalykai, ir su laiku atrasite savų reikmenų kurie jums bus būtini … poledinės žvejybos reikmenų sąrašas – toliau

blizgiavimas negyva žuvele

Yra blizgėms artimi įnagėliai žvejoti žiemą negyva žuvele. Jie daromi su kabliuku ir metaline juostele arba su strypeliu iš vielos žuvelei perdurti. Tokio įnagėlio priekinėje dalyje reikia uždėti svorio, perdarius tinka ir vasarą naudojami galvakabliai, svarbu kad svorio centras būtų pastumtas ir žuvelė judėtų natūraliai, tarsi gyva. Įnagėlio dydis priklausys nuo užmautos negyvos žuvelės … blizgiavimas negyva žuvele – toliau

kuo skiriasi žieminės blizgės

Čia noriu apžvelgti žieminių blizgių tipus. Taigi, visų pirma blizgės skiriasi dydžiu (dažniausiai siauros, pailgos, ne ilgesnės kaip 7-8 cm), po to skirstomos į tris grupes pagal žvejojamą žuvį – ešeriams, lydekoms, ar starkiams gaudyti. Jei laukiam ešerių – ešeriai žiemą daugiausia medžioja mailių, tai jaukas taip pat turi būti nedidelis, gerai imituojantis mažą žuvelę. Ruošiniai blizgėms daromi iš vario, žalvario, melchioro, nikelio, nerūdijančio plieno aliuminio ar kitokių metalų, dažniausiai abi pusės būna skirtingos, skirtingų metalų, tuo pačiu … kuo skiriasi žieminės blizgės – toliau

gaudymas gyva žuvele žiemą

Žiemą vėliavėlėmis, arba šakotine (kai kurie žvejai naudoja vasarinius skritulius) galima pagauti lydekų, ešerių ar starkių. Gaudant gyva žuvele ji pasigaunama įprastais žiemą būdais – žiemine meškerėle ar avižėle. Kai kurie žvejai gaudantys gyva žuvele tuo pasirūpina iš anksto – prisigaudo mažyčių žuvelių rudenį ir laiko jas per žiemą akvariume, arba nusiperka karosiukų … gaudymas gyva žuvele žiemą – toliau

dyglė trispyglė

Dyglių rūšys įdomios tuo, kad veisimosi periode jų patinukai iš vandeninių augalų, dažniausiai iš dumblių, darosi lizdus, į kuriuos patelės padeda ikrus. Šiuos ikrus patinai stropiai saugo, kol išsirita iš jų jaunos žuvelės. Dėl savo mažumo dyglė yra menkavertė žuvelė – žvejai galėtų ją naudoti nebent kaip masalą gaudant ešerį ir … dyglė trispyglė – toliau

lydeka

Lydeka – tai stambi ir labai plėšri gėlųjų vandenų žuvis. kūnas pailgas, padengtas smulkiais žvynais. Lydeka užauga daugiau kaip 1,5 m ilgio ir sveria daugiau kaip 30 kg. Ši žuvis mėgsta maskuotis ir dėl savo slepiamos spalvos yra sunkiai pastebima. Kai trūksta žolės, tinkamą jai slėptuvę sudaro nukarusios į vandenį medžių šaknys, gulinčios dugne šakos arba dideli akmenys. Tik labai stambūs individai vengia seklių vietų ir tūno giliose … lydeka – toliau

Lydekų gaudymo draudimas pratęstas

Kadangi pavasaris šiemet gerokai vėluoja (2013 m.), aplinkos ministras Valentinas Mazuronis dar dešimčia dienų – iki balandžio 30 d. – pratęsė draudimą žvejoti lydekas. Jas gaudyti Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės draudžia nuo vasario 1 d. iki balandžio 20 … Lydekų gaudymo draudimas pratęstas 2013m – toliau

mėgėjiškos žūklės taisyklės

Mėgėjiškos žūklės taisyklės nustato mėgėjiškos žūklės objektus, įrankius, būdus, režimą, mėgėjiškos žūklės organizavimo tvarką, reglamentuoja kitą su mėgėjiška žūkle susijusią veiklą. Šios Taisyklės netaikomos privatiems tvenkiniams ir kūdroms. Kitiems privatiems vandens telkiniams šios Taisyklės taikomos tiek, kiek tai nurodyta Žvejybos privačiuose vandens telkiniuose tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos … mėgėjiškos žūklės taisyklės neaktualios 2013m – toliau


Hey.lt - Nemokamas lankytoj skaitliukas