Žvejams apie žuvis ir žvejybą

Žuvys ir gamta rudenį

Po pirmųjų šalnų lydeka ir ešerys nulindo giliau – ieško vietos kur reiks žiemoti. Štai kodėl pirmiausia reikia apgaudyti sietuvas, daubas, styrančius vandenyje stambius akmenis. Dabar, rudenį, dar labiau negu vasarą, praverčia balta, besisukanti blizgutė. Apniukusios dienos, tamsus vanduo, ir spindinti, smarkiai virpanti blizgutė gali sužadinti plėšrūnų apetitą. Varlės, po pirmųjų šalnų pašalusios kojas, skuba į vandenį – kur šilčiau. Mėgsta jos dabar riogsoti po valtimis ir kitose jaukiose vietelėse. Nepraleidžia šios progos lydekos.

Continue Reading

Poledinės žūklės varžybos “Nelik ant ledo 2011” Nidoje

Sveiki kolegos žvejai, Vasario 26 dieną Nidoje vyks poledinės žūklės varžybos „NELIK ANT LEDO 2011“, tai jau trečios, kasmetinės tokio pobūdžio varžybos ant Kuršių marių ledo, organizuojamos Kauno sportinės žūklės klubo „Vienam gale kablys“. Kviečiame Jūsų klubo narius burtis į 4-asmenų komandą ir dalyvauti varžybose, kurių prizinis fondas 8000 Lt.

Continue Reading

blizgiavimas negyva žuvele

Yra blizgėms artimi įnagėliai žvejoti žiemą negyva žuvele. Jie daromi su kabliuku ir metaline juostele arba su strypeliu iš vielos žuvelei perdurti. Tokio įnagėlio priekinėje dalyje reikia uždėti svorio, perdarius tinka ir vasarą naudojami galvakabliai, svarbu kad svorio centras būtų pastumtas ir žuvelė judėtų natūraliai, tarsi gyva. Įnagėlio dydis priklausys nuo užmautos negyvos žuvelės dydžio.

Continue Reading

gaudymas gyva žuvele žiemą

Žiemą vėliavėlėmis, arba šakotine (kai kurie žvejai naudoja vasarinius skritulius) galima pagauti lydekų, ešerių ar starkių. Gaudant gyva žuvele ji pasigaunama įprastais žiemą būdais – žiemine meškerėle ar avižėle. Kai kurie žvejai gaudantys gyva žuvele tuo pasirūpina iš anksto – prisigaudo mažyčių žuvelių rudenį ir laiko jas per žiemą akvariume, arba nusiperka karosiukų parduotuvėje.

Continue Reading

šlakis

Šlakis daug kuo panašus į lašišą. Svarbiausi skirtumai: šlakio uodegos stiebelis storesnis, uodeginio peleko galas beveik tiesiai nukirstas; šonai sidabrinės spalvos; juose gausu tamsių dėmelių ne tik aukščiau šoninės linijos,…

Continue Reading

skersnukis

Išoriniu pavidalu ir spalvomis skersnukis primena kuoją, tačiau nuo jos, kaip ir nuo visų kitų karpinių žuvų, skiriasi savo žiotimis, kurios atsirado snukio apačioje skersinio plyšio pavidalu. Skersnukis mėgsta laikytis upės tėkmės vidutinėje arba stiprioje srovėje, ypač kur greita srovė staiga lėtėjas ir pradeda gilėti. Mėgsta smiltingą ir akmenuotą dugną, kur yra stambių akmenų. Tokiose vietose paprastai būriuojasi vienodo amžiaus ir dydžio skersnukiai.

Continue Reading

lydeka

Lydeka – tai stambi ir labai plėšri gėlųjų vandenų žuvis. kūnas pailgas, padengtas smulkiais žvynais. Lydeka užauga daugiau kaip 1,5 m ilgio ir sveria daugiau kaip 30 kg. Ši žuvis mėgsta maskuotis ir dėl savo slepiamos spalvos yra sunkiai pastebima. Kai trūksta žolės, tinkamą jai slėptuvę sudaro nukarusios į vandenį medžių šaknys, gulinčios dugne šakos arba dideli akmenys. Tik labai stambūs individai vengia seklių vietų ir tūno giliose duobėse.

Continue Reading

sykas

Sykas panašus į seliavą, bet už ją daug stambesnis, be to, gyvena dugne. Jo nugara melsva, šonai ir pilvas sidabrinės spalvos. Užauga iki 3 kg. Lietuvoje sykų yra Kuršių mariose ir Platelių ežere. Ši žuvis seniau buvo įveista kai kuriuose rytų Lietuvos ežeruose (Lūšių, Trakų ež.). Sykas yra jautrus šilumai, gyvena mūsų vandenų gelmėse. Kaip ir visos lašišinės žuvys, jis yra jautrus deguonies stokai, todėl tinkamos jam sąlygos yra tik kai kuriuose ežeruose.

Continue Reading

kiršlys

Lietuvoje gyvena švariose, srauniose upėse, pavyzdžiui, Merkyje ir jo intakuose, Neryje, Žeimenoje ir kitose upėse. Kiršlys yra tikra upių žuvis. Mėgsta upes graužėtu ir akmenuotu dugnu, kur greta sraunių vietų pakaitomis esti ir ramios gelmės. Kiršlys palyginti nėra itin baikštus, todėl, pagavus vieną, toje pačioje vietoje jų galima pagauti ir daugiau. Tačiau kiršlys gerai mato ir yra labai atsargus.

Continue Reading

lašiša

Lašiša paplitusi išilgai visų Šiaurės Atlanto ir dalies Šiaurės Ledjūrio pakraščių. Šiaurėje jos gausu Baltijoje ir Šiaurės jūrose, pietvakariuose siekia Biskajos įlanką ir net Portugaliją. Taip pat yra ir šiaurės Amerikos pakraščiuose, kuriuos skalauja Atlanto vandenynas. Lašišą geriausia meškerioti museline, Kotas imamas labai stiprus, ilgas, dvirankis, jis dar vadinamas lašišiniu. Valas turi būti taip pat stiprus.

Continue Reading

lašišoms – didesnė apsauga

Lašišos ir šlakiai jau būriuojasi Baltijos jūros priekrantėje ir pradeda savo ilgą kelionę į nerštavietes upių aukštupiuose. Siekdamas apsaugoti neršti plaukiančias žuvis, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas sustiprino žvejybos kontrolę prie į Baltijos jūrą ir Kuršių marias įtekančių upių žiočių.

Continue Reading

upėtakis margasis

Upėtakis yra lašišinių šeimos žuvis, kuri nuo savo giminaičių skiriasi apvaliu kūnu ir trumpu buku snukiu. Upėtakis yra viena gražiausių žuvų, aptinkamų mūsų vandenyse. Jo standus, darnus kūnas padengtas smulkiais sidabriniais žvynais, nugara alyvinės žalios spalvos su tamsiais ruožais, šonai žalsvai gelsvi su juodomis, baltomis, raudonomis arba oranžinėmis dėmelėmis.

Continue Reading

Lydekų gaudymo draudimas pratęstas 2013m

Kadangi pavasaris šiemet gerokai vėluoja (2013 m.), aplinkos ministras Valentinas Mazuronis dar dešimčia dienų – iki balandžio 30 d. – pratęsė draudimą žvejoti lydekas. Jas gaudyti Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės draudžia nuo vasario 1 d. iki balandžio 20 d

Continue Reading

mėgėjiškos žūklės taisyklės neaktualios 2013m

Mėgėjiškos žūklės taisyklės nustato mėgėjiškos žūklės objektus, įrankius, būdus, režimą, mėgėjiškos žūklės organizavimo tvarką, reglamentuoja kitą su mėgėjiška žūkle susijusią veiklą. Šios Taisyklės netaikomos privatiems tvenkiniams ir kūdroms. Kitiems privatiems vandens telkiniams šios Taisyklės taikomos tiek, kiek tai nurodyta Žvejybos privačiuose vandens telkiniuose tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro.

Continue Reading
Close Menu