Žvejams apie žuvis ir žvejybą

lydekos gaudymas spiningu

Lydekos pradedamos gaudyti praslinkus 10 – 45 dienų po neršto. Jos neršia kovo mėnesio pabaigoje arba balandžio pradžioje. Per žiemą išalkusi lydeka godžiai griebia masalą. Tuomet lydeka masalo labai nesirenka ir galima gaudyti įvairiais būdais, ir įvairiais dirbtiniais masalais. Kol vanduo dar skaidrus, dirbtiniai masalai naudojami didesni ir baltos spalvos. Pavasarinio gaudymo sezonas yra gana trumpas, todėl reikia atidžiai sekti lydekų nerštą. Rudens sezonas yra kibesnis ir ilgesnis. Gaudant spiningu, lydekos žvejojamos nuo balandžio pabaigos iki lapkričio arba net gruodžio mėnesio, kitaip sakant kol užšąla upės ir ežerai.

Continue Reading

Kaip žvejoti avižėle

Žūklė avižėle viduržiemį, sausio -vasario mėnesiais labai sėkminga, o pavasarį, kovo – balandžio mėnesiais, poledinėje žūklėje avižėlė tiesiog nepakeičiama. Avižėle žvejojami ešeriai, pūgžliai, karšiai, kuojos, raudės ir kitos žuvys.

Continue Reading

šapalo gaudymas dirbtiniu masalu

Šapalą žvejoti yra nelengva, reikia gana didelių įgūdžių ir patirties. Mažas šapalas nėra grobuonis, bet stambesnis, kuris minta varlėmis, vėžiukais ir žuvimis, priešingybė mažajam. Pusės kilogramo šapalas dažnai puola ir didesnį dirbtinį masalą. Šapalus geriausia žvejoti tuoj pat po neršto, kuris būna balandžio mėnesį. Pavasarį, šapalas gaudomas dar esant drumstam vandeniui ir dirbtiniais masalais gaudoma ligi vėlyvo rudens.

Continue Reading

didstintė

Didstintė tai stintos jūrinė forma, gyvena mažiau druskinguose jūrų plotuose, dažniausiai arčiau įtekančių upių ir gėluose jūrų vandenyse. Didstintė gyvena Europos vakariniuose pakraščiuose. Ši stintos forma užauga iki 30cm ilgio ir 75 – 100gr svorio. Lietuvoje didstintės gaudomos Kuršių mariose. Didžiąją dalį laiko didstintė praleidžia druskingame vandenyje, netoli nuo krantų, vasarą ir rudenį čia intensyviai maitinasi. Atėjus žiemai maitintis beveik nustoja, plaukia į gėlus vandenis ir čia išbūna iki neršto.

Continue Reading

kiršlys

Lietuvoje gyvena švariose, srauniose upėse, pavyzdžiui, Merkyje ir jo intakuose, Neryje, Žeimenoje ir kitose upėse. Kiršlys yra tikra upių žuvis. Mėgsta upes graužėtu ir akmenuotu dugnu, kur greta sraunių vietų pakaitomis esti ir ramios gelmės. Kiršlys palyginti nėra itin baikštus, todėl, pagavus vieną, toje pačioje vietoje jų galima pagauti ir daugiau. Tačiau kiršlys gerai mato ir yra labai atsargus.

Continue Reading

Nauja žvejybos leidimų tvarka 2012m

Praėjusių metų pabaigoje priimtos Mėgėjiškos žūklės įstatymo pataisos supaprastina teisės žvejoti įsigijimo tvarką ir užtikrina, kad už leidimus žūklei sumokėtos lėšos bus naudojamos tik žuvų ištekliams gausinti ir apsaugoti. Naujosios įstatymo nuostatos įsigalios kovo 31 d., parengus šį įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. Iki kovo 31 d. leidimai žūklei bus išduodami iki šiol galiojančia tvarka.

Continue Reading
Close Menu