Žvejams apie žuvis ir žvejybą

karšis

Karšis mėgsta stovintį arba tik lėtai tekantį vidutinio gilumo vandenį. Lietuvoje yra daugelyje ežerų ir gilesnėse upėse. Tačiau daugiausia karšių yra Nemuno žemupyje ir Kuršių mariose; čia jie žvejyboje užima vieną iš pirmųjų vietų. Suaugusio karšio pagrindinę ganyklą sudaro vandens baseino dugnas, kur baigiasi vandens augalai ir prasideda turtingas lengvai pūvančių medžiagų dumblas. Tokiose vietose yra daug trūklių, nedidelių kirmėlių ir kitokių gyvūnų. Karšis savo siurbiamuoju žiočių aparatu juos puikiai moka išrankioti iš dumblo, rausdamasis jame iki 10 cm gylio.

Continue Reading

Vienadienės

Vienadienės masiškai pasirodo dažniausia rugpjūčio viduryje nuo aštuntos – devintos iki vienuoliktos valandos vakaro. Toks masinis jų skraidymas trunka penkias – šešias dienas. Dauguma žuvų, jau nekalbant apie karpinių šeimą, labai mėgsta šį riebų užkandį. Besivaikydamos vienadienių, tomis dienomis jos budi vandens paviršiuje. Šiuo metu žuvų niekuo nenustebinsite – jos prisisotinusios vienadienių, sukritusių į vandenį upių, ežerų pakraščiais.

Continue Reading

žvejyba gyva žuvele

Gyva ar negyva žuvele gaudomos plėšriosios žuvys: lydekos, starkiai, salačiai, šamai, ešeriai, šapalai ir kt. Tam tikslui naudojamos meškerės, šakotinės ir skrituliai. Masalui tinka mažos žuvelės apie 7 – 10 cm ilgio. Kuo aukštesnė žuvelė, tuo ji pagal ilgį mažesnė (pavyzdžiui karosus nepatartina naudoti masalui ilgesnius nei 6 – 7cm). Lydekoms gaudyti meškerykočiai būna ilgi – iki 5 – 6 m. Viršūnė, kitaip nei paprastai meškerei, turi būti standesnė, valas storesnis.

Continue Reading

atsargumo priemonės lipant ant ledo

Kiekvienam žvejui būtina žinoti apie atsargumo priemones, būtinas kiekvienam žiemos žūklautojui. Geriausi žūklei laikotarpiai – užšalus pirmajam ledui ir pavasarį. Rudenį užšalinėjant telkiniams ir pavasarį pradėjus tirpti ledui kartu yra ir pavojingiausia žvejyba. Einant įtartinu, neišmėgintu ledu, reikia jį prieš save patikrinti stuksenant peikena, kojų nekilnoti, o čiuožti. Esant dideliam vėjui, smarkiai sningant ledas susiformuoja daug vėliau, būna properšų. Taip pat ledas susidaro vėliau ten – kur gilu.

Continue Reading

starkis

Starkis - pailga, smailagalvė žuvis. Be smulkių dantų, žanduose turi po du didelius dantis, primenančius iltis. Nugarinių pelekų yra du; jie turi kietus duriančius spindulius. Nugara žalsvai pilka, pilvas baltas;…

Continue Reading

beržos ežeras, molėtų raj.

Beržos ežeras yra šiaurinėje vaizdingojo Asvejos regioninio parko dalyje, Dubingių seniūnijoje (Molėtų rajonas, Utenos apskritis). Ežeras nutolęs apie 2 km į šiaurę nuo Dubingių gyvenvietės. Ežero plotas 48,4 ha, giliausia vieta – 38 m, kranto linijos ilgis – apie 6 km. Šiaurinėje ežero dalyje krantai statūs, o pietinėje – lėkšti. Berža sudaryta iš dviejų dalių, kurias jungia sekli sąsmauka.

Continue Reading

karosas

Karosas labai paplitęs mūsų stovinčiuose vandenyse. arosai mėgsta uždumblėjusius ežeriukus, užžėlusias upių senvages, užleistus tvenkinius ir kūdras. Jie puikiai išgyvena ir sparčiai veisiasi ten, kur jokia kita žuvis negali išsilaikyti. Lengvai pakelia rūgščią uždurpėjusio vandens reakciją ir tenkinasi minimaliu deguonies kiekiu vandenyje. Minta įvairiais vandeniniais gyvūnais (trūkliais, smulkiais moliuskais ir t. t.) su vandeninių augalų dalių ir dumblo priemaiša. Karosas yra labai gajus – pintinėje su šviežia žole jis išbūna gyvas apie parą, o smulkūs karosai yra puikus masalas plėšrioms žuvims gaudyti.

Continue Reading

ešerys

Ešeriai priklauso prie labiausiai paplitusių vidaus vandenų žuvų. Stambūs ešeriai yra labai plėšrūs – jie ilgai persekioja savo grobį, kuris kartais būna didesnis už patį ešerį, puola taip pat ir mažesnius ešerius. Plėšikauja ešerys dienos metu.

Continue Reading

kiršlys

Lietuvoje gyvena švariose, srauniose upėse, pavyzdžiui, Merkyje ir jo intakuose, Neryje, Žeimenoje ir kitose upėse. Kiršlys yra tikra upių žuvis. Mėgsta upes graužėtu ir akmenuotu dugnu, kur greta sraunių vietų pakaitomis esti ir ramios gelmės. Kiršlys palyginti nėra itin baikštus, todėl, pagavus vieną, toje pačioje vietoje jų galima pagauti ir daugiau. Tačiau kiršlys gerai mato ir yra labai atsargus.

Continue Reading

žvejyba plūdine meškere

Gaudant žuvis plūdine meškere, daugiausia dėmesio reikia skirti santakoms, kuriose nedideli sraunūs upeliai įteka į upę ar į ežerą. Ramioje, seklioje upėje taip pat reikia kreipti dėmesį į duobes, nes jose visuomet užtinkama stambesnių žuvų. Sraunioje upėje žuvys plauko už rėvų, nes toje vietoje sūkuringas vanduo pakelia nuo dugno maistą ir sumaišo jį su visais vandens sluoksniais.

Continue Reading

vėgėlė

Vėgėlė yra vienintelis gėluose vandenyse gyvenantis menkių šeimos atstovas. Kūnas apvalus, uodega iš šonų suplota, į galą plonėjanti. Galva plati, iš viršaus suplota, pasmakrėje yra ūsas. Burna plati, joje yra daug nedidelių dantų, apatinis žandas kiek trumpesnis. Oda stora, minkšta, labai slidi. Žvynai smulkūs, ploni ir giliai odoje paslėpti. Nugara ir šonai pilkšvai žalsvi arba gelsvi su juodai rusvomis dėmelėmis ir juostomis, pilvas purvinai šviesus. Visi pelekų spinduliai minkšti. Nugariniai pelekai yra du – antrasis ir analinis labai ilgi.

Continue Reading

upėtakis margasis

Upėtakis yra lašišinių šeimos žuvis, kuri nuo savo giminaičių skiriasi apvaliu kūnu ir trumpu buku snukiu. Upėtakis yra viena gražiausių žuvų, aptinkamų mūsų vandenyse. Jo standus, darnus kūnas padengtas smulkiais sidabriniais žvynais, nugara alyvinės žalios spalvos su tamsiais ruožais, šonai žalsvai gelsvi su juodomis, baltomis, raudonomis arba oranžinėmis dėmelėmis.

Continue Reading

Nauja žvejybos leidimų tvarka 2012m

Praėjusių metų pabaigoje priimtos Mėgėjiškos žūklės įstatymo pataisos supaprastina teisės žvejoti įsigijimo tvarką ir užtikrina, kad už leidimus žūklei sumokėtos lėšos bus naudojamos tik žuvų ištekliams gausinti ir apsaugoti. Naujosios įstatymo nuostatos įsigalios kovo 31 d., parengus šį įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. Iki kovo 31 d. leidimai žūklei bus išduodami iki šiol galiojančia tvarka.

Continue Reading

mėgėjiškos žūklės taisyklės neaktualios 2013m

Mėgėjiškos žūklės taisyklės nustato mėgėjiškos žūklės objektus, įrankius, būdus, režimą, mėgėjiškos žūklės organizavimo tvarką, reglamentuoja kitą su mėgėjiška žūkle susijusią veiklą. Šios Taisyklės netaikomos privatiems tvenkiniams ir kūdroms. Kitiems privatiems vandens telkiniams šios Taisyklės taikomos tiek, kiek tai nurodyta Žvejybos privačiuose vandens telkiniuose tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro.

Continue Reading
Close Menu