populiariausi

karšis

Karšis mėgsta stovintį arba tik lėtai tekantį vidutinio gilumo vandenį. Lietuvoje yra daugelyje ežerų ir gilesnėse upėse. Tačiau daugiausia karšių yra Nemuno žemupyje ir Kuršių mariose; čia jie žvejyboje užima vieną iš pirmųjų vietų. Suaugusio karšio pagrindinę ganyklą sudaro vandens baseino dugnas, kur baigiasi vandens augalai ir prasideda turtingas lengvai pūvančių medžiagų dumblas. Tokiose vietose yra daug trūklių, nedidelių kirmėlių ir kitokių gyvūnų. Karšis savo siurbiamuoju žiočių aparatu juos puikiai moka išrankioti iš dumblo, rausdamasis jame iki 10 cm … karšis – toliau

Kaip gaudyti karšius

Pasiruoškite valtį, susiraskite sliekų, geriau, aišku, naktinių, arba pasišutinkite žalių žirnių ir – karšiauti. Neplaukite toli nuo meldų. Prisiinkaravę valtį keli metrai nuo jų, pajaukinkite plačiašonius ir, pažaidę su raudėm bei kuojom, už poros valandų imkitės rimtesnio darbo. Užkandę jauko, karšiai jau nerimauja – ieško ko sočiau užvalgyti. Dabar ir pakiškite jiems storą naktinį slieką. Neišlaikys karšio nervai ir pradės čiulpti nusitvėręs už galo riebų slieką. Būkite kantrus. Jei plūdė tik pakils į viršų ir atsiguls, sėdėkite ramiai … Kaip gaudyti karšius plūdine – toliau

Tradicinis gaudymas dugnine meškere

Tai išties gana sėkmingas būdas gaudyti žuvis. Esmė ta, kad masalas visada būna šalia arba beveik ant dugno, o ir daug žuvų ir minta tuo, ką randa ant dugno. Šiuo būdu pagaunami karšiai, lynai, kuojos, karpiai, starkiai, ešeriai, plekšnės, unguriai ir dar daugybė smulkesnių žuvų … Tradicinis gaudymas dugnine meškere – toliau

Kaip gaudyti šapalus

Patogiausia šapalus gaudyti palaidyne be plūdės. Šapalai bailūs, todėl masalą reikia leisti iš toliau, ne matydami žveją, jo meškerę, ar kitą nepažįstamą objektą šapalai masalo nelies. Patikrinkite ar šapalų čia išvis yra. Jei jų yra, įmetus į vandenį žiogą, tas kiek paplaukęs kaip mat dings šapalo sukeltose vilnyse. Kitą žiogą maukite ant kabliuko, paragavęs vieną, jis žaibo greitumu griebs ir … Kaip gaudyti ir jaukinti šapalus – toliau

Baluošų ežeras, Švenčionių rajonas

Baluošai telkšo Švenčionių rajone, gražiame, sausais pušynais žaliuojančiame Asvejos regioniniame parke. Ežerą iš visų pusių supa aukšti statūs krantai, kurie net 10 – 15 m pakilę virš vandens horizonto, ištisai apaugę spygliuočiais. Baluošų plotas – 254 ha. Baluošai – žuvingas ežeras ir mėgstamas žvejų. Čia pagaunamos lydekos, starkiai, ešeriai, vėgėlės, unguriai, karšiai, kuojos, plakiai, raudės, karosai, lynai, karpiai, aukšlės, pūgžliai, stintelės bei … Baluošų ežeras, Švenčionių rajonas – toliau

Stirnių ežeras, Molėtų rajonas

Stirnių ežeras įsikūręs, Molėtų rajone, apie 13 km Molėtų šiaurės rytų kryptimi. Ežeras gana ilgas 9,6km ir vingiuotas, didžiausias Stirnių ežero plotis apie 2,3 km. Ežero plotas 891ha, kranto linija tęsiasi 40km. Ežere yra septynios salos, kurių bendras plotas apie 30 ha. Ežero vidutinis gylis 6,3m, giliausia vieta – 35m. Stirniuose sugaunama lydekų, ešerių, aukšlių, karšių, kuojų, lynų, vėgėlių, plakių, pūgžlių, raudžių ir kitų … Stirnių ežeras, Molėtų rajonas – toliau

Daugų ežeras, Alytaus rajonas (Didžiulis)

Daugų ežeras, dar vadinamas Didžiuliu, yra Alytaus rajone, netoli Daugų miestelio. Didžiulis iš kitų Dzūkijos ežerų išsiskiria savo forma ir dydžiu. Daugų ežeras susidarė ledynams tirpstant, įgavo įdomią formą primenančią gulinčią H raidę. Daugų ežeras iškilęs 130m virš jūros lygio, jo plotas yra 912ha, vidutinis gylis 13,2, o didžiausias 44m. Daugų ežere gausu žuvų. Sugaunama nemažai kuojų, karšių, karpių, aukšlių, lydekų, ešerių, stintų, šamų, sykų, lynų, karosų, seliavų, ungurių ir … Daugų ežeras, Alytaus rajonas (Didžiulis) – toliau

kaip nežvejoti gaudant plūdine

Daugelio žvejų karjeros pradžia yra plūdinė meškerė. Net ir mėgstantis kitą žvejybos būdą žvejys, mėgsta paimti plūdinę meškerę į rankas ir pagaudyti kuojų, aukšlių karosų, plakių ar puskaršių. Labiau prijaučiantis ir į tikslesnę – karšių, lynų, aukšlių ar karosų žūklę išsiruošia. Keista, bet gana dažnas laimikis tokio žvejo laimikis yra ešeriai. Ir ne kokie nors neužaugėliai, o gana … kaip nežvejoti gaudant plūdine – toliau

aplinkybės įtakojančios žvejybą ir spiningavimą

Žvejybos sėkmė labiausiai priklauso nuo mokėjimo pasirinkti vietą, bei sugebėjimo užmesti masalą bei manevruoti juo. Žvejybos sėkmė taip pat priklauso ir nuo kitų aplinkybių, nepriklausančių nuo paties spiningautojo, tai yra nuo vandens lygio, nuo oro, atmosferos slėgio, temperatūros, vėjo ir daugybės kitų priežasčių. Šiais klausimais yra nemažai literatūros, įvairių pažiūrų, bei nuomonių, bet nieks nėra nurodęs aplinkybių, kuriomis remiantis visad pagausite žuvies. Tačiau iš ilgametės žvejų praktikos ir stebėjimų galima padaryti kai kurias … aplinkybės įtakojančios žvejybą ir spiningavimą – toliau

žvejyba dugnine meškere

Dugnine meškere dažniausiai gaudoma pavasarį ir rudenį, taip pat ir vasarą dažniausiai nuo kranto, retkarčiais ir iš valties ar neaukštų tiltų. Vasarą žvejyba dugnine ne tokia sėkminga. Dugnine dažniausia gaudoma naktį. Tam prie meškerykočio pritvirtinamas signalizatorius – mechaninis ar elektroninis skambaliukas, kuris traukiant valą signalizuoja, ir taip žvejui praneša apie kibimą.Paprasčiausias signalizatorius – ant meškerykočio per virvutę pritvirtintas skambutis, kuris kabinamas ant valo, jį nuo svorio išlenkia, ir kimbant žuviai … žvejyba dugnine meškere – toliau

plūdinė meškerė

Gaudymo sezonas plūdine meškere atviruose vandenyse (neskaitant meškeriojimo žiemą) prasideda pavasarį, vos ledams išėjus, dar nepraskaidrėjus vandeniui. Žvejojama ežeruose bei upėse nuo kranto, ar iš valčių, užtvankose, užtakiuose, daubose, prie tiltų, tvenkiniuose ir kitur. Plūdinei meškerei svarbiausia tai, kad jos visos dalys tiek meškerykotis, tiek valas, plūdė ar kabliukas – būtų tarpusavyje … plūdinė meškerė – toliau

žuvies gabaliukai

Stintos gabaliukai dažniausiai naudojama gaudant stintas. Be pačių stintų, kai kurie žvejai pataria naudoti kuojos ar karšio gabaliukus. Pirmiausiai nupjaunama stintos galva ir uodega, tada pjaunama išilgai žuvies, šalia stuburo. Stuburą išmeskite. Padalintos filė pusytės supjaustomos arba kvadratėliais arba juostelėmis, tačiau nedidesniais negu 5-10mm. Masalas ant kabliuko kabinamas taip, kad pirštu vos jaustumėte kabliuko … žuvies gabaliukai – toliau

stintų žvejyba žiemą

Iš visų žieminės žūklės būdų, greičiausiai nebus kitos tokios azartiškos, greitos ir linksmos žvejybos, kaip stintų žvejybos. Lietuvoje stintos gaudomos gilesniuose ežeruose, tokiuose kaip Asveja ar Baluošas, bei Kuršių mariose. Geriausiai žiemą stintos kimba link pavasario – vasario mėnesį, tuo metu jų būriai didėja ir žvejyba būna azartiškesnė. Gruodžio ir sausio mėnesiais stintos kimba … stintų žvejyba žiemą – toliau

Žuvys žiemą - poledinė žvejyba

Žiema. Ilgos naktys, trumpos dienos: nespėja išaušti, ir vėl temsta. Tačiau, nesigailėsi atsikėlęs anksti rytą. Nesvarbu, kad šaltukas spaudžia, kad danguje dar tebespingsi žvaigždės ir šaiposi pageltęs mėnulis. Kelkis ir keliauk – žuvys laukia. Nyku ant ežero. Nyku atrodo ir po ledu – jokios gyvybės. Bet ar iš tikrųjų taip? Dirstelėkime į povandeninį pasaulį šį šaltą rytą. Susipažinti su polediniu gyvenimu labai paprasta. Išsikirskite eketę ir prigludę prie ledo, prisidengę nuo dienos šviesos, pažvelkite … Žuvys žiemą – poledinė žvejyba – toliau

negilūs ežerai

Negiliuosiuose ežeruose būdingos pramoninės žuvys yra karšiai ir lydekos, todėl negilieji ežerai daugiausia yra karšinio-lydekinio tipo. Kai kurie tos grupės ežerai taip pat gali būti sazaniniai, sazaniniai-karosiniai ir karšiniai-karosiniai. Negiliuose ežeruose daugiausia gyvena karpinės žuvys, pvz., kuojos, karšiai, plakiai; gausu čia ir plėšriųjų žuvų – lydekų, pūgžlių, rečiau ešerių ir aukšlių, taip pat … negilūs ežerai – toliau

žvejyba plūdine žiemą

Žiemą plūdine meškere gaudomos kuojos ir ešeriai, tačiau galima pagauti ir strepečių, šapalų, skersnukių, meknių, pūgžlių ir net karšių. Ja meškeriojama visą žiemą, tačiau geriausia gaudyti pavasarį, kada pradeda tižti ledas. Tokiu laiku daugiausia gaudomos kuojos, kurios plaukia į seklesnes vietas, ir į … žvejyba plūdine žiemą – toliau

žvejyba plūdine meškere

Gaudant žuvis plūdine meškere, daugiausia dėmesio reikia skirti santakoms, kuriose nedideli sraunūs upeliai įteka į upę ar į ežerą. Ramioje, seklioje upėje taip pat reikia kreipti dėmesį į duobes, nes jose visuomet užtinkama stambesnių žuvų. Sraunioje upėje žuvys plauko už rėvų, nes toje vietoje sūkuringas vanduo pakelia nuo dugno maistą ir sumaišo jį su visais vandens … žvejyba plūdine meškere – toliau

mėgėjiškos žūklės taisyklės

Mėgėjiškos žūklės taisyklės nustato mėgėjiškos žūklės objektus, įrankius, būdus, režimą, mėgėjiškos žūklės organizavimo tvarką, reglamentuoja kitą su mėgėjiška žūkle susijusią veiklą. Šios Taisyklės netaikomos privatiems tvenkiniams ir kūdroms. Kitiems privatiems vandens telkiniams šios Taisyklės taikomos tiek, kiek tai nurodyta Žvejybos privačiuose vandens telkiniuose tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos … mėgėjiškos žūklės taisyklės neaktualios 2013m – toliau


Hey.lt - Nemokamas lankytoj skaitliukas