populiariausi

Pavadėlis

Pavadėlis yra būtina meškerės dalis, ypač gaudant baikštesnes žuvis. Normaliam 0,12 – 0,14 mm Valui pririšamas 0,1 mm pavadėlis. Gaudant stambesnes žuvis, valas ir pavadėlis turi būti storesni. Pavadėlis turi būti ne trumpesnis kaip 30 – 50 cm. Jis turi dvejopą paskirtį – pirmiausia, ne taip žuvų pastebimas, o antra, apsaugo valą nuo trūkimo. Būdamas plonesnis už valą, jis dažniausiai nutrūksta mazgo vietoje, o valas su plūde … Pavadėlis – toliau

manevravimas masalu spiningaujant

Gaudant spiningu, nepakanka mokėti toli užmesti, reikia mokėti gerai manevruoti dirbtiniu masalu, jį traukti vandenyje taip, kad neužkliūtų, tinkamai suktųsi ar judėtų. Pirmiausia reikia žinoti, koks gylis vietoje, kur norima spiningauti, po to masalą mėtyti taip, kad, krisdama į vandenį, nesukeltų didelio triukšmo; jei naudojamas svarelis, tai jis į vandenį turi kristi vėliau už masalą, be to masalą, reikia vesti taip, kad jo greitis ir judesiai būtų panašūs į plaukiančios žuvelės … manevravimas masalu spiningaujant – toliau

žvejyba gyva žuvele

Gyva ar negyva žuvele gaudomos plėšriosios žuvys: lydekos, starkiai, salačiai, šamai, ešeriai, šapalai ir kt. Tam tikslui naudojamos meškerės, šakotinės ir skrituliai. Masalui tinka mažos žuvelės apie 7 – 10 cm ilgio. Kuo aukštesnė žuvelė, tuo ji pagal ilgį mažesnė (pavyzdžiui karosus nepatartina naudoti masalui ilgesnius nei 6 – 7cm). Lydekoms gaudyti meškerykočiai būna ilgi – iki 5 – 6 m. Viršūnė, kitaip nei paprastai meškerei, turi būti standesnė, valas … žvejyba gyva žuvele – toliau

plūdinė meškerė

Gaudymo sezonas plūdine meškere atviruose vandenyse (neskaitant meškeriojimo žiemą) prasideda pavasarį, vos ledams išėjus, dar nepraskaidrėjus vandeniui. Žvejojama ežeruose bei upėse nuo kranto, ar iš valčių, užtvankose, užtakiuose, daubose, prie tiltų, tvenkiniuose ir kitur. Plūdinei meškerei svarbiausia tai, kad jos visos dalys tiek meškerykotis, tiek valas, plūdė ar kabliukas – būtų tarpusavyje … plūdinė meškerė – toliau

stintų žvejyba žiemą

Iš visų žieminės žūklės būdų, greičiausiai nebus kitos tokios azartiškos, greitos ir linksmos žvejybos, kaip stintų žvejybos. Lietuvoje stintos gaudomos gilesniuose ežeruose, tokiuose kaip Asveja ar Baluošas, bei Kuršių mariose. Geriausiai žiemą stintos kimba link pavasario – vasario mėnesį, tuo metu jų būriai didėja ir žvejyba būna azartiškesnė. Gruodžio ir sausio mėnesiais stintos kimba … stintų žvejyba žiemą – toliau

kuo skiriasi žieminės blizgės

Čia noriu apžvelgti žieminių blizgių tipus. Taigi, visų pirma blizgės skiriasi dydžiu (dažniausiai siauros, pailgos, ne ilgesnės kaip 7-8 cm), po to skirstomos į tris grupes pagal žvejojamą žuvį – ešeriams, lydekoms, ar starkiams gaudyti. Jei laukiam ešerių – ešeriai žiemą daugiausia medžioja mailių, tai jaukas taip pat turi būti nedidelis, gerai imituojantis mažą žuvelę. Ruošiniai blizgėms daromi iš vario, žalvario, melchioro, nikelio, nerūdijančio plieno aliuminio ar kitokių metalų, dažniausiai abi pusės būna skirtingos, skirtingų metalų, tuo pačiu … kuo skiriasi žieminės blizgės – toliau

velnio gaminimas ir meškerės jam

Kalbant paprastai „velnias -  tai švininio svarelio, dviejų kabliukų ir valo kilpos sistemėlė. Švinukas kabinamas paprasčiausias – slyvutės formos svarelis. Svoriai gali būti labai įvairūs nuo 8gr iki 50 ar 80gr. Šis svoris labai priklauso nuo to kur bandysite gaudyti ešerius: ežeruose naudojami mažesni, Kauno ar Elektrėnų mariose žymiai didesni. Nuo švino svorio, … velnio gaminimas ir meškerės jam – toliau

stinta

Didstintė – tai jūrinė stintos forma, užtinkama mažesnio druskingumo jūrų plotuose, ypač arčiau upių žiočių. Didstintė dažniausiai užauga 15-20 cm ilgio ir 20-35 g svorio, kartais pasitaiko iki 30 cm ilgio ir 75 g svorio. Stintelė – tai ežerinė stintos forma. Abejos šviežios žuvys turi specifinį, aštrų, panašų į agurkų kvapą. Stinta gaudoma nuo birželio iki lapkričio mėnesio, geriausia gaudyti anksti rytą ir vėlai vakare. Ji žvejojama 2-2,5 m gylyje. … stinta – toliau

upėtakis paprastasis

Upėtakis yra lašišinių šeimos žuvis, kuri nuo savo giminaičių skiriasi apvaliu kūnu ir trumpu buku snukiu. Upėtakis yra viena gražiausių žuvų, aptinkamų mūsų vandenyse. Jo standus, darnus kūnas padengtas smulkiais sidabriniais žvynais, nugara alyvinės žalios spalvos su tamsiais ruožais, šonai žalsvai gelsvi su juodomis, baltomis, raudonomis arba oranžinėmis … upėtakis margasis – toliau


Hey.lt - Nemokamas lankytoj skaitliukas