populiariausi

Žuvys ir gamta rudenį

Po pirmųjų šalnų lydeka ir ešerys nulindo giliau – ieško vietos kur reiks žiemoti. Štai kodėl pirmiausia reikia apgaudyti sietuvas, daubas, styrančius vandenyje stambius akmenis. Dabar, rudenį, dar labiau negu vasarą, praverčia balta, besisukanti blizgutė. Apniukusios dienos, tamsus vanduo, ir spindinti, smarkiai virpanti blizgutė gali sužadinti plėšrūnų apetitą. Varlės, po pirmųjų šalnų pašalusios kojas, skuba į vandenį – kur šilčiau. Mėgsta jos dabar riogsoti po valtimis ir kitose jaukiose vietelėse. Nepraleidžia šios progos … Žuvys ir gamta rudenį – toliau

Paprastas kabliuko rišimo mazgas

Norint ištraukti žuvį, neužtenka turėti meškerę, nusipirkti įmantrų kabliuką, reikia jį mokėti tinkamai pririšti. Mažai žvejojantys dažniausiai kabliukus mazgo taip kaip užsirišinėja batus. Šitokie mazgai atsiriša net nespėjus užmesti meškerės, o jei ir supinamas tvirtesnis, tai žuviai griebus masalą jis tiesiog išslysta. Tad einant žvejoti reiktų bent kelias minutes skirti mokslui ir išmokti rišti paprasčiausius kabliuko rišimo mazgus. Yra keli gana paprasti kabliukų rišimo mazgai, tvirti, naudojami tiek pradedančiųjų tiek ir patyrusių … Paprastas kabliuko rišimo mazgas – toliau

Ešerių blizgiavimas rudenį

Šiltu metų laiku taip pat kaip ir žiemą galima sėkmingai blizgiauti. Vasarą blizgiaujama iš valties, nuo tiltų, lieptų ar šliuzų. Radus ešerių susibūrimo vietą blizgiavimas tampa įdomus ir azartiškas. Vėlyvą rudenį, kai žuvys, o kartu ir ešeriai lenda žiemoti į gelmę, iš valties telkinio gilesnėse duobėse galima sugauti tikrai daug ir didelių … Ešerių blizgiavimas rudenį – toliau

Kabliukas

Kabliukas yra svarbiausia meškerės dalis. Juo kabliukas tvirtesnis, geriau užgrūdintas ir aštresnis, tuo geresni žvejybos rezultatai. Kabliukas turi šias dalis: smaigalį, barzdelę (užkartą), užlanką (kaktą), kaklelį, kotelį ir gale ausytę (lo­petėlę). Paprasti kabliukai gaminami įvairių dydžių ir formų – su lopetėle, kilpele, be jų, tiesus, truputį lenktas į šoną, skirtingu kotelių ilgiu, su užkartom ant kotelio ir panašiai. Tai priklauso nuo žvejybos būdo, gaudomos žuvies, jos svorio, masalo, bei didžiąja dalimi nuo pačio žvejo. Negalima smulkioms žuvims naudoti didelio kabliuko, o plėšrioms ir didesnėms ypač mažo. Kabliukų numeracija skirtinga, yra suomiški, rusiški, itališki, japoniški ir kiti … Kabliukas – toliau

Pavadėlis

Pavadėlis yra būtina meškerės dalis, ypač gaudant baikštesnes žuvis. Normaliam 0,12 – 0,14 mm Valui pririšamas 0,1 mm pavadėlis. Gaudant stambesnes žuvis, valas ir pavadėlis turi būti storesni. Pavadėlis turi būti ne trumpesnis kaip 30 – 50 cm. Jis turi dvejopą paskirtį – pirmiausia, ne taip žuvų pastebimas, o antra, apsaugo valą nuo trūkimo. Būdamas plonesnis už valą, jis dažniausiai nutrūksta mazgo vietoje, o valas su plūde … Pavadėlis – toliau

manevravimas masalu spiningaujant

Gaudant spiningu, nepakanka mokėti toli užmesti, reikia mokėti gerai manevruoti dirbtiniu masalu, jį traukti vandenyje taip, kad neužkliūtų, tinkamai suktųsi ar judėtų. Pirmiausia reikia žinoti, koks gylis vietoje, kur norima spiningauti, po to masalą mėtyti taip, kad, krisdama į vandenį, nesukeltų didelio triukšmo; jei naudojamas svarelis, tai jis į vandenį turi kristi vėliau už masalą, be to masalą, reikia vesti taip, kad jo greitis ir judesiai būtų panašūs į plaukiančios žuvelės … manevravimas masalu spiningaujant – toliau

žvejyba gyva žuvele

Gyva ar negyva žuvele gaudomos plėšriosios žuvys: lydekos, starkiai, salačiai, šamai, ešeriai, šapalai ir kt. Tam tikslui naudojamos meškerės, šakotinės ir skrituliai. Masalui tinka mažos žuvelės apie 7 – 10 cm ilgio. Kuo aukštesnė žuvelė, tuo ji pagal ilgį mažesnė (pavyzdžiui karosus nepatartina naudoti masalui ilgesnius nei 6 – 7cm). Lydekoms gaudyti meškerykočiai būna ilgi – iki 5 – 6 m. Viršūnė, kitaip nei paprastai meškerei, turi būti standesnė, valas … žvejyba gyva žuvele – toliau

plūdinė meškerė

Gaudymo sezonas plūdine meškere atviruose vandenyse (neskaitant meškeriojimo žiemą) prasideda pavasarį, vos ledams išėjus, dar nepraskaidrėjus vandeniui. Žvejojama ežeruose bei upėse nuo kranto, ar iš valčių, užtvankose, užtakiuose, daubose, prie tiltų, tvenkiniuose ir kitur. Plūdinei meškerei svarbiausia tai, kad jos visos dalys tiek meškerykotis, tiek valas, plūdė ar kabliukas – būtų tarpusavyje … plūdinė meškerė – toliau

stintų žvejyba žiemą

Iš visų žieminės žūklės būdų, greičiausiai nebus kitos tokios azartiškos, greitos ir linksmos žvejybos, kaip stintų žvejybos. Lietuvoje stintos gaudomos gilesniuose ežeruose, tokiuose kaip Asveja ar Baluošas, bei Kuršių mariose. Geriausiai žiemą stintos kimba link pavasario – vasario mėnesį, tuo metu jų būriai didėja ir žvejyba būna azartiškesnė. Gruodžio ir sausio mėnesiais stintos kimba … stintų žvejyba žiemą – toliau

kuo skiriasi žieminės blizgės

Čia noriu apžvelgti žieminių blizgių tipus. Taigi, visų pirma blizgės skiriasi dydžiu (dažniausiai siauros, pailgos, ne ilgesnės kaip 7-8 cm), po to skirstomos į tris grupes pagal žvejojamą žuvį – ešeriams, lydekoms, ar starkiams gaudyti. Jei laukiam ešerių – ešeriai žiemą daugiausia medžioja mailių, tai jaukas taip pat turi būti nedidelis, gerai imituojantis mažą žuvelę. Ruošiniai blizgėms daromi iš vario, žalvario, melchioro, nikelio, nerūdijančio plieno aliuminio ar kitokių metalų, dažniausiai abi pusės būna skirtingos, skirtingų metalų, tuo pačiu … kuo skiriasi žieminės blizgės – toliau

velnio gaminimas ir meškerės jam

Kalbant paprastai „velnias -  tai švininio svarelio, dviejų kabliukų ir valo kilpos sistemėlė. Švinukas kabinamas paprasčiausias – slyvutės formos svarelis. Svoriai gali būti labai įvairūs nuo 8gr iki 50 ar 80gr. Šis svoris labai priklauso nuo to kur bandysite gaudyti ešerius: ežeruose naudojami mažesni, Kauno ar Elektrėnų mariose žymiai didesni. Nuo švino svorio, … velnio gaminimas ir meškerės jam – toliau

ešerių gaudymas velniu

Žvejyba velniais kažkiek panaši į žvejybą blizgute, tačiau reikia šiek tiek daugiau įgūdžių. Velnią reikia nuleisti ant dugno, tada kilstelt į viršų ir paleist, kad švinas trinktelėtų į dugną. Po to kilstelėti tiek, kad įsitemptų velnio kilpos valas – tada kabliukai slenka makaluodami valu žemyn. Sustojimai tarp kilnojimų turėtų būti tokie, kad per juos kabliukai spėtų nusileisti žemyn. Pagaunami tikrai gerokai didesbi … ešerių gaudymas velniu – toliau

stinta

Didstintė – tai jūrinė stintos forma, užtinkama mažesnio druskingumo jūrų plotuose, ypač arčiau upių žiočių. Didstintė dažniausiai užauga 15-20 cm ilgio ir 20-35 g svorio, kartais pasitaiko iki 30 cm ilgio ir 75 g svorio. Stintelė – tai ežerinė stintos forma. Abejos šviežios žuvys turi specifinį, aštrų, panašų į agurkų kvapą. Stinta gaudoma nuo birželio iki lapkričio mėnesio, geriausia gaudyti anksti rytą ir vėlai vakare. Ji žvejojama 2-2,5 m gylyje. … stinta – toliau

upėtakis paprastasis

Upėtakis yra lašišinių šeimos žuvis, kuri nuo savo giminaičių skiriasi apvaliu kūnu ir trumpu buku snukiu. Upėtakis yra viena gražiausių žuvų, aptinkamų mūsų vandenyse. Jo standus, darnus kūnas padengtas smulkiais sidabriniais žvynais, nugara alyvinės žalios spalvos su tamsiais ruožais, šonai žalsvai gelsvi su juodomis, baltomis, raudonomis arba oranžinėmis … upėtakis margasis – toliau


Hey.lt - Nemokamas lankytoj skaitliukas