Žvejams apie žuvis ir žvejybą

kuo skiriasi žieminės blizgės

Čia noriu apžvelgti žieminių blizgių tipus. Taigi, visų pirma blizgės skiriasi dydžiu (dažniausiai siauros, pailgos, ne ilgesnės kaip 7-8 cm), po to skirstomos į tris grupes pagal žvejojamą žuvį – ešeriams, lydekoms, ar starkiams gaudyti. Jei laukiam ešerių – ešeriai žiemą daugiausia medžioja mailių, tai jaukas taip pat turi būti nedidelis, gerai imituojantis mažą žuvelę. Ruošiniai blizgėms daromi iš vario, žalvario, melchioro, nikelio, nerūdijančio plieno aliuminio ar kitokių metalų, dažniausiai abi pusės būna skirtingos, skirtingų metalų, tuo pačiu spalvų.

Continue Reading

Ešerių blizgiavimas rudenį

Šiltu metų laiku taip pat kaip ir žiemą galima sėkmingai blizgiauti. Vasarą blizgiaujama iš valties, nuo tiltų, lieptų ar šliuzų. Radus ešerių susibūrimo vietą blizgiavimas tampa įdomus ir azartiškas. Vėlyvą rudenį, kai žuvys, o kartu ir ešeriai lenda žiemoti į gelmę, iš valties telkinio gilesnėse duobėse galima sugauti tikrai daug ir didelių ešerių.

Continue Reading

žvejyba gyva žuvele

Gyva ar negyva žuvele gaudomos plėšriosios žuvys: lydekos, starkiai, salačiai, šamai, ešeriai, šapalai ir kt. Tam tikslui naudojamos meškerės, šakotinės ir skrituliai. Masalui tinka mažos žuvelės apie 7 – 10 cm ilgio. Kuo aukštesnė žuvelė, tuo ji pagal ilgį mažesnė (pavyzdžiui karosus nepatartina naudoti masalui ilgesnius nei 6 – 7cm). Lydekoms gaudyti meškerykočiai būna ilgi – iki 5 – 6 m. Viršūnė, kitaip nei paprastai meškerei, turi būti standesnė, valas storesnis.

Continue Reading