populiariausi

Kada kimba žuvys žiemą

Žiemą ešeriai geriausiai kimba, oro slėgiui esant normaliam. Į blizgę miglotą bei drėgną dieną ešeriai nekreipia dėmesio. Vis dėlto ir žiemą, kaip ir vasarą, geriau kimba pučiant vakarų ar pietų vėjui. Kai pasisuka šiaurės ar rytų vėjas – bergždžias reikalas, žuvis į masalą net dėmesio dažniausiai nekreipia. Šviečiant saulei -geriau kimba, o šąlant – … Kada kimba žuvys žiemą – toliau

karšis

Karšis mėgsta stovintį arba tik lėtai tekantį vidutinio gilumo vandenį. Lietuvoje yra daugelyje ežerų ir gilesnėse upėse. Tačiau daugiausia karšių yra Nemuno žemupyje ir Kuršių mariose; čia jie žvejyboje užima vieną iš pirmųjų vietų. Suaugusio karšio pagrindinę ganyklą sudaro vandens baseino dugnas, kur baigiasi vandens augalai ir prasideda turtingas lengvai pūvančių medžiagų dumblas. Tokiose vietose yra daug trūklių, nedidelių kirmėlių ir kitokių gyvūnų. Karšis savo siurbiamuoju žiočių aparatu juos puikiai moka išrankioti iš dumblo, rausdamasis jame iki 10 cm … karšis – toliau

žvejyba palaidyne, kai žuvys nekimba

Jei žvejojant palaidyne meškere žuvys nekimba, joms privilioti galima panaudoti dar ir kitokius metodus: truktelėjimas, vilkimas, prilaikymas. Truktelėjimas – užmetus meškerę, kaip įprastai, leidžiama plūdei plaukti, o nuplaukus iki galo arba sustojus kokiame sūkuryje, po kurio laiko reikia nelabai plačiu, bet staigiu judesiu truputį truktelti meškerykočio viršūnę. Tuo momentu dažniausiai žuvis ir … žvejyba palaidyne, kai žuvys nekimba – toliau

karosas

Karosas labai paplitęs mūsų stovinčiuose vandenyse. arosai mėgsta uždumblėjusius ežeriukus, užžėlusias upių senvages, užleistus tvenkinius ir kūdras. Jie puikiai išgyvena ir sparčiai veisiasi ten, kur jokia kita žuvis negali išsilaikyti. Lengvai pakelia rūgščią uždurpėjusio vandens reakciją ir tenkinasi minimaliu deguonies kiekiu vandenyje. Minta įvairiais vandeniniais gyvūnais (trūkliais, smulkiais moliuskais ir t. t.) su vandeninių augalų dalių ir dumblo priemaiša. Karosas yra labai gajus – pintinėje su šviežia žole jis išbūna gyvas apie parą, o smulkūs karosai yra puikus masalas plėšrioms žuvims … karosas – toliau

lydeka

Lydeka – tai stambi ir labai plėšri gėlųjų vandenų žuvis. kūnas pailgas, padengtas smulkiais žvynais. Lydeka užauga daugiau kaip 1,5 m ilgio ir sveria daugiau kaip 30 kg. Ši žuvis mėgsta maskuotis ir dėl savo slepiamos spalvos yra sunkiai pastebima. Kai trūksta žolės, tinkamą jai slėptuvę sudaro nukarusios į vandenį medžių šaknys, gulinčios dugne šakos arba dideli akmenys. Tik labai stambūs individai vengia seklių vietų ir tūno giliose … lydeka – toliau

Balsio ežeras, Vilnius

Dažnas, eidamas prie šio ežero, negalvoja apie žūklę (ypač vasarą), o tikisi pasikaitinti saulutės atokaitoje. Žinoma, puiku įdegti saulėje, pakvėpuoti grynu oru, pajusti sakų aromatą. Tačiau jei nusprendėte pažuvauti ir dar visai arti Vilniaus šis ežeras jums tiks. Anksti atsikėlus, čia galima pažvejoti ir prieš darbą, nekalbant apie vakarą. Kadangi ežeras netoli miesto pagrindinių rajonų, ir yra geras susisiekimas, Balsio ežere vasaros laikotarpiu atvažiuoja daug … Balsio ežeras, Vilnius – toliau

Gaudymas skrituliais

Kai oras žvejybai netikęs, o melduose kaip šluota iššluota, nė vienos plaukiojančios žuvytės nepamatysite. Tik šalia meldų linksmai kūlversčiuoja aukšlės su mažom kuojytėm. Melduose ir už jų – tylu, ramu. Ką beveikti tokiu gūdžiu laiku? Belieka imtis skritulių ir gaudyti gyva žuvele. Tik nereikia pamiršti, kad mėgėjiškos žūklės taisyklės vienam žvejui leidžia gaudyti ne daugiau kaip 4 mėgėjiškos žvejybos … Gaudymas skrituliais – toliau

Tradicinis gaudymas dugnine meškere

Tai išties gana sėkmingas būdas gaudyti žuvis. Esmė ta, kad masalas visada būna šalia arba beveik ant dugno, o ir daug žuvų ir minta tuo, ką randa ant dugno. Šiuo būdu pagaunami karšiai, lynai, kuojos, karpiai, starkiai, ešeriai, plekšnės, unguriai ir dar daugybė smulkesnių žuvų … Tradicinis gaudymas dugnine meškere – toliau

Vienadienės

Vienadienės masiškai pasirodo dažniausia rugpjūčio viduryje nuo aštuntos – devintos iki vienuoliktos valandos vakaro. Toks masinis jų skraidymas trunka penkias – šešias dienas. Dauguma žuvų, jau nekalbant apie karpinių šeimą, labai mėgsta šį riebų užkandį. Besivaikydamos vienadienių, tomis dienomis jos budi vandens paviršiuje. Šiuo metu žuvų niekuo nenustebinsite – jos prisisotinusios vienadienių, sukritusių į vandenį upių, ežerų … Vienadienės – toliau

Plūdė

Plūdė atitinkamame gylyje prilaiko masalą,ir parodo meškeriotojui, kada žuvis kimba ir kada reikia ją užkirsti. Pagal savo formą, medžiagą ar veikimo principą plūdės būna labai … Plūdė – toliau

lydekos gaudymas spiningu

Lydekos pradedamos gaudyti praslinkus 10 – 45 dienų po neršto. Jos neršia kovo mėnesio pabaigoje arba balandžio pradžioje. Per žiemą išalkusi lydeka godžiai griebia masalą. Tuomet lydeka masalo labai nesirenka ir galima gaudyti įvairiais būdais, ir įvairiais dirbtiniais masalais. Kol vanduo dar skaidrus, dirbtiniai masalai naudojami didesni ir baltos spalvos. Pavasarinio gaudymo sezonas yra gana trumpas, todėl reikia atidžiai sekti lydekų nerštą. Rudens sezonas yra kibesnis ir ilgesnis. Gaudant spiningu, lydekos žvejojamos nuo balandžio pabaigos iki lapkričio arba net gruodžio mėnesio, kitaip sakant kol užšąla upės ir … lydekos gaudymas spiningu – toliau

aplinkybės įtakojančios žvejybą ir spiningavimą

Žvejybos sėkmė labiausiai priklauso nuo mokėjimo pasirinkti vietą, bei sugebėjimo užmesti masalą bei manevruoti juo. Žvejybos sėkmė taip pat priklauso ir nuo kitų aplinkybių, nepriklausančių nuo paties spiningautojo, tai yra nuo vandens lygio, nuo oro, atmosferos slėgio, temperatūros, vėjo ir daugybės kitų priežasčių. Šiais klausimais yra nemažai literatūros, įvairių pažiūrų, bei nuomonių, bet nieks nėra nurodęs aplinkybių, kuriomis remiantis visad pagausite žuvies. Tačiau iš ilgametės žvejų praktikos ir stebėjimų galima padaryti kai kurias … aplinkybės įtakojančios žvejybą ir spiningavimą – toliau

manevravimas masalu spiningaujant

Gaudant spiningu, nepakanka mokėti toli užmesti, reikia mokėti gerai manevruoti dirbtiniu masalu, jį traukti vandenyje taip, kad neužkliūtų, tinkamai suktųsi ar judėtų. Pirmiausia reikia žinoti, koks gylis vietoje, kur norima spiningauti, po to masalą mėtyti taip, kad, krisdama į vandenį, nesukeltų didelio triukšmo; jei naudojamas svarelis, tai jis į vandenį turi kristi vėliau už masalą, be to masalą, reikia vesti taip, kad jo greitis ir judesiai būtų panašūs į plaukiančios žuvelės … manevravimas masalu spiningaujant – toliau

spiningavimo reikmenų priežiūra

Po kiekvienos žvejybos spiningautojas turi sutvarkyti savo įrankius. Spiningo kotas turi būti išdžiovinamas ir laikomas medžiaginiame dėkle. Ritė laikoma specialioje dėžutėje. Žvejybos metu spiningo negalima dėti ant žemės ar smėlio, nes smėlis patekęs į ritės vidų, apsunkina jos sukimąsi, ritė dyla, greit gali visiškai sugesti. Smėlis patekęs tarp meškerykočio suduriamųjų galų jį gadina, bandant meškerykočio galus sujungti – stringa. Smėlis, bei aštrūs, kieti daiktai subraižo koto paviršių. Meškerykočio negalima laikyti arti radiatorių, krosnies ar kitų šildančių paviršių, taip pat negalima laikyti ir drėgnoje … spiningavimo reikmenų priežiūra – toliau

žvejyba dugnine meškere

Dugnine meškere dažniausiai gaudoma pavasarį ir rudenį, taip pat ir vasarą dažniausiai nuo kranto, retkarčiais ir iš valties ar neaukštų tiltų. Vasarą žvejyba dugnine ne tokia sėkminga. Dugnine dažniausia gaudoma naktį. Tam prie meškerykočio pritvirtinamas signalizatorius – mechaninis ar elektroninis skambaliukas, kuris traukiant valą signalizuoja, ir taip žvejui praneša apie kibimą.Paprasčiausias signalizatorius – ant meškerykočio per virvutę pritvirtintas skambutis, kuris kabinamas ant valo, jį nuo svorio išlenkia, ir kimbant žuviai … žvejyba dugnine meškere – toliau

plūdinė meškerė

Gaudymo sezonas plūdine meškere atviruose vandenyse (neskaitant meškeriojimo žiemą) prasideda pavasarį, vos ledams išėjus, dar nepraskaidrėjus vandeniui. Žvejojama ežeruose bei upėse nuo kranto, ar iš valčių, užtvankose, užtakiuose, daubose, prie tiltų, tvenkiniuose ir kitur. Plūdinei meškerei svarbiausia tai, kad jos visos dalys tiek meškerykotis, tiek valas, plūdė ar kabliukas – būtų tarpusavyje … plūdinė meškerė – toliau

stintų žvejyba žiemą

Iš visų žieminės žūklės būdų, greičiausiai nebus kitos tokios azartiškos, greitos ir linksmos žvejybos, kaip stintų žvejybos. Lietuvoje stintos gaudomos gilesniuose ežeruose, tokiuose kaip Asveja ar Baluošas, bei Kuršių mariose. Geriausiai žiemą stintos kimba link pavasario – vasario mėnesį, tuo metu jų būriai didėja ir žvejyba būna azartiškesnė. Gruodžio ir sausio mėnesiais stintos kimba … stintų žvejyba žiemą – toliau

žuvies gaudymas avižėle

Avižėle gaudomos visos žuvys, kurios žiemą maitinasi. Tai daugiausia ešeriai ir kuojos. Iškirtus eketę, reikia atsisėsti nugara prieš vėją, kad jis neblaškytų valo, ir nuleisti avižėlę į išgręžtą eketę. Paprastai avižėlė nuleidžiama ant dugno ir labai lėtai 5 – 10 cm pakeliama į viršų, truputį palinguojama, palaikoma ir vėl nuleidžiama. Meškerikotis toks pat, kaip žieminės meškerėlės, tokias meškerėles žvejai mėgsta vadinti … žuvies gaudymas avižėle – toliau

Puslapis 1 iš 212

Hey.lt - Nemokamas lankytoj skaitliukas