populiariausi

Siauražnyplis vėžys

Siauražnyplis vėžys (astacus leptodactyluslot.) dar vadinamas ilgažnypliu vėžiu ar pelkių vėžiu. Šis vėžys turi siauras, ilgas žnyples be įdubimo apatinėje nejudrioje jų dalyje, jos šiurkščios, turi daug mažų iškilumų. Siauražnyplio vėžio kiautas yra silpnesnis, šiurkštesnis, uodega siauresnė, negu plačiažnyplio vėžio. Siauražnyplių vėžių kiautas šviesiai rusvas, gelsvas ar žalsvas. Apatinė kiauto dalis dar šviesesnė ar net balta. Prastesnio skonio vėžienos turi iki 20%. Siauražnyplis vėžys yra apie 4 kartus vislesnis už plačiažnyplį ir dažnai pastarąjį … Siauražnyplis vėžys – toliau

Patarimai pradedančiajam spiningautojui

Kur ir kaip gaudyti pradedančiajam spiningautojui? Pradedančiajam spiningautojui reikėtų orientuotis į nedideles lydekas iki 2kg, bei ešerius iki 500gr. Šie laimikiai bus lengviausiai pagaunami, o norint juos pagauti nereiks patirties ir didelių spiningautojo mokslo bei įgūdžių. Vertėtų, pradėti spiningauti, ežere, tvenkinyje ar kokioje nors užtvankoje. Priežastys labai paprastos – stovinčiame vandenyje lengviau pastebėti masalo darbą, lengviau rasti … patarimai pradedančiajam spiningautojui – toliau

lydekos gaudymas spiningu

Lydekos pradedamos gaudyti praslinkus 10 – 45 dienų po neršto. Jos neršia kovo mėnesio pabaigoje arba balandžio pradžioje. Per žiemą išalkusi lydeka godžiai griebia masalą. Tuomet lydeka masalo labai nesirenka ir galima gaudyti įvairiais būdais, ir įvairiais dirbtiniais masalais. Kol vanduo dar skaidrus, dirbtiniai masalai naudojami didesni ir baltos spalvos. Pavasarinio gaudymo sezonas yra gana trumpas, todėl reikia atidžiai sekti lydekų nerštą. Rudens sezonas yra kibesnis ir ilgesnis. Gaudant spiningu, lydekos žvejojamos nuo balandžio pabaigos iki lapkričio arba net gruodžio mėnesio, kitaip sakant kol užšąla upės ir … lydekos gaudymas spiningu – toliau

žiobris

Žiobris greita, baugi dugninė žuvis. Kūnas pailgas, iš šonų suplotas. Nugara mėlynai pilkos spalvos, šonai ir pilvas sidabrinės spalvos. Krūtininiai, pilviniai ir analinis pelekai gelsvi, nugarinis ir uodeginis – pilki. Prieš nerštą nugara darosi juoda, pilvas ir pelekai įgauna raudoną ir oranžinę spalvą. Patinams ant žvynų ir ant galvos atsiranda smulkių baltų karpų.

žiobris – toliau

raudė

Raudę iš pirmo žvilgsnio sunku atskirti nuo kuojos. Raudė yra daugiau suplota aukštašonė žuvis. Žiotys pakreiptos į viršų. Žvynai stambūs, turi auksinį atspalvį ir todėl, saulei šviečiant, raudės tarp augalų yra sunkiai pastebimos. Nugarinio peleko pradžia ne virš pilvinių pelekų, kaip kuojų, bet žymiai arčiau uodegos. Poriniai, analinis ir uodeginis pelekai ryškiai raudoni … raudė – toliau

meknė

Meknė, literatūroje kartais neteisingai vadinama šapalu, jos kūno spalva kiek tamsesnė už kitų karpinių žuvų ir kinta priklausomai nuo metų laiko, žuvies amžiaus, lyties, gyvenamosios vietos. Nugara tamsi, mėlynu arba žaliu atspalviu, galva aukso blizgesio, šonai mėlynai pilki, pilvas sidabro spalvos. Nugarinis ir uodeginis pelekai tamsūs, o kiti pelekai rausvi arba raudoni. Rudenį … meknė – toliau

ešerys

Ešeriai priklauso prie labiausiai paplitusių vidaus vandenų žuvų. Stambūs ešeriai yra labai plėšrūs – jie ilgai persekioja savo grobį, kuris kartais būna didesnis už patį ešerį, puola taip pat ir mažesnius ešerius. Plėšikauja ešerys dienos … ešerys – toliau

lydeka

Lydeka – tai stambi ir labai plėšri gėlųjų vandenų žuvis. kūnas pailgas, padengtas smulkiais žvynais. Lydeka užauga daugiau kaip 1,5 m ilgio ir sveria daugiau kaip 30 kg. Ši žuvis mėgsta maskuotis ir dėl savo slepiamos spalvos yra sunkiai pastebima. Kai trūksta žolės, tinkamą jai slėptuvę sudaro nukarusios į vandenį medžių šaknys, gulinčios dugne šakos arba dideli akmenys. Tik labai stambūs individai vengia seklių vietų ir tūno giliose … lydeka – toliau

kiršlys

Lietuvoje gyvena švariose, srauniose upėse, pavyzdžiui, Merkyje ir jo intakuose, Neryje, Žeimenoje ir kitose upėse. Kiršlys yra tikra upių žuvis. Mėgsta upes graužėtu ir akmenuotu dugnu, kur greta sraunių vietų pakaitomis esti ir ramios gelmės. Kiršlys palyginti nėra itin baikštus, todėl, pagavus vieną, toje pačioje vietoje jų galima pagauti ir daugiau. Tačiau kiršlys gerai mato ir yra labai … kiršlys – toliau

kuoja

Lietuvoje kuoja yra plačiai paplitusi respublikos ežeruose ir upėse. Kuojos laikosi netoli augalijos, arčiau pakraščių, stambesni egzemplioriai – giliau, esant ramiam orui, kuojos plaukioja atvirame baseino plote. Daug kuojų jauniklių galima aptikti įlankėlėse tarp augmenijos, kuriose jie randa šiltesnio vandens, užuovėjos, maisto. Pradedama žvejoti anksti pavasarį, nuslūgus potvynio vandeniui ir žvejojama visus metus. Nors kuoja gerai ima masalą visą dieną, tačiau rytais ir vakarais ji yra … kuoja – toliau

žvejybos būdai

Žvejybos sportas yra labai įvairus. Žvejojama įvairiais įrankiais: spiningu, museline, velke, plūdine ar dugnine ir kitokiomis meškerėmis bei skrituliais, tiek gyvu jauku tiek ir dirbtiniu. Be to, prie žvejybos priklauso ir … žvejybos būdai – toliau


Hey.lt - Nemokamas lankytoj skaitliukas