Štai ir jis tankiame miške nugulęs ežeriūkštis. Vakarų krantas žaižaruoja oranžinio atspalvio purpuru, o priešinga pusė – žaliai melsva, šalta ir nyki. Nėra ko gaišti. Ir gamta nelabai norisi žavėtis tokiame šaltyje. Gręžiame po eketę – čia pat, šešėlyje, netoli meldų. Vos spėjo nulinguoti po ledu sidabrinė blizgutė, kai kažkas stipriai trenkė ir truktelėjo į šoną. Pora judesių ir laimikis ant ledo, čia pat suguža kiti … Į žvejybą šaltą žiemos dieną – toliau
|
||||||
|
Kai oras žvejybai netikęs, o melduose kaip šluota iššluota, nė vienos plaukiojančios žuvytės nepamatysite. Tik šalia meldų linksmai kūlversčiuoja aukšlės su mažom kuojytėm. Melduose ir už jų – tylu, ramu. Ką beveikti tokiu gūdžiu laiku? Belieka imtis skritulių ir gaudyti gyva žuvele. Tik nereikia pamiršti, kad mėgėjiškos žūklės taisyklės vienam žvejui leidžia gaudyti ne daugiau kaip 4 mėgėjiškos žvejybos … Gaudymas skrituliais – toliau Kaip ir lydeka, ne mažesnis grobuonis yra ešerys, kurį gaudant žvejas patiria daug įspūdžių ir malonumo. Sakoma, kad vienas stambus ešerys spiningautojui atstoja dvi lydekas. Ešerys nėra itin stambus, pagavus netoli 1 kg svorio laikomas labai dideliu. Daugiau jų yra ežeruose ir upių užtvankose, todėl ten ir geriausia juos gaudyti. Paprastai laikosi būriais, tik stambesnieji būna pavieniui. Ešeriai spiningu gaudomi nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Geriausiai kimba praslinkus keliolikai dienų po neršto – balandžio pabaigoje ir gegužės … ešerių gaudymas dirbtiniais masalais – toliau Aukšlė – vikri, maloni pažiūrėti žuvelė panaši į mažą silkutę, smulki, bet riebi ir skani. Jei tik kažkur vandens srovė, atsimušusi į kliūtį (polius, akmenis, žemės luitus), ima sukti verpetus – čia vieta, kur aukšlės laukia grobio. Aukšlės plaukioja būriais. Neršia liepos mėnesį triskart, kas kelios dienos. Tirštai būriuodamosi nerštavietėje, visai pamiršta atsargumą ir lengvai pakliūva į nasrus lydekai, ešeriui, salačiui ar starkiui. Šiems plėšrūnams aukšlė ir yra geriausias gyvasis … Aukšlės žvejyba – toliau Stirnių ežeras įsikūręs, Molėtų rajone, apie 13 km Molėtų šiaurės rytų kryptimi. Ežeras gana ilgas 9,6km ir vingiuotas, didžiausias Stirnių ežero plotis apie 2,3 km. Ežero plotas 891ha, kranto linija tęsiasi 40km. Ežere yra septynios salos, kurių bendras plotas apie 30 ha. Ežero vidutinis gylis 6,3m, giliausia vieta – 35m. Stirniuose sugaunama lydekų, ešerių, aukšlių, karšių, kuojų, lynų, vėgėlių, plakių, pūgžlių, raudžių ir kitų … Stirnių ežeras, Molėtų rajonas – toliau Daugų ežeras, dar vadinamas Didžiuliu, yra Alytaus rajone, netoli Daugų miestelio. Didžiulis iš kitų Dzūkijos ežerų išsiskiria savo forma ir dydžiu. Daugų ežeras susidarė ledynams tirpstant, įgavo įdomią formą primenančią gulinčią H raidę. Daugų ežeras iškilęs 130m virš jūros lygio, jo plotas yra 912ha, vidutinis gylis 13,2, o didžiausias 44m. Daugų ežere gausu žuvų. Sugaunama nemažai kuojų, karšių, karpių, aukšlių, lydekų, ešerių, stintų, šamų, sykų, lynų, karosų, seliavų, ungurių ir … Daugų ežeras, Alytaus rajonas (Didžiulis) – toliau 2010 m. balandžio 16 d. Utenos RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai Zarasų rajone, Avilio ežere, sulaikė šio rajono Šaulių kaimo gyventojus R. J., D. J. ir V. Z, kurie neteisėtai žvejojo 5 statomais tinklais. Traukti pastatytų tinklų išplaukė dviese, o trečias, likęs ant kranto, saugojo bendražygių neteisėtą žvejybą. Pastariesiems grįžus į krantą, ,,sargas” laimikio parvežti nuskubėjo vežinas karučiais, kadangi sugautų žuvų kiekis buvo gana … neteisėtos žvejybos kaina – toliau Dugnine meškere dažniausiai gaudoma pavasarį ir rudenį, taip pat ir vasarą dažniausiai nuo kranto, retkarčiais ir iš valties ar neaukštų tiltų. Vasarą žvejyba dugnine ne tokia sėkminga. Dugnine dažniausia gaudoma naktį. Tam prie meškerykočio pritvirtinamas signalizatorius – mechaninis ar elektroninis skambaliukas, kuris traukiant valą signalizuoja, ir taip žvejui praneša apie kibimą.Paprasčiausias signalizatorius – ant meškerykočio per virvutę pritvirtintas skambutis, kuris kabinamas ant valo, jį nuo svorio išlenkia, ir kimbant žuviai … žvejyba dugnine meškere – toliau Iš visų žieminės žūklės būdų, greičiausiai nebus kitos tokios azartiškos, greitos ir linksmos žvejybos, kaip stintų žvejybos. Lietuvoje stintos gaudomos gilesniuose ežeruose, tokiuose kaip Asveja ar Baluošas, bei Kuršių mariose. Geriausiai žiemą stintos kimba link pavasario – vasario mėnesį, tuo metu jų būriai didėja ir žvejyba būna azartiškesnė. Gruodžio ir sausio mėnesiais stintos kimba … stintų žvejyba žiemą – toliau Žiema. Ilgos naktys, trumpos dienos: nespėja išaušti, ir vėl temsta. Tačiau, nesigailėsi atsikėlęs anksti rytą. Nesvarbu, kad šaltukas spaudžia, kad danguje dar tebespingsi žvaigždės ir šaiposi pageltęs mėnulis. Kelkis ir keliauk – žuvys laukia. Nyku ant ežero. Nyku atrodo ir po ledu – jokios gyvybės. Bet ar iš tikrųjų taip? Dirstelėkime į povandeninį pasaulį šį šaltą rytą. Susipažinti su polediniu gyvenimu labai paprasta. Išsikirskite eketę ir prigludę prie ledo, prisidengę nuo dienos šviesos, pažvelkite … Žuvys žiemą – poledinė žvejyba – toliau Negiliuosiuose ežeruose būdingos pramoninės žuvys yra karšiai ir lydekos, todėl negilieji ežerai daugiausia yra karšinio-lydekinio tipo. Kai kurie tos grupės ežerai taip pat gali būti sazaniniai, sazaniniai-karosiniai ir karšiniai-karosiniai. Negiliuose ežeruose daugiausia gyvena karpinės žuvys, pvz., kuojos, karšiai, plakiai; gausu čia ir plėšriųjų žuvų – lydekų, pūgžlių, rečiau ešerių ir aukšlių, taip pat … negilūs ežerai – toliau Vidutinio gilumo ežerams yra būdingas seliavinis – karšinis tipas. Jie taip pat atskirais atvejais gali būti karšinio – lydekinio tipo. Tokiuose ežeruose gerai auga ir veisiasi seliavos, rečiau stintos. Taip pat gana gerai laikosi karšiai, kuojos, aukšlės, plakiai, raudės, lynai ir karosai; yra ešerių ir pūgžlių. tokiuose ežeruose lengviau žvejoti ir jie dažniausiai yra žuvingesni. … vidutinio gilumo ežerai – toliau Kalbant paprastai „velnias - tai švininio svarelio, dviejų kabliukų ir valo kilpos sistemėlė. Švinukas kabinamas paprasčiausias – slyvutės formos svarelis. Svoriai gali būti labai įvairūs nuo 8gr iki 50 ar 80gr. Šis svoris labai priklauso nuo to kur bandysite gaudyti ešerius: ežeruose naudojami mažesni, Kauno ar Elektrėnų mariose žymiai didesni. Nuo švino svorio, … velnio gaminimas ir meškerės jam – toliau Žvejyba velniais kažkiek panaši į žvejybą blizgute, tačiau reikia šiek tiek daugiau įgūdžių. Velnią reikia nuleisti ant dugno, tada kilstelt į viršų ir paleist, kad švinas trinktelėtų į dugną. Po to kilstelėti tiek, kad įsitemptų velnio kilpos valas – tada kabliukai slenka makaluodami valu žemyn. Sustojimai tarp kilnojimų turėtų būti tokie, kad per juos kabliukai spėtų nusileisti žemyn. Pagaunami tikrai gerokai didesbi … ešerių gaudymas velniu – toliau Mėgėjiškos žūklės taisyklės nustato mėgėjiškos žūklės objektus, įrankius, būdus, režimą, mėgėjiškos žūklės organizavimo tvarką, reglamentuoja kitą su mėgėjiška žūkle susijusią veiklą. Šios Taisyklės netaikomos privatiems tvenkiniams ir kūdroms. Kitiems privatiems vandens telkiniams šios Taisyklės taikomos tiek, kiek tai nurodyta Žvejybos privačiuose vandens telkiniuose tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos … mėgėjiškos žūklės taisyklės – toliau  Pirmoji Tomuko žvejyba Beržos ežere. Gražus gegužės savaitgalis nepaliko jaunojo žvejo be laimikių. Spiningaudamas Tomas prigaudė daug gražių ešerių bei kelias lydekaites. Pavykusi pirmoji žvejyba vaikui paliko neišdildomą … Ešeriukas ir lydeka, sugavo Tomukas – toliau |
||||||
| Copyright © 2010 žuvys ir jų gaudymas – zvejosvetaine.lt - All Rights Reserved. | Susisiekti | ||||||