populiariausi

Ne visi ežerai žuvinami pagal planą

Keletą metų Lietuvos MŽD Marijampolės skyrius išsinuomotuose vandens telkiniuose, kuriuos pagal vandens telkinio tvarkymo planus turėjo įžuvinti starkiais – nevykdė. Buvo teisinamasi kad trūksta Lietuvoje įžuvinimo medžiagos, tai labai brangu ir trūksta pinigų. Dėl to buvo baudžiami atsakingi asmenys, informuota buvusi vandens telkinių valdytoja Apskrities viršininko administracija. Pagaliau šių metų rugsėjo 15 d. buvo starkiais įžuvinti Stebuliškių tvenkinys, Yglos ežeras, Šešupės upė. Iš viso suleista 2000 … Ne visi ežerai žuvinami pagal planą – toliau

seklieji ežerai

Sekliuosiuose ežeruose pagrindinės žuvų rūšys yra lynai ir karosai, rečiau sazanai ir karšiai. Aplamai seklieji ežerai žuvininkystės požiūriu yra karosinio-lyninio ar karosinio tipo. Kiek gilesni, turintieji geresnį vandens dujinį režimą, gali būti karšinio-lydekinio tipo. Pagrindinės seklių ežerų žuvys yra: kuojos, lynai; retesnės – karosai, lydekos, ešeriai; retos – vėgėlės.

negilūs ežerai

Negiliuosiuose ežeruose būdingos pramoninės žuvys yra karšiai ir lydekos, todėl negilieji ežerai daugiausia yra karšinio-lydekinio tipo. Kai kurie tos grupės ežerai taip pat gali būti sazaniniai, sazaniniai-karosiniai ir karšiniai-karosiniai. Negiliuose ežeruose daugiausia gyvena karpinės žuvys, pvz., kuojos, karšiai, plakiai; gausu čia ir plėšriųjų žuvų – lydekų, pūgžlių, rečiau ešerių ir aukšlių, taip pat … negilūs ežerai – toliau

vidutinio gilumo ežerai

Vidutinio gilumo ežerams yra būdingas seliavinis – karšinis tipas. Jie taip pat atskirais atvejais gali būti karšinio – lydekinio tipo. Tokiuose ežeruose gerai auga ir veisiasi seliavos, rečiau stintos. Taip pat gana gerai laikosi karšiai, kuojos, aukšlės, plakiai, raudės, lynai ir karosai; yra ešerių ir pūgžlių. tokiuose ežeruose lengviau žvejoti ir jie dažniausiai yra žuvingesni. … vidutinio gilumo ežerai – toliau

gilieji ežerai

Pagal klasifikavimą, giliuosiuose ežeruose pagrindinės vertingos pramoninės žuvys yra: sykas, seliava, stinta ir karšis. Gilieji ežerai žuvininkystės požiūriu gali būti seliaviniai-sykiniai, stintiniai-sykiniai, karšiniai-sykiniai ir seliaviniai-karšiniai. Tačiau karšis giliuosiuose ežeruose turi mažesnę reikšmę, negu vidutiniuose ir negiliuose ežeruose. Lietuvos giliuose ežeruose yra gana dideli antraeilių pramoninių žuvų ištekliai, pvz., lydekų, ešerių, kuojų, aukšlių ir kt. Giliuose ežeruose palyginti nedaug ir … gilieji ežerai – toliau

Balsio ežeras, Vilnius

Dažnas, eidamas prie šio ežero, negalvoja apie žūklę (ypač vasarą), o tikisi pasikaitinti saulutės atokaitoje. Žinoma, puiku įdegti saulėje, pakvėpuoti grynu oru, pajusti sakų aromatą. Tačiau jei nusprendėte pažuvauti ir dar visai arti Vilniaus šis ežeras jums tiks. Anksti atsikėlus, čia galima pažvejoti ir prieš darbą, nekalbant apie vakarą. Kadangi ežeras netoli miesto pagrindinių rajonų, ir yra geras susisiekimas, Balsio ežere vasaros laikotarpiu atvažiuoja daug … Balsio ežeras, Vilnius – toliau

Rubikių ežeras, Anykščių rajonas

Rubikių ežeras yra Anykščių rajone, šis ežeras dar vadinamas Anykščiu. Tai vienas iš stambesnių Lietuvos ežerų, jo plotas sudaro 968ha. Ežero ilgis šiaurės – pietų kryptimi yra apie 5km, o plotis apie 3,4km, didžiausias Rubikių ežero gylis siekia 16,1 m, vidutinis – 5,7m. Ežero viduryje yra seklumų. Ežerasturi net 16 salų. Rubikių ežere sugaunama lydekų, ešerių, karšių, kuojų, raudžių, pūgžlių, šamų ir kitų žuvų. Plėšrios žuvys gana dažnai užkimba … Rubikių ežeras, Anykščių rajonas – toliau

Pasaulio žvejybos čempionatas Italijoje

Šiomis dienomis vyksta pasaulio žūklės čempionatas.Be abejo, nors ir nublanksta krepšinio fone, čempionate dalyvauja ir Lietuva. Šiais metai šis čempionatas organizuojamas Italijoje, Po upėje. Šiuo metu žūklės pasaulio čempionatai vyksta dvidešimt penkiose skirtingose žuklės … Pasaulio žvejybos čempionatas Italijoje – toliau

lydekos gaudymas spiningu

Lydekos pradedamos gaudyti praslinkus 10 – 45 dienų po neršto. Jos neršia kovo mėnesio pabaigoje arba balandžio pradžioje. Per žiemą išalkusi lydeka godžiai griebia masalą. Tuomet lydeka masalo labai nesirenka ir galima gaudyti įvairiais būdais, ir įvairiais dirbtiniais masalais. Kol vanduo dar skaidrus, dirbtiniai masalai naudojami didesni ir baltos spalvos. Pavasarinio gaudymo sezonas yra gana trumpas, todėl reikia atidžiai sekti lydekų nerštą. Rudens sezonas yra kibesnis ir ilgesnis. Gaudant spiningu, lydekos žvejojamos nuo balandžio pabaigos iki lapkričio arba net gruodžio mėnesio, kitaip sakant kol užšąla upės ir … lydekos gaudymas spiningu – toliau

žvejyba palaidyne meškere

Plūdine palaidyne meškere gaudomos žuvys upėse iš valties, nuo tilto, liepto arba įbridus, nuo kranto. Ja gaudomi šapalai, strepečiai, kuojos, karšiai, karosai, gružliai, ešeriai ir kitos žuvys. Geriausi rezultatai gaunami žvejojant su pabėralu. Gaudant žuvis palaidyne, kaip ir žvejojant su bet kuria kita meškere, svarbu pasirinkti tinkamą vietą. Dugnas turi būti lygus, geriau smėlėtas arba žvirgždėtas. Pasroviui seklėjančioje upėje, tiek ir pasroviui gilėjančioje upėje gaudyti žuvis palaidyne meškere netinka, nes masalas arba prades vilktis dugnu, arba kils aukščiau nuo dugno ir žuvys jį ne taip greit … žvejyba palaidyne meškere – toliau

atsargumo priemonės lipant ant ledo

Kiekvienam žvejui būtina žinoti apie atsargumo priemones, būtinas kiekvienam žiemos žūklautojui. Geriausi žūklei laikotarpiai – užšalus pirmajam ledui ir pavasarį. Rudenį užšalinėjant telkiniams ir pavasarį pradėjus tirpti ledui kartu yra ir pavojingiausia žvejyba. Einant įtartinu, neišmėgintu ledu, reikia jį prieš save patikrinti stuksenant peikena, kojų nekilnoti, o čiuožti. Esant dideliam vėjui, smarkiai sningant ledas susiformuoja daug vėliau, būna properšų. Taip pat ledas susidaro vėliau ten – kur … atsargumo priemonės lipant ant ledo – toliau

Baltieji Lakajai, ežeras Molėtų rajone

Baltųjų Lakajų ežeras yra Molėtų rajone, apie 12 km į rytus nuo Molėtų, Labanoro regioniniame parke. Baltųjų Lakajų plotas 701ha. Baltieji Lakajai – turistų ir poilsiautojų labai mėgstamas ežeras, jame daug įlankų, pusiasalių. Prie ežero ošia dideli pušynai. Gražūs Lakajų krantai, ypač pietiniai: smėlėti, mėlyniniais pušynais. Ežero atabradai siauri, paplūdimių beveik nėra – šen bei ten bangos atsimuša tiesiai į skardžių pašaknis. Giliausia Baltųjų Lakajų duobė – 45 m – tūno vakariniame pakraštyje, vos 200 m nuo kranto. Ežere dar yra 7 duobės, gilesnės negu 35 … Baltieji Lakajai, ežeras Molėtų rajone – toliau

aukštadvario tvenkinys, trakų raj.

Aukštadvario tvenkinys yra Trakų rajone, šalia Aukštadvario. Dar vadinamas Aukštadvario vandens saugykla. Tvenkinys užtvenktas 1960 m. užtvenkus Verknės upę hidroelektrinei. Anksčiau šioje vietoje telkšojo 5 ežerai. Tvenkinys yra netaisyklingos formos, turi 4 salas, yra daug pusiasalių, įlankų ir užutėkių. Krantai šiaurės pusėje aukšti, statūs, ardomi, o pietuose – žemi ir pelkėti. Pakrantėse gausu šaltinių. Šiaurės vakarinėje pakrantėje yra griovų, raguvų, auga miškai. Per Aukštadvario tvenkinį prateka Verknės … aukštadvario tvenkinys, trakų raj. – toliau

ežerų klasifikavimas pagal gilumą

KKlasifikuojant ežerus pagal jų gilumą, atsižvelgiama į gyvenamosios terpės įtaką vandeniniams organizmams ir taip pat į jų biologinį produktyvumą, įskaitant ir žuvingumą. Didelę reikšmę turi ežero apylinkės reljefas, ežero baseino didumas, to baseino dirvos derlingumas ir kt. Pagal gilumą Lietuvos ežerus būtų galima suskirstyti į keturias grupes, arba natūralinius … ežerų klasifikavimas pagal gilumą – toliau


Hey.lt - Nemokamas lankytoj skaitliukas