Žiobris greita, baugi dugninė žuvis. Kūnas pailgas, iš šonų suplotas. Nugara mėlynai pilkos spalvos, šonai ir pilvas sidabrinės spalvos. Krūtininiai, pilviniai ir analinis pelekai gelsvi, nugarinis ir uodeginis – pilki. Prieš nerštą nugara darosi juoda, pilvas ir pelekai įgauna raudoną ir oranžinę spalvą. Patinams ant žvynų ir ant galvos atsiranda smulkių baltų karpų.
žiobris – toliau
Sazanas yra stipri ir labai gudri žuvis, todėl sportiniu požiūriu labai vertinama. Kova su užkirstu sazanu būna audringa. Jo judesiai yra staigūs ir greiti. Užkirstas sazanas staiga neria į dugną, paskui metasi į šonus ir labai blaškosi, mėgindamas atsikabinti nuo kabliuko arba pasislėpti … karpis (sazanas) – toliau
Plekšnė yra jūrų žuvis. Lietuvos pakraščiuose jų aptinkamos 4 rūšys, iš kurių dažniausia yra upinė plekšnė. Plekšnės kūnas nesimetriškas – abi akys yra vienoje kūno pusėje, nes šios žuvys dugne guli ant šono – kairiojo arba dešiniojo. Šonas, ant kurio ji guli, yra baltas, nepigmentuotas, o atkreiptasis į viršų – turi akis, ir … plekšnė upinė – toliau
Didstintė – tai jūrinė stintos forma, užtinkama mažesnio druskingumo jūrų plotuose, ypač arčiau upių žiočių. Didstintė dažniausiai užauga 15-20 cm ilgio ir 20-35 g svorio, kartais pasitaiko iki 30 cm ilgio ir 75 g svorio. Stintelė – tai ežerinė stintos forma. Abejos šviežios žuvys turi specifinį, aštrų, panašų į agurkų kvapą. Stinta gaudoma nuo birželio iki lapkričio mėnesio, geriausia gaudyti anksti rytą ir vėlai vakare. Ji žvejojama 2-2,5 m gylyje. … stinta – toliau