populiariausi

Balsio ežeras, Vilnius

Dažnas, eidamas prie šio ežero, negalvoja apie žūklę (ypač vasarą), o tikisi pasikaitinti saulutės atokaitoje. Žinoma, puiku įdegti saulėje, pakvėpuoti grynu oru, pajusti sakų aromatą. Tačiau jei nusprendėte pažuvauti ir dar visai arti Vilniaus šis ežeras jums tiks. Anksti atsikėlus, čia galima pažvejoti ir prieš darbą, nekalbant apie vakarą. Kadangi ežeras netoli miesto pagrindinių rajonų, ir yra geras susisiekimas, Balsio ežere vasaros laikotarpiu atvažiuoja daug … Balsio ežeras, Vilnius – toliau

Šakotinė

Šakotinė – paprastas ir nesudėtingas įrankis lydekoms gaudyti. Norint jį pasigaminti reikia iš medžio šakos išpjauti Y raidės formos dvišakį. Prie vienšakio kotelyje peiliu aplink išpjaunamas griovelis. Čia stipriai pririšamas 5 – 15 m ilgio valas (priklausomai nuo to kokiame gylyje reiks žvejoti). Ten pat pririšama virvutė, kuri bus reikalinga šakotinei pririšti, kad nenutemptų. Viena dvišakio galo šakotinės šaka peiliu šiek tiek įskeliama – statant šakotinę, čia reiks įsprausti … Šakotinė – toliau

Apsingis, ežeras Alytaus rajone

Apsingio ežeras yra Alytaus rajone, kiek piečiau Makniūnų kaimo. Apsingio ežero plotas 12ha, vidutinis gylis 4,2m, giliausia ežero vieta 8,2m, kranto linijos ilgis 1,75km. Šiaurinis ežero krantas apaugęs, mišku, vakaruose daugiausiai dirbami laukai, kitos pakrantės apaugusios medžių juosta už kurių plyti laukai. Ežere sugaunama lydekų, ešerių, kuojų, raudžių, pūgžlių, pasitaiko karšių ir lynų taip pat ir kitų … Apsingis, ežeras Alytaus rajone – toliau

Platelių ežeras, Plungės rajonas

Platelių ežeras yra Plungės rajone, Žemaitijos nacionaliniame parke. Ežero plotas virš 1200ha, jis yra giliausias ir didžiausias Plungės rajone. Platelių ežero krantai vingiuoti, pietinėje ežero dalyje ypač. Ežero kranto aukštis nevienodas, aukščiausi krantai yra miškinguose rytuose. Kranto linijos ilgis siekia 31km. Ežere sugaunama lydekų, ešerių, kuojų, šamų, vėgėlių, ungurių, starkių, seliavų, sykų, raudžių, aukšlių, pūgžlių ir kitų … Platelių ežeras, Plungės rajonas – toliau

Samavo ežeras, Zarasų rajonas

Samavo ežeras yra Zarasų rajone, šiaurės rytų Lietuvoje. Ežerą supa miškingi kalvoti krantai, šiaurinėje pusėje – dirbami laukai. amavo ežero atabradas smėlingas, platus, su neištisinėmis nendrių juostomis. Dugnas turi ir daubų ir sėklių. Sėkliuose gylis kartais nesiekia nei 1 metro. Čia patogu stovyklauti , nes krantai gana sausi ir smėlėti, neužžėlę didesnėmis žolėmis. Samave sugaunama lydekų, ešerių, kuojų, karšių, lynų, ungurių, vėgėlių, raudžių ir kitų … Samavo ežeras, Zarasų rajonas – toliau

Rubikių ežeras, Anykščių rajonas

Rubikių ežeras yra Anykščių rajone, šis ežeras dar vadinamas Anykščiu. Tai vienas iš stambesnių Lietuvos ežerų, jo plotas sudaro 968ha. Ežero ilgis šiaurės – pietų kryptimi yra apie 5km, o plotis apie 3,4km, didžiausias Rubikių ežero gylis siekia 16,1 m, vidutinis – 5,7m. Ežero viduryje yra seklumų. Ežerasturi net 16 salų. Rubikių ežere sugaunama lydekų, ešerių, karšių, kuojų, raudžių, pūgžlių, šamų ir kitų žuvų. Plėšrios žuvys gana dažnai užkimba … Rubikių ežeras, Anykščių rajonas – toliau

Sartų ežeras, Zarasų ir Rokiškio rajonai

Sartų ežeras telkšo Rokiškio ir Zarasų rajonuose. Sartų ežeras primena šakotą medį ir turi ilgiausią Lietuvoje ežero kranto liniją, kuri sudaro net 79km. Šiaurinėje ežero dalyje krantai aukšti, visur kitur – žemi, daugiausiai smėlėti. Ežeras turi 7 salas, kurios sudaro apie 10ha. Ežeru prateka Šventosios upė, įteka Audra, Serbentupis, Kriauna, Zalvė. Ežere sugaunama lynų, ešerių, lydekų, kuojų, karšių, kuojų, aukšlių, meknių plakių, šamų, plakiu, šapalų, raudžių ir kitų … Sartų ežeras, Zarasų ir Rokiškio rajonai – toliau

Monaitis, ežeras Trakų rajone

Monaičio ežeras yra Trakų rajone, Elektrėnų savivaldybės pietuose. Monaičio ežero ilgis iš rytų į vakarus yra 1,6km, plotis 600m. Kranto linijos ilgis – 3,88 km, plotas 50,4ha. Ežero giliausia vieta 25m, vidutinis gylis 9,3m, krantai aukšti, apaugę mišku, kai kur ardomi. Ežere gausu lynų sugaunama lydekų ešerių, karšių, kuojų, karosų ir kitų … Monaitis, ežeras Trakų rajone – toliau

Monis, ežeras Trakų rajone

Monis dar vadinamas Daugirdiškių ežeru. Monis telkšo vidurio Lietuvoje, Elektrėnų savivaldybėje, maždaug 7 km rytų kryptimi nuo Semeliškių kaimo. Monio ežero ilgis iš šiaurės rytų į pietvakarius apie 1800m, o plotis 900m. Monio ežeras gana gilus, vietomis siekia 33 m gylio. Ežero pakrantės labai vingiuotos, Monio kranto ilgis apie 6,9 km. Krantai gana aukšti ir statūs, vietomis apardyti. Ežero atabradas gana siauras ir padengtas smėliu. Dugnas molingas. Monio ežere yra lydekų, ešerių, karšių, lynų, ungurių, vėgelių, seliavų, kuojų, raudžių ir kitų … Monis, ežeras Trakų rajone – toliau

Lūksto ežeras, Telšių rajonas

Lūksto ežeras yra antras pagal dydį Žemaitijos ežeras. Ežeras yra Telšių rajone, nutolęs nuo Varnių miestelio apie 5km į pietvakarius. Lūksto ežeras yra unikalus tuo, kad šiame ežere randama gintaro. žeras priklauso gamtiniais ir istoriniais paminklais turtingam Varnių regioniniam parkui. Jo vanduo švarus, neužterštas, gintarinės spalvos. Būdamas didžiausiu natūraliu Varnių duburyje ežeru, jis žmogaus rankų nenualintas. Lūksto ežere gana daug karšių (didele populiacija, ypač tinkamos sąlygos maitintis ir neršti), lydekų, ešerių, raudžių, rudenį, ypač uodo trūklio ir musės lervomis bei tešla, smaguriauja kuojos bei aukšlės ypač ten kur išteka … Lūksto ežeras, Telšių rajonas – toliau

Daugų ežeras, Alytaus rajonas (Didžiulis)

Daugų ežeras, dar vadinamas Didžiuliu, yra Alytaus rajone, netoli Daugų miestelio. Didžiulis iš kitų Dzūkijos ežerų išsiskiria savo forma ir dydžiu. Daugų ežeras susidarė ledynams tirpstant, įgavo įdomią formą primenančią gulinčią H raidę. Daugų ežeras iškilęs 130m virš jūros lygio, jo plotas yra 912ha, vidutinis gylis 13,2, o didžiausias 44m. Daugų ežere gausu žuvų. Sugaunama nemažai kuojų, karšių, karpių, aukšlių, lydekų, ešerių, stintų, šamų, sykų, lynų, karosų, seliavų, ungurių ir … Daugų ežeras, Alytaus rajonas (Didžiulis) – toliau

Patarimai pradedančiajam spiningautojui

Kur ir kaip gaudyti pradedančiajam spiningautojui? Pradedančiajam spiningautojui reikėtų orientuotis į nedideles lydekas iki 2kg, bei ešerius iki 500gr. Šie laimikiai bus lengviausiai pagaunami, o norint juos pagauti nereiks patirties ir didelių spiningautojo mokslo bei įgūdžių. Vertėtų, pradėti spiningauti, ežere, tvenkinyje ar kokioje nors užtvankoje. Priežastys labai paprastos – stovinčiame vandenyje lengviau pastebėti masalo darbą, lengviau rasti … patarimai pradedančiajam spiningautojui – toliau

Žvejyba skrituliais

Turint valtį vienas iš rezultatyviausių lydekų gaudymo būdų tai gaudymas skrituliais. Skritulys – gana paprasta sistema, sudaryta iš apvalaus maždaug 20cm balto disko, kuris neskęsta vandenyje (dažniausiai iš gana kieto putplasčio), kurio viena pusė dažniausiai nudažoma raudona spalva. Per centrą išgręžiama skylė ir įstatomas strypelis kurio vienas galas įskeliamas. Ant skritulio disko, kuriame padaromas griovelis, suvyniojamas valas, prie valo galo kabinamas pavadėlis, ir dvišakis ar trišakis kabliukas. Kai kurie žvejai kabina stambesnį vienšakį, ir kiek pastebėjau, dažnai to … Žvejyba skrituliais – toliau

starkio gaudymas dirbtiniu masalu

Starkis gaudomas įvairių tipų blizgėmis, vobleriais ar guminukais, geriausiai tinka balti ir labai spindintys masalai. Gaudant upėje, blizgę reikia traukti greitai ir arčiau paviršiaus. Spiningu starkis pradedamas gaudyti tuoj po neršto, kuris baigiasi birželio pradžioje. Vasaros viduryje starkis gana prastai kimba, rugpjūčio mėnesį kiek geriau, o geriausiai kimba rudenį. Starkis gaudomas tokiais pat įrankiais kaip ir lydekos. Valas naudojamas kiek … starkio gaudymas dirbtiniu masalu – toliau

lydekos gaudymas spiningu

Lydekos pradedamos gaudyti praslinkus 10 – 45 dienų po neršto. Jos neršia kovo mėnesio pabaigoje arba balandžio pradžioje. Per žiemą išalkusi lydeka godžiai griebia masalą. Tuomet lydeka masalo labai nesirenka ir galima gaudyti įvairiais būdais, ir įvairiais dirbtiniais masalais. Kol vanduo dar skaidrus, dirbtiniai masalai naudojami didesni ir baltos spalvos. Pavasarinio gaudymo sezonas yra gana trumpas, todėl reikia atidžiai sekti lydekų nerštą. Rudens sezonas yra kibesnis ir ilgesnis. Gaudant spiningu, lydekos žvejojamos nuo balandžio pabaigos iki lapkričio arba net gruodžio mėnesio, kitaip sakant kol užšąla upės ir … lydekos gaudymas spiningu – toliau

aplinkybės įtakojančios žvejybą ir spiningavimą

Žvejybos sėkmė labiausiai priklauso nuo mokėjimo pasirinkti vietą, bei sugebėjimo užmesti masalą bei manevruoti juo. Žvejybos sėkmė taip pat priklauso ir nuo kitų aplinkybių, nepriklausančių nuo paties spiningautojo, tai yra nuo vandens lygio, nuo oro, atmosferos slėgio, temperatūros, vėjo ir daugybės kitų priežasčių. Šiais klausimais yra nemažai literatūros, įvairių pažiūrų, bei nuomonių, bet nieks nėra nurodęs aplinkybių, kuriomis remiantis visad pagausite žuvies. Tačiau iš ilgametės žvejų praktikos ir stebėjimų galima padaryti kai kurias … aplinkybės įtakojančios žvejybą ir spiningavimą – toliau

žvejyba gyva žuvele

Gyva ar negyva žuvele gaudomos plėšriosios žuvys: lydekos, starkiai, salačiai, šamai, ešeriai, šapalai ir kt. Tam tikslui naudojamos meškerės, šakotinės ir skrituliai. Masalui tinka mažos žuvelės apie 7 – 10 cm ilgio. Kuo aukštesnė žuvelė, tuo ji pagal ilgį mažesnė (pavyzdžiui karosus nepatartina naudoti masalui ilgesnius nei 6 – 7cm). Lydekoms gaudyti meškerykočiai būna ilgi – iki 5 – 6 m. Viršūnė, kitaip nei paprastai meškerei, turi būti standesnė, valas … žvejyba gyva žuvele – toliau

plūdinė meškerė

Gaudymo sezonas plūdine meškere atviruose vandenyse (neskaitant meškeriojimo žiemą) prasideda pavasarį, vos ledams išėjus, dar nepraskaidrėjus vandeniui. Žvejojama ežeruose bei upėse nuo kranto, ar iš valčių, užtvankose, užtakiuose, daubose, prie tiltų, tvenkiniuose ir kitur. Plūdinei meškerei svarbiausia tai, kad jos visos dalys tiek meškerykotis, tiek valas, plūdė ar kabliukas – būtų tarpusavyje … plūdinė meškerė – toliau

Puslapis 1 iš 212

Hey.lt - Nemokamas lankytoj skaitliukas