populiariausi

Kaip žvejoti avižėle

Žūklė avižėle viduržiemį, sausio -vasario mėnesiais labai sėkminga, o pavasarį, kovo – balandžio mėnesiais, poledinėje žūklėje avižėlė tiesiog nepakeičiama. Avižėle žvejojami ešeriai, pūgžliai, karšiai, kuojos, raudės ir kitos … Kaip žvejoti avižėle – toliau

Kuojų žvejyba

Kuojos tai bene labiausiai paplitusios žuvys, gyvenančios beveik visuose vandens telkiniuose. Kūnas sidabriškas su tamsia nugarėle, stambios kuojos – aukso spalvos. Nugaros ir uodegos pelekai pilki, kiti ryškiai raudoni arba oranžiniai. Akių rainelė raudona su tamsesne dėme viršuje. Kuojų pasitaiko sugauti net 45 cm ilgumo ir sveriančių iki 2 kg, o paprastai jos būna 10 – 15 cm ir sveria 100 – 400 g. Kuojos balandžio mėnesį pulkais plaukia iš ežerų į upes. Tuo metu labai ėdrios. Neršia gegužės pirmosiomis dienomis. Išneršusios kimba kiek prasčiau negu balandį. Vasarą … Kuojų žvejyba – toliau

Kartuolė

Kartuolė – judri, žaisminga ir graži karpinių šeimos žuvelė. Lietuvoje kartuolės dažniausiai sutinkamos didžiosiose upėse, jų senvagėse, Kuršių mariose, bei pratekančiuose ežeruose. Kartuolės mėgsta ramų vandenį, smėlio ar žvirgždo dugnu, vešlia augalija, nemėgsta stiprios srovės ir dumblėto dugno. … kartuolė – toliau

Ešerių gaudymas dirbtiniais masalais

Kaip ir lydeka, ne mažesnis grobuonis yra ešerys, kurį gaudant žvejas patiria daug įspūdžių ir malonumo. Sakoma, kad vienas stambus ešerys spiningautojui atstoja dvi lydekas. Ešerys nėra itin stambus, pagavus netoli 1 kg svorio laikomas labai dideliu. Daugiau jų yra ežeruose ir upių užtvankose, todėl ten ir geriausia juos gaudyti. Paprastai laikosi būriais, tik stambesnieji būna pavieniui. Ešeriai spiningu gaudomi nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Geriausiai kimba praslinkus keliolikai dienų po neršto – balandžio pabaigoje ir gegužės … ešerių gaudymas dirbtiniais masalais – toliau

Žuvų kibimo lentelė birželis

Lentelėje rasite pagrindines birželio mėnesį gaudomas žuvų rūšis, kibimo stiprumą, pagrindinius žvejybos būdus ir masalus žuvims … Žuvų kibimo lentelė birželis – toliau

Žuvų kibimo lentelė gegužė

Lentelėje rasite pagrindines gegužės mėnesį gaudomas žuvų rūšis, kibimo stiprumą, pagrindinius žvejybos būdus ir masalus žuvims … Žuvų kibimo lentelė gegužė – toliau

Žuvų kibimo lentelė balandis

Lentelėje rasite pagrindines balandžio mėnesį gaudomas žuvų rūšis, kibimo stiprumą, pagrindinius žvejybos būdus ir masalus žuvims … Žuvų kibimo lentelė balandis – toliau

Žuvų kibimo lentelė kovas

Lentelėje rasite pagrindines kovo mėnesį gaudomas žuvų rūšis, kibimo stiprumą, pagrindinius žvejybos būdus ir masalus žuvims … Žuvų kibimo lentelė kovas – toliau

Žuvų kibimo lentelė vasaris

Lentelėje rasite pagrindines vasario mėnesį gaudomas žuvų rūšis, kibimo stiprumą, pagrindinius žvejybos būdus ir masalus žuvims … Žuvų kibimo lentelė vasaris – toliau

Žuvų kibimo lentelė sausis

Lentelėje rasite pagrindines sausio mėnesį gaudomas žuvis, kibimo stiprumą, pagrindinius žvejybos būdus ir masalus žuvims … Žuvų kibimo lentelė sausis – toliau

Salačio žvejyba

Beeinant sodria žole apaugusiais krantais, dažnai matai: čia pat, šalia – pūkšt! Lyg kas stambų akmenį į vandenį būtų metęs. Tai salatis, įsisukęs į aukšlių būrį, trinktelėjo savo stipria uodega. Nespėjo išsiskirstyti raibuliai, kai vėl stiprus smūgis uodega, posūkis, ir ėdrūno gerklėje dingsta dar kelios aukšlės. Ir vėl tyla… Salatį sugauti ne taip jau paprasta. Būdamas arti vandens paviršiaus ir turėdamas geras akis, jis greitai pastebi meškeriotoją ir masalo neima. Užmetimai spiningu arčiau kaip 50 – 60 m būna dar mažiau … Salačio žvejyba – toliau

žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose taisyklės

Žuvivaisos valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose taisyklės (toliau – taisyklės) nustato visų rūšių žuvų įveisimo tvarką ir yra privalomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, įveisiantiems žuvis valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose (toliau – asmuo). Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatyme … žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose taisyklės – toliau

naujos žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose taisyklės

Žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2010-04-19 įsakymu Nr. 3D-354 /D1-303 patvirtintos Žuvivaisos valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose taisyklės (Žin., 2010, Nr. 47-2270 ), kurios nustato visų rūšių žuvų įveisimo tvarką ir yra privalomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, įveisiantiems žuvis valstybiniuose žuvininkystės vandens … naujos žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose taisyklės – toliau

brakonieriai būkos upėje

Pavasaris – ungurių migracijos metas. Aukštas vandens lygis ežeruose ir upeliuose, didelė vandens trauka, sudaro geras sąlygas šių vertingų žuvų kelionės pradžiai į nerštavietes Sargaso jūroje, esančioje net prie Centrinės Amerikos krantų. Daugumoje upelių, ištekančiuose iš ežerų, ungurių žvejybą nustatyta tvarka vykdo žvejai verslininkai, tačiau atsiranda ir tokių piliečių, kurie pasipelnyti siekia žvejodami neteisėtai. Kadangi unguriai keliauja pasroviui, įsvaizduokime, kas lieka žvejui verslininkui, kai prieš teisėtą žvejybos vietą, aukštupyje, pastatoma nelegali … brakonieriai būkos upėje – toliau

ungurių paragauti nepavyko

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai 2010 m. balandžio 26 d. vėlų vakarą, gavę informaciją apie brakonierių „žygį“ Elektrėnų savivaldybės teritorijoje, nedelsiant nuskubėjo į įvyko vietą. Atvykę inspektoriai sulaikė du Trakų rajono gyventojus N.G. ir R.J., kurie neteisėtai žvejojo savadarbe ungurine gaudykle upelyje, ištekančiame iš Aujedo … ungurių paragauti nepavyko – toliau

prasidėjus lydekų nerštui – suaktyvėjo brakonieriai

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai 2010 m. balandžio 9 – 10 d. Vilniaus m., Vilniaus r. ir Švenčionių r. organizavo prevencinius reidus, skirtus užkirsti kelią brakonieriavimui. Švenčionių rajone šalia Staškinės kaimo esančiame Staškinės ežere, aplinkosaugininkams vėl teko surengti pasalą. Jos metu buvo sulaikyti du to paties kaimo gyventojai, besiruošiantys žeberklais badyti neršiančias … prasidėjus lydekų nerštui – suaktyvėjo brakonieriai – toliau

šapalo gaudymas dirbtiniu masalu

Šapalą žvejoti yra nelengva, reikia gana didelių įgūdžių ir patirties. Mažas šapalas nėra grobuonis, bet stambesnis, kuris minta varlėmis, vėžiukais ir žuvimis, priešingybė mažajam. Pusės kilogramo šapalas dažnai puola ir didesnį dirbtinį masalą. Šapalus geriausia žvejoti tuoj pat po neršto, kuris būna balandžio mėnesį. Pavasarį, šapalas gaudomas dar esant drumstam vandeniui ir dirbtiniais masalais gaudoma ligi vėlyvo … šapalo gaudymas dirbtiniu masalu – toliau

lydekos gaudymas spiningu

Lydekos pradedamos gaudyti praslinkus 10 – 45 dienų po neršto. Jos neršia kovo mėnesio pabaigoje arba balandžio pradžioje. Per žiemą išalkusi lydeka godžiai griebia masalą. Tuomet lydeka masalo labai nesirenka ir galima gaudyti įvairiais būdais, ir įvairiais dirbtiniais masalais. Kol vanduo dar skaidrus, dirbtiniai masalai naudojami didesni ir baltos spalvos. Pavasarinio gaudymo sezonas yra gana trumpas, todėl reikia atidžiai sekti lydekų nerštą. Rudens sezonas yra kibesnis ir ilgesnis. Gaudant spiningu, lydekos žvejojamos nuo balandžio pabaigos iki lapkričio arba net gruodžio mėnesio, kitaip sakant kol užšąla upės ir … lydekos gaudymas spiningu – toliau

Puslapis 1 iš 212

Hey.lt - Nemokamas lankytoj skaitliukas