populiariausi

kepta lydeka su varške

Lydeka kepta su varške. Iš tikro nors ir keistai jums atrodytų, tačiau tikrai labai skanus patiekalas. Reikalingi produktai: Lydeka (~1 kg); 200 gr. varškės; 2-4 skiltelės česnako; 100 gr. majonezo; druska; pipirai; bazilikas; truputis žalių mėtų; nepjaustytos bulvės arba … kepta įdaryta varške lydeka su bulvytėmis – toliau

lydeka

Lydeka – tai stambi ir labai plėšri gėlųjų vandenų žuvis. kūnas pailgas, padengtas smulkiais žvynais. Lydeka užauga daugiau kaip 1,5 m ilgio ir sveria daugiau kaip 30 kg. Ši žuvis mėgsta maskuotis ir dėl savo slepiamos spalvos yra sunkiai pastebima. Kai trūksta žolės, tinkamą jai slėptuvę sudaro nukarusios į vandenį medžių šaknys, gulinčios dugne šakos arba dideli akmenys. Tik labai stambūs individai vengia seklių vietų ir tūno giliose … lydeka – toliau

Lydeka sugauta Pauliaus

Lydeka sugauta Nemune, Kaune, 2010m. lapričio 14d. Svėrė apie … Lydeka sugauta Pauliaus – toliau

Lydeka sugauta Ginto

Ginto sugauta lydeka

Šią lydeką sugavo Gintas. Lydeka svėrė apie … Lydeka sugauta Ginto – toliau

Vartiklės

Ko gero ne vienas iš mūsų pirmą kartą paėmę spiningą į rankas ant jo valo galo pamatėme metalo gabaliuką, kuris, kaip paaiškėjo vėliau, vadinamas blizge, vasariniam spiningavimui – vartikle. Taip atsitiko ir man, kai prieš gerus 25 metus paėmiau į rankas savo tėvo spiningą. Keletą metų kiek besižvalgydavau po parduotuves rasdavau tik labai viena į … Vartiklės – toliau

Balsio ežeras, Vilnius

Dažnas, eidamas prie šio ežero, negalvoja apie žūklę (ypač vasarą), o tikisi pasikaitinti saulutės atokaitoje. Žinoma, puiku įdegti saulėje, pakvėpuoti grynu oru, pajusti sakų aromatą. Tačiau jei nusprendėte pažuvauti ir dar visai arti Vilniaus šis ežeras jums tiks. Anksti atsikėlus, čia galima pažvejoti ir prieš darbą, nekalbant apie vakarą. Kadangi ežeras netoli miesto pagrindinių rajonų, ir yra geras susisiekimas, Balsio ežere vasaros laikotarpiu atvažiuoja daug … Balsio ežeras, Vilnius – toliau

Žuvys ir gamta pavasarį

Saulutė šiltais spinduliais jau žadina gamtą, o pūstelėjęs šiaurys, vis dar neša sniegą ir šaltuką… Nieko nepadarysi. Kur bemestume žvilgsnį, atrodo viskas apsnūdę ir negyva. Bet taip tik atrodo. Laukia ir džiaugiasi pavasarį po sniego danga pajutę žali rugių ūseliai, žvalūs ir naujai sudygę žolių daigeliai: po sniegu kaip po pūkine antklode – šilta ir minkšta… Prieik arčiau prie upelio, tik atsargiai, kad neišgąsdintum žuvų. Štai vandens paviršiuje, tik tik judindami pelekus, plaukioja porelė upėtakių. O toliau, už poros metrų nuo kranto, tingiai stoviniuoja stambi lydeka. Gerai įsižiūrėjęs pamatysi po kerplėša riogsantį dar vieną plėšrūną – ešerį. Išvertęs akis, žvelgia jis į vandens … Žuvys ir gamta pavasarį – toliau

starkio gaudymas dirbtiniu masalu

Starkis gaudomas įvairių tipų blizgėmis, vobleriais ar guminukais, geriausiai tinka balti ir labai spindintys masalai. Gaudant upėje, blizgę reikia traukti greitai ir arčiau paviršiaus. Spiningu starkis pradedamas gaudyti tuoj po neršto, kuris baigiasi birželio pradžioje. Vasaros viduryje starkis gana prastai kimba, rugpjūčio mėnesį kiek geriau, o geriausiai kimba rudenį. Starkis gaudomas tokiais pat įrankiais kaip ir lydekos. Valas naudojamas kiek … starkio gaudymas dirbtiniu masalu – toliau

salačio gaudymas dirbtiniu masalu

Lietuvos vandenyse veisiasi spiningautojų rečiau pagaunama, tačiau kiekvieno žvejo svajonė , graži žuvis ir grobuonis yra salatis. Ši žuvis neturi dantų., tačiau minta mažomis žuvytėmis. Maitinasi apie 4 – 5 kartus per dieną. Kiekvieną kartą maitinimasis trunka ne daugiau kaip 15 – 20 minučių. Vasarą, dažniausiai, salatis pradeda maitintis apie 9 vai. ryto. Salačio ėdrumas yra ne mažesnis nei lydekos ar starkio. Salatį dažniausiai galima sugauti ten, kur yra būriai smulkių žuvyčių, dažniausiai tokių kaip aukšlių ar gružlių. Salatis puola būrelį šių mažų žuvyčių ir muša savo uodega vandens paviršių, ir tokiu būdu keletą pritrenkia. Pritrenktas ir nesiorientuojančias žuvytes jis praryja. … salačio gaudymas dirbtiniu masalu – toliau

lydekos gaudymas spiningu

Lydekos pradedamos gaudyti praslinkus 10 – 45 dienų po neršto. Jos neršia kovo mėnesio pabaigoje arba balandžio pradžioje. Per žiemą išalkusi lydeka godžiai griebia masalą. Tuomet lydeka masalo labai nesirenka ir galima gaudyti įvairiais būdais, ir įvairiais dirbtiniais masalais. Kol vanduo dar skaidrus, dirbtiniai masalai naudojami didesni ir baltos spalvos. Pavasarinio gaudymo sezonas yra gana trumpas, todėl reikia atidžiai sekti lydekų nerštą. Rudens sezonas yra kibesnis ir ilgesnis. Gaudant spiningu, lydekos žvejojamos nuo balandžio pabaigos iki lapkričio arba net gruodžio mėnesio, kitaip sakant kol užšąla upės ir … lydekos gaudymas spiningu – toliau

aplinkybės įtakojančios žvejybą ir spiningavimą

Žvejybos sėkmė labiausiai priklauso nuo mokėjimo pasirinkti vietą, bei sugebėjimo užmesti masalą bei manevruoti juo. Žvejybos sėkmė taip pat priklauso ir nuo kitų aplinkybių, nepriklausančių nuo paties spiningautojo, tai yra nuo vandens lygio, nuo oro, atmosferos slėgio, temperatūros, vėjo ir daugybės kitų priežasčių. Šiais klausimais yra nemažai literatūros, įvairių pažiūrų, bei nuomonių, bet nieks nėra nurodęs aplinkybių, kuriomis remiantis visad pagausite žuvies. Tačiau iš ilgametės žvejų praktikos ir stebėjimų galima padaryti kai kurias … aplinkybės įtakojančios žvejybą ir spiningavimą – toliau

kur ir kaip žvejoti spiningu

Prieš išvykstant žvejoti prie upės ar ežero, reikia žinoti, kokios ten veisiasi žuvys, ar prieinami telkinio pakraščiai. Kaip rodo patyrimas, kuo sunkiau ežero pakraščiai prieinami, tuo daugiau toje vietoje galima pagauti žuvies. Kai kurių ežerų pakraščiai būna labai klampūs, apaugę nendrėmis ir kitomis uždumblėjusius pakraščius mėgstančiomis žolėmis. Tada žvejoti galima sakyti tik iš valties. Patogiausios, mobiliausios ir naudojamiausios yra įvairios oru pripučiamos … kur ir kaip žvejoti spiningu – toliau

spiningautojo papildomi įrankiai

Kelių kilogramų lydeką ar kitą žuvį nelengva įkelti į valtį arba išvilkti į krantą. Dažnai atsitinka, kad paskutiniu momentu žuvis atitrūksta nuo kabliuko. Spiningautojas, norėdamas išvengti tokių nesėkmių, naudoja specialų graibštą. Dažnai būna, kad lydekai giliai nurijus kabliuką, jį dėl lydekos aštrių dantų išimti gana sunku, galima smarkiai susižeisti pirštus. Patogiai ir gerai galima atkabinti kabliuką panaudojant žiodiklį bei specialią šakutę, ar chirurgines … spiningautojo papildomi įrankiai – toliau

žvejyba gyva žuvele

Gyva ar negyva žuvele gaudomos plėšriosios žuvys: lydekos, starkiai, salačiai, šamai, ešeriai, šapalai ir kt. Tam tikslui naudojamos meškerės, šakotinės ir skrituliai. Masalui tinka mažos žuvelės apie 7 – 10 cm ilgio. Kuo aukštesnė žuvelė, tuo ji pagal ilgį mažesnė (pavyzdžiui karosus nepatartina naudoti masalui ilgesnius nei 6 – 7cm). Lydekoms gaudyti meškerykočiai būna ilgi – iki 5 – 6 m. Viršūnė, kitaip nei paprastai meškerei, turi būti standesnė, valas … žvejyba gyva žuvele – toliau

akmenių ežeras lazdijų rajonas

Akmenių ežeras yra Lazdijų rajone, 7 km į pietvakarius nuo Lazdijų, netoli Lenkijos sienos. Ežero plotas 53,7ha, didžiausias gylis 4,8m, vidutinis – 2,9m. Būdingi žemi, lėkšti, vietomis pelkėti krantai. Akmenių ežeras priskiriamas karšiniams vandens telkiniams. Ežere gyvena karšiai, aukšlės, kuojos, lynai. Ežere nenuobodžiaus ir lydekas bei ešerius gaudantys … akmenių ežeras lazdijų rajonas – toliau

asveja, ežeras molėtų rajone

Asvejos ežeras yra Molėtų rajone, šalia Dubingių gyvenvietės, 8km į vakarus nuo Pabradės. Asvejos ežeras yra ilgiausias Lietuvoje, ilgis iš šiaurės į pietvakarius 21,9km. Ežero vanduo labai skaidrus. Ežero krantai aukšti, smėlėti, apaugę pušynais. Atabradas siauras, smėlingas ir … asveja, ežeras molėtų rajone – toliau

dyglė trispyglė

Dyglių rūšys įdomios tuo, kad veisimosi periode jų patinukai iš vandeninių augalų, dažniausiai iš dumblių, darosi lizdus, į kuriuos patelės padeda ikrus. Šiuos ikrus patinai stropiai saugo, kol išsirita iš jų jaunos žuvelės. Dėl savo mažumo dyglė yra menkavertė žuvelė – žvejai galėtų ją naudoti nebent kaip masalą gaudant ešerį ir … dyglė trispyglė – toliau

gružlys

Gružliai yra dugninės žuvys, gyvena būriais, dėl savo spalvos sunkiai pastebimi. Mėgsta daugiau švarų vandenį, smėlėtą, žvirgždėtą dugną. Alkani gružliai puola grobį visu būriu, o sotūs yra labai atsargūs. Gružlio žvejyba yra gera mokykla pradedantiesiems. Patyrę žvejai jį vertina kaip lengvai pagaunamą ir gerą masalą lydekai bei starkiui. Nepaisant mažo dydžio, gružlys smarkiai priešinasi, bet dažniausiai velkamas be didesnių … gružlys – toliau

Puslapis 1 iš 212

Hey.lt - Nemokamas lankytoj skaitliukas