Žvejams apie žuvis ir žvejybą

Kada kimba žuvys žiemą

Žiemą ešeriai geriausiai kimba, oro slėgiui esant normaliam. Į blizgę miglotą bei drėgną dieną ešeriai nekreipia dėmesio. Vis dėlto ir žiemą, kaip ir vasarą, geriau kimba pučiant vakarų ar pietų vėjui. Kai pasisuka šiaurės ar rytų vėjas – bergždžias reikalas, žuvis į masalą net dėmesio dažniausiai nekreipia. Šviečiant saulei -geriau kimba, o šąlant – nekimba.

Continue Reading

Kuojų žvejyba

Kuojos tai bene labiausiai paplitusios žuvys, gyvenančios beveik visuose vandens telkiniuose. Kūnas sidabriškas su tamsia nugarėle, stambios kuojos – aukso spalvos. Nugaros ir uodegos pelekai pilki, kiti ryškiai raudoni arba oranžiniai. Akių rainelė raudona su tamsesne dėme viršuje. Kuojų pasitaiko sugauti net 45 cm ilgumo ir sveriančių iki 2 kg, o paprastai jos būna 10 – 15 cm ir sveria 100 – 400 g. Kuojos balandžio mėnesį pulkais plaukia iš ežerų į upes. Tuo metu labai ėdrios. Neršia gegužės pirmosiomis dienomis. Išneršusios kimba kiek prasčiau negu balandį. Vasarą įnoringos.

Continue Reading

karšis

Karšis mėgsta stovintį arba tik lėtai tekantį vidutinio gilumo vandenį. Lietuvoje yra daugelyje ežerų ir gilesnėse upėse. Tačiau daugiausia karšių yra Nemuno žemupyje ir Kuršių mariose; čia jie žvejyboje užima vieną iš pirmųjų vietų. Suaugusio karšio pagrindinę ganyklą sudaro vandens baseino dugnas, kur baigiasi vandens augalai ir prasideda turtingas lengvai pūvančių medžiagų dumblas. Tokiose vietose yra daug trūklių, nedidelių kirmėlių ir kitokių gyvūnų. Karšis savo siurbiamuoju žiočių aparatu juos puikiai moka išrankioti iš dumblo, rausdamasis jame iki 10 cm gylio.

Continue Reading

Skėtinis bėžis

Skėtinis bėžis tai bėžinių šeimos žolinis, daugiametis augalas. Šakniastiebis horizontalus, storas, šliaužiantis. Lapų daug, jie pamatinėje skrotelėje, linijiški, mėsingi, iki 25cm ilgio. Stiebas 40-120 cm aukščio, belapis, viršūnėje su stambių…

Continue Reading

Ajeras

Balinis ajeras yra ajerinių (Araceae) šeimos, 50 - 125 cm aukščio, žolinis daugiametis augalas. Šakniastiebis 1,5 - 3 cm skersmens, žalsvai rusvas, šliaužiantis, nariuotas, išsišakojęs, kvapus. Lapai bekočiai, ilgi, blizgantys,…

Continue Reading

vijūnas

Vijūno kūnas ilgas, plokščiais šonais. Uodegos pelekas suapvalėjęs. Žvynai smulkūs. Nugara geltonai ruda, šonuose – plati tamsi juosta, o jos viršuje ir apačioje po siaurą juodą juostelę. Visas kūnas išmargintas smulkiomis juodomis dėmelėmis. Lūpų kampuose turi po ataugėlę. Gyvena pelkėtų upių ir upelių dugne, veisiasi ežerų ir tvenkinių dumble, dažnai slepiasi žolių tankumyne. Minta smulkiais moliuskais, vabzdžių lervomis, kirminais. Visai neseniai vijūnas Lietuvoje buvo gana dažnas, tačiau dabar jų smarkiai sumažėję. Vijūnas įrašytas į Lietuvos raudinąją knygą,tad jį gaudyti draudžiama

Continue Reading

Gružlio žvejyba

Nors gružliai ir smulkios žuvelės, tačiau žvejai jomis pakankamai domisi. Pirmiausia gružlys puikus gyvasis masalas daugumai plėšrūnų (ešeriams, lydekoms, starkiams), taip pat gružlys, ypač keptas, skoniu nenusileidžia plėšriosioms žuvims, ypač jeigu jį kepi sausai. Gružlys taip pat ir treniruočių žuvis pradedantiesiems žvejams, ypač vaikams.

Continue Reading

Musės lervos

Musės lervos – dar vienas masalas, tinkantis žvejoti palaidyne. Taip vadinama balta, stipri, labai judri kirmėlė. Jų greitai atsiranda sugedusioje mėsoje, maisto atliekose, jos labai sparčiai dauginasi ir auga. Šios lervos – didžiosios mėlynosios musės vikšras. Daugumai moteriškių tai šlykšti kirmėlė, bet žuvims atrodo kitaip. Juo žvejojama papildomai maitinant žuvis tuo pačiu jauku, karts nuo karto mėtomu į upės srovę ar ežerą. Šios musės lervos ypač tinka raudėms žvejoti, čiumpa ją ir kuojos.

Continue Reading

Dirbtinės muselės

Žvejojant museline meškere vietoj gyvų vabzdžių galima naudoti dirbtines museles. Jos gaminamos iš plunksnų bei šilkinių siūlų. Muselės spalva, forma derinama prie tuo metu žvejybos vietoje aptinkamų vabzdžių. Dirbtinė muselė žuviai atrodo didesnė už tikrą tokio pat dydžio masalą, todėl geriausia kai dirbtinės muselės būna mažesnės.

Continue Reading

Prūdo ežero brakonieriai pastatė 1km tinklų

Ignalinos rajone esantis Prūdo ežeras nėra didelis. Jo plotas tik 27 ha. 2010 m. rugsėjo 21 d. ryte, Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai buvo nustebę, kai iš šio nediduko ežero du piliečiai pradėjo traukti iš vakaro neteisėtai pastatytus tinklus, kadangi jų kiekis pagal ežero plotą atrodė įspūdingai. Sulaikius į krantą grįžusius pažeidėjus paaiškėjo, kad buvo pastatyta 11 tinklų, kurių bendras ilgis – 1 km. Tinklų aukštis irgi įspūdingas – po 7m.

Continue Reading

Brakonieriavimas – rizikingas verslas

Zarasų rajono Girvydiškių kaimo gyventojas N. I. Oficialiai skaitomas bedarbiu, tačiau gyvena principu, kaip sako liaudies patarlė ,,nei sėti – nei pjauti”. Ką sunkiai dirbti, lengviau nelegaliai sugauti žuvį ir ją parduoti. Matyt neblogai sekasi šis verslas, bet pažiūrėkime kiek kainuoja akistatos su aplinkosaugininkais. 2005 metais už neteisėtą žvejybą buvo nubaustas 700 Lt. administracine bauda ir teko atlyginti 1269 Lt. už gamtai padarytą žalą. 2007 metais vėl buvo baudžiamas už Mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimą. 2009 metais vėl tenka sumokėti 200 lt

Continue Reading

Platelių ežeras, Plungės rajonas

Platelių ežeras yra Plungės rajone, Žemaitijos nacionaliniame parke. Ežero plotas virš 1200ha, jis yra giliausias ir didžiausias Plungės rajone. Platelių ežero krantai vingiuoti, pietinėje ežero dalyje ypač. Ežero kranto aukštis nevienodas, aukščiausi krantai yra miškinguose rytuose. Kranto linijos ilgis siekia 31km. Ežere sugaunama lydekų, ešerių, kuojų, šamų, vėgėlių, ungurių, starkių, seliavų, sykų, raudžių, aukšlių, pūgžlių ir kitų žuvų.

Continue Reading

Monis, ežeras Trakų rajone

Monis dar vadinamas Daugirdiškių ežeru. Monis telkšo vidurio Lietuvoje, Elektrėnų savivaldybėje, maždaug 7 km rytų kryptimi nuo Semeliškių kaimo. Monio ežero ilgis iš šiaurės rytų į pietvakarius apie 1800m, o plotis 900m. Monio ežeras gana gilus, vietomis siekia 33 m gylio. Ežero pakrantės labai vingiuotos, Monio kranto ilgis apie 6,9 km. Krantai gana aukšti ir statūs, vietomis apardyti. Ežero atabradas gana siauras ir padengtas smėliu. Dugnas molingas. Monio ežere yra lydekų, ešerių, karšių, lynų, ungurių, vėgelių, seliavų, kuojų, raudžių ir kitų žuvų.

Continue Reading

Lūksto ežeras, Telšių rajonas

Lūksto ežeras yra antras pagal dydį Žemaitijos ežeras. Ežeras yra Telšių rajone, nutolęs nuo Varnių miestelio apie 5km į pietvakarius. Lūksto ežeras yra unikalus tuo, kad šiame ežere randama gintaro. žeras priklauso gamtiniais ir istoriniais paminklais turtingam Varnių regioniniam parkui. Jo vanduo švarus, neužterštas, gintarinės spalvos. Būdamas didžiausiu natūraliu Varnių duburyje ežeru, jis žmogaus rankų nenualintas. Lūksto ežere gana daug karšių (didele populiacija, ypač tinkamos sąlygos maitintis ir neršti), lydekų, ešerių, raudžių, rudenį, ypač uodo trūklio ir musės lervomis bei tešla, smaguriauja kuojos bei aukšlės ypač ten kur išteka upeliai.

Continue Reading

patarimai pradedančiajam spiningautojui

Kur ir kaip gaudyti pradedančiajam spiningautojui? Pradedančiajam spiningautojui reikėtų orientuotis į nedideles lydekas iki 2kg, bei ešerius iki 500gr. Šie laimikiai bus lengviausiai pagaunami, o norint juos pagauti nereiks patirties ir didelių spiningautojo mokslo bei įgūdžių. Vertėtų, pradėti spiningauti, ežere, tvenkinyje ar kokioje nors užtvankoje. Priežastys labai paprastos – stovinčiame vandenyje lengviau pastebėti masalo darbą, lengviau rasti plėšrūną.

Continue Reading

kaip nežvejoti gaudant plūdine

Daugelio žvejų karjeros pradžia yra plūdinė meškerė. Net ir mėgstantis kitą žvejybos būdą žvejys, mėgsta paimti plūdinę meškerę į rankas ir pagaudyti kuojų, aukšlių karosų, plakių ar puskaršių. Labiau prijaučiantis ir į tikslesnę – karšių, lynų, aukšlių ar karosų žūklę išsiruošia. Keista, bet gana dažnas laimikis tokio žvejo laimikis yra ešeriai. Ir ne kokie nors neužaugėliai, o gana dideli.

Continue Reading

žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose taisyklės

Žuvivaisos valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose taisyklės (toliau – taisyklės) nustato visų rūšių žuvų įveisimo tvarką ir yra privalomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, įveisiantiems žuvis valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose (toliau – asmuo). Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatyme

Continue Reading

naujos žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose taisyklės

Žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2010-04-19 įsakymu Nr. 3D-354 /D1-303 patvirtintos Žuvivaisos valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose taisyklės (Žin., 2010, Nr. 47-2270 ), kurios nustato visų rūšių žuvų įveisimo tvarką ir yra privalomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, įveisiantiems žuvis valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose.

Continue Reading

vabzdžio kabinimas ant kabliuko

Vabzdys ant kabliuko dažniausiai pradedamas kabinti nuo galvos, prakišant kabliuko smaigalį per vabzdžio galvą ir ištraukiant jį pro vabzdžio pilvelio galą. Toks kabinimo būdas daugelio žvejų laikomas geriausiu. Kai kurie žvejai sako, kad tokiu būdu užkabintą vabzdį žuvys ima ne taip godžiai, negu užkabintą priešingai – pradedant nuo pilvelio galo ir traukiant kabliuko smaigalį pro galvą. Toki vabzdžio kabinimą ypač propaguoja gaudant kiršlius. Pavyzdžiui žiogas, pradėtas kabinti nuo galvos, vandeny, traukiamas prieš srovę priglaudžia sparnelius prie liemens, srovė juos priglaudžia prie kūno, ir pastarasis neturi gyvo vabzdžio išvaizdos.

Continue Reading

šapalo gaudymas dirbtiniu masalu

Šapalą žvejoti yra nelengva, reikia gana didelių įgūdžių ir patirties. Mažas šapalas nėra grobuonis, bet stambesnis, kuris minta varlėmis, vėžiukais ir žuvimis, priešingybė mažajam. Pusės kilogramo šapalas dažnai puola ir didesnį dirbtinį masalą. Šapalus geriausia žvejoti tuoj pat po neršto, kuris būna balandžio mėnesį. Pavasarį, šapalas gaudomas dar esant drumstam vandeniui ir dirbtiniais masalais gaudoma ligi vėlyvo rudens.

Continue Reading
Close Menu