Žvejams apie žuvis ir žvejybą

ešerių gaudymas dirbtiniais masalais

Kaip ir lydeka, ne mažesnis grobuonis yra ešerys, kurį gaudant žvejas patiria daug įspūdžių ir malonumo. Sakoma, kad vienas stambus ešerys spiningautojui atstoja dvi lydekas. Ešerys nėra itin stambus, pagavus netoli 1 kg svorio laikomas labai dideliu. Daugiau jų yra ežeruose ir upių užtvankose, todėl ten ir geriausia juos gaudyti. Paprastai laikosi būriais, tik stambesnieji būna pavieniui. Ešeriai spiningu gaudomi nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Geriausiai kimba praslinkus keliolikai dienų po neršto – balandžio pabaigoje ir gegužės pradžioje.

Continue Reading

žieminiai masalai

Žiemą masalų pasirinkimas mažesnis, visai nėra vabzdžių, taigi lieka tik vikšriniai ir augaliniai masalai. Kai kurie žvejai turi sliekų, kurių prisirinko rudenį ir laikė žiemai. Žiemą masalui naudojamos apsiuvos, sliekai,…

Continue Reading

duoniniai masalai žiemą

Ypač karpines žuvis – kuojas, raudes, strepečius, skersnukius ir kai kurias kitas žiemą sėkmingai galima gaudyti naudojant duoninius masalus. Duoniniai masalai ypač tinka pavasarį. Naudojamas baltos ar juodos duonos minkštimas, kuris kietai sumaigomas ir kabinamas ant mažo kabliuko.

Continue Reading

žiemos masalai

Žiemą masalai daugiau riboti nei vasarą, vabzdžiai saldžiai miega tad lieka tik vikšrai, vandens gyviai, populiariosios trūklio lervos ir kiti augaliniai ir dirbtiniai masalai. Nors daug kas net nebando ieškoti…

Continue Reading

Tradicinis gaudymas dugnine meškere

Tai išties gana sėkmingas būdas gaudyti žuvis. Esmė ta, kad masalas visada būna šalia arba beveik ant dugno, o ir daug žuvų ir minta tuo, ką randa ant dugno. Šiuo būdu pagaunami karšiai, lynai, kuojos, karpiai, starkiai, ešeriai, plekšnės, unguriai ir dar daugybė smulkesnių žuvų rūšių.

Continue Reading

Kabliukas

Kabliukas yra svarbiausia meškerės dalis. Juo kabliukas tvirtesnis, geriau užgrūdintas ir aštresnis, tuo geresni žvejybos rezultatai. Kabliukas turi šias dalis: smaigalį, barzdelę (užkartą), užlanką (kaktą), kaklelį, kotelį ir gale ausytę (lo­petėlę). Paprasti kabliukai gaminami įvairių dydžių ir formų – su lopetėle, kilpele, be jų, tiesus, truputį lenktas į šoną, skirtingu kotelių ilgiu, su užkartom ant kotelio ir panašiai. Tai priklauso nuo žvejybos būdo, gaudomos žuvies, jos svorio, masalo, bei didžiąja dalimi nuo pačio žvejo. Negalima smulkioms žuvims naudoti didelio kabliuko, o plėšrioms ir didesnėms ypač mažo. Kabliukų numeracija skirtinga, yra suomiški, rusiški, itališki, japoniški ir kiti dydžiai

Continue Reading

patarimai pradedančiajam spiningautojui

Kur ir kaip gaudyti pradedančiajam spiningautojui? Pradedančiajam spiningautojui reikėtų orientuotis į nedideles lydekas iki 2kg, bei ešerius iki 500gr. Šie laimikiai bus lengviausiai pagaunami, o norint juos pagauti nereiks patirties ir didelių spiningautojo mokslo bei įgūdžių. Vertėtų, pradėti spiningauti, ežere, tvenkinyje ar kokioje nors užtvankoje. Priežastys labai paprastos – stovinčiame vandenyje lengviau pastebėti masalo darbą, lengviau rasti plėšrūną.

Continue Reading

vabzdžio kabinimas ant kabliuko

Vabzdys ant kabliuko dažniausiai pradedamas kabinti nuo galvos, prakišant kabliuko smaigalį per vabzdžio galvą ir ištraukiant jį pro vabzdžio pilvelio galą. Toks kabinimo būdas daugelio žvejų laikomas geriausiu. Kai kurie žvejai sako, kad tokiu būdu užkabintą vabzdį žuvys ima ne taip godžiai, negu užkabintą priešingai – pradedant nuo pilvelio galo ir traukiant kabliuko smaigalį pro galvą. Toki vabzdžio kabinimą ypač propaguoja gaudant kiršlius. Pavyzdžiui žiogas, pradėtas kabinti nuo galvos, vandeny, traukiamas prieš srovę priglaudžia sparnelius prie liemens, srovė juos priglaudžia prie kūno, ir pastarasis neturi gyvo vabzdžio išvaizdos.

Continue Reading

šapalo gaudymas dirbtiniu masalu

Šapalą žvejoti yra nelengva, reikia gana didelių įgūdžių ir patirties. Mažas šapalas nėra grobuonis, bet stambesnis, kuris minta varlėmis, vėžiukais ir žuvimis, priešingybė mažajam. Pusės kilogramo šapalas dažnai puola ir didesnį dirbtinį masalą. Šapalus geriausia žvejoti tuoj pat po neršto, kuris būna balandžio mėnesį. Pavasarį, šapalas gaudomas dar esant drumstam vandeniui ir dirbtiniais masalais gaudoma ligi vėlyvo rudens.

Continue Reading

starkio gaudymas dirbtiniu masalu

Starkis gaudomas įvairių tipų blizgėmis, vobleriais ar guminukais, geriausiai tinka balti ir labai spindintys masalai. Gaudant upėje, blizgę reikia traukti greitai ir arčiau paviršiaus. Spiningu starkis pradedamas gaudyti tuoj po neršto, kuris baigiasi birželio pradžioje. Vasaros viduryje starkis gana prastai kimba, rugpjūčio mėnesį kiek geriau, o geriausiai kimba rudenį. Starkis gaudomas tokiais pat įrankiais kaip ir lydekos. Valas naudojamas kiek plonesnis.

Continue Reading

lydekos gaudymas spiningu

Lydekos pradedamos gaudyti praslinkus 10 – 45 dienų po neršto. Jos neršia kovo mėnesio pabaigoje arba balandžio pradžioje. Per žiemą išalkusi lydeka godžiai griebia masalą. Tuomet lydeka masalo labai nesirenka ir galima gaudyti įvairiais būdais, ir įvairiais dirbtiniais masalais. Kol vanduo dar skaidrus, dirbtiniai masalai naudojami didesni ir baltos spalvos. Pavasarinio gaudymo sezonas yra gana trumpas, todėl reikia atidžiai sekti lydekų nerštą. Rudens sezonas yra kibesnis ir ilgesnis. Gaudant spiningu, lydekos žvejojamos nuo balandžio pabaigos iki lapkričio arba net gruodžio mėnesio, kitaip sakant kol užšąla upės ir ežerai.

Continue Reading
  • 1
  • 2
Close Menu