Žvejams apie žuvis ir žvejybą

karšis

Karšis mėgsta stovintį arba tik lėtai tekantį vidutinio gilumo vandenį. Lietuvoje yra daugelyje ežerų ir gilesnėse upėse. Tačiau daugiausia karšių yra Nemuno žemupyje ir Kuršių mariose; čia jie žvejyboje užima vieną iš pirmųjų vietų. Suaugusio karšio pagrindinę ganyklą sudaro vandens baseino dugnas, kur baigiasi vandens augalai ir prasideda turtingas lengvai pūvančių medžiagų dumblas. Tokiose vietose yra daug trūklių, nedidelių kirmėlių ir kitokių gyvūnų. Karšis savo siurbiamuoju žiočių aparatu juos puikiai moka išrankioti iš dumblo, rausdamasis jame iki 10 cm gylio.

Continue Reading

Kaip gaudyti ūsorius

Maisto ūsorius ieško sraunioje upės tėkmėje, kur akmenuotas ar žvyruotas dugnas. Ūsorius pradeda kibti pavasarį, kai, nuslūgus ir praskaidrėjus vandeniui, atšyla oras. Po neršto (neršia gegužės – birželio mėnesį) pradeda maitintis aktyviau. Itin gobšus rugpiūčio – spalio mėnesiais. Seni žvejai tvirtina, kad ūsorius kimba ne tik vėlyvą vasarą, bet ir rudenį, kai nuo lietaus pakilęs vanduo išneša vandens augmeniją ir žuviai sunku rasti maisto.

Continue Reading

Vienadienės

Vienadienės masiškai pasirodo dažniausia rugpjūčio viduryje nuo aštuntos – devintos iki vienuoliktos valandos vakaro. Toks masinis jų skraidymas trunka penkias – šešias dienas. Dauguma žuvų, jau nekalbant apie karpinių šeimą, labai mėgsta šį riebų užkandį. Besivaikydamos vienadienių, tomis dienomis jos budi vandens paviršiuje. Šiuo metu žuvų niekuo nenustebinsite – jos prisisotinusios vienadienių, sukritusių į vandenį upių, ežerų pakraščiais.

Continue Reading

aplinkybės įtakojančios žvejybą ir spiningavimą

Žvejybos sėkmė labiausiai priklauso nuo mokėjimo pasirinkti vietą, bei sugebėjimo užmesti masalą bei manevruoti juo. Žvejybos sėkmė taip pat priklauso ir nuo kitų aplinkybių, nepriklausančių nuo paties spiningautojo, tai yra nuo vandens lygio, nuo oro, atmosferos slėgio, temperatūros, vėjo ir daugybės kitų priežasčių. Šiais klausimais yra nemažai literatūros, įvairių pažiūrų, bei nuomonių, bet nieks nėra nurodęs aplinkybių, kuriomis remiantis visad pagausite žuvies. Tačiau iš ilgametės žvejų praktikos ir stebėjimų galima padaryti kai kurias išvadas.

Continue Reading

ūsorius

Ūsoriaus kūnas pailgas, apvalus, be dėmių arba jos yra mažos, rausvos spalvos. Šonai ir nugara žalsvi, pilvas šviesus. Burna apatinė, pusmėnulio formos; jos priekyje yra pora ilgesnių ūselių, o kampuose…

Continue Reading

šamas

Šamai yra didžiausios mūsų gėlųjų vandenų plėšriosios žuvys. Šamai mėgsta gilias ir ramias vietas; jie apsigyvena duobėse arba tarp akmenų bei į vandenį suvirtusių medžių. Minta įvairiomis žuvimis, vėžiais, moliuskais, vandeniniais paukščiais, ypač varlėmis. Šamai ryja ir vienas kitą. Masalą šamas ima nevienodai, bet dažniausiai ima lėtai, vos pajudindamas, o kartais – staigiai ir gana stipriai. Tačiau šamas visuomet ima užtikrintai.

Continue Reading

lynas

Lynas gyvena Europoje, išskyrus vandens baseinus, priklausančius Arkties vandenynui. Lietuvoje lynų tarpsta dumblėtu dugnu stovinčiuose arba lėtai tekančiuose vandenyse. Deguonies atžvilgiu nelabai reiklus, todėl gyvena ir tokiuose ežeruose, kur kitos žuvys žiemą nutrokšta. Aplamai lynas yra mažai paslanki žuvis ir toli nemigruoja, t. y. tipinga dugninė žuvis. Didžiąją paros dalį lynai praleidžia povandeninių augalų tankynėse, besirausdami dumble.

Continue Reading

lydeka

Lydeka – tai stambi ir labai plėšri gėlųjų vandenų žuvis. kūnas pailgas, padengtas smulkiais žvynais. Lydeka užauga daugiau kaip 1,5 m ilgio ir sveria daugiau kaip 30 kg. Ši žuvis mėgsta maskuotis ir dėl savo slepiamos spalvos yra sunkiai pastebima. Kai trūksta žolės, tinkamą jai slėptuvę sudaro nukarusios į vandenį medžių šaknys, gulinčios dugne šakos arba dideli akmenys. Tik labai stambūs individai vengia seklių vietų ir tūno giliose duobėse.

Continue Reading

kiršlys

Lietuvoje gyvena švariose, srauniose upėse, pavyzdžiui, Merkyje ir jo intakuose, Neryje, Žeimenoje ir kitose upėse. Kiršlys yra tikra upių žuvis. Mėgsta upes graužėtu ir akmenuotu dugnu, kur greta sraunių vietų pakaitomis esti ir ramios gelmės. Kiršlys palyginti nėra itin baikštus, todėl, pagavus vieną, toje pačioje vietoje jų galima pagauti ir daugiau. Tačiau kiršlys gerai mato ir yra labai atsargus.

Continue Reading
Close Menu