populiariausi

Kuojų žvejyba

Kuojos tai bene labiausiai paplitusios žuvys, gyvenančios beveik visuose vandens telkiniuose. Kūnas sidabriškas su tamsia nugarėle, stambios kuojos – aukso spalvos. Nugaros ir uodegos pelekai pilki, kiti ryškiai raudoni arba oranžiniai. Akių rainelė raudona su tamsesne dėme viršuje. Kuojų pasitaiko sugauti net 45 cm ilgumo ir sveriančių iki 2 kg, o paprastai jos būna 10 – 15 cm ir sveria 100 – 400 g. Kuojos balandžio mėnesį pulkais plaukia iš ežerų į upes. Tuo metu labai ėdrios. Neršia gegužės pirmosiomis dienomis. Išneršusios kimba kiek prasčiau negu balandį. Vasarą … Kuojų žvejyba – toliau

karšis

Karšis mėgsta stovintį arba tik lėtai tekantį vidutinio gilumo vandenį. Lietuvoje yra daugelyje ežerų ir gilesnėse upėse. Tačiau daugiausia karšių yra Nemuno žemupyje ir Kuršių mariose; čia jie žvejyboje užima vieną iš pirmųjų vietų. Suaugusio karšio pagrindinę ganyklą sudaro vandens baseino dugnas, kur baigiasi vandens augalai ir prasideda turtingas lengvai pūvančių medžiagų dumblas. Tokiose vietose yra daug trūklių, nedidelių kirmėlių ir kitokių gyvūnų. Karšis savo siurbiamuoju žiočių aparatu juos puikiai moka išrankioti iš dumblo, rausdamasis jame iki 10 cm … karšis – toliau

kaip nežvejoti gaudant plūdine

Daugelio žvejų karjeros pradžia yra plūdinė meškerė. Net ir mėgstantis kitą žvejybos būdą žvejys, mėgsta paimti plūdinę meškerę į rankas ir pagaudyti kuojų, aukšlių karosų, plakių ar puskaršių. Labiau prijaučiantis ir į tikslesnę – karšių, lynų, aukšlių ar karosų žūklę išsiruošia. Keista, bet gana dažnas laimikis tokio žvejo laimikis yra ešeriai. Ir ne kokie nors neužaugėliai, o gana … kaip nežvejoti gaudant plūdine – toliau

žvejyba gyva žuvele

Gyva ar negyva žuvele gaudomos plėšriosios žuvys: lydekos, starkiai, salačiai, šamai, ešeriai, šapalai ir kt. Tam tikslui naudojamos meškerės, šakotinės ir skrituliai. Masalui tinka mažos žuvelės apie 7 – 10 cm ilgio. Kuo aukštesnė žuvelė, tuo ji pagal ilgį mažesnė (pavyzdžiui karosus nepatartina naudoti masalui ilgesnius nei 6 – 7cm). Lydekoms gaudyti meškerykočiai būna ilgi – iki 5 – 6 m. Viršūnė, kitaip nei paprastai meškerei, turi būti standesnė, valas … žvejyba gyva žuvele – toliau

žvejyba dugnine meškere

Dugnine meškere dažniausiai gaudoma pavasarį ir rudenį, taip pat ir vasarą dažniausiai nuo kranto, retkarčiais ir iš valties ar neaukštų tiltų. Vasarą žvejyba dugnine ne tokia sėkminga. Dugnine dažniausia gaudoma naktį. Tam prie meškerykočio pritvirtinamas signalizatorius – mechaninis ar elektroninis skambaliukas, kuris traukiant valą signalizuoja, ir taip žvejui praneša apie kibimą.Paprasčiausias signalizatorius – ant meškerykočio per virvutę pritvirtintas skambutis, kuris kabinamas ant valo, jį nuo svorio išlenkia, ir kimbant žuviai … žvejyba dugnine meškere – toliau

žvejyba palaidyne, kai žuvys nekimba

Jei žvejojant palaidyne meškere žuvys nekimba, joms privilioti galima panaudoti dar ir kitokius metodus: truktelėjimas, vilkimas, prilaikymas. Truktelėjimas – užmetus meškerę, kaip įprastai, leidžiama plūdei plaukti, o nuplaukus iki galo arba sustojus kokiame sūkuryje, po kurio laiko reikia nelabai plačiu, bet staigiu judesiu truputį truktelti meškerykočio viršūnę. Tuo momentu dažniausiai žuvis ir … žvejyba palaidyne, kai žuvys nekimba – toliau

žvejyba palaidyne meškere

Plūdine palaidyne meškere gaudomos žuvys upėse iš valties, nuo tilto, liepto arba įbridus, nuo kranto. Ja gaudomi šapalai, strepečiai, kuojos, karšiai, karosai, gružliai, ešeriai ir kitos žuvys. Geriausi rezultatai gaunami žvejojant su pabėralu. Gaudant žuvis palaidyne, kaip ir žvejojant su bet kuria kita meškere, svarbu pasirinkti tinkamą vietą. Dugnas turi būti lygus, geriau smėlėtas arba žvirgždėtas. Pasroviui seklėjančioje upėje, tiek ir pasroviui gilėjančioje upėje gaudyti žuvis palaidyne meškere netinka, nes masalas arba prades vilktis dugnu, arba kils aukščiau nuo dugno ir žuvys jį ne taip greit … žvejyba palaidyne meškere – toliau

plūdinė meškerė

Gaudymo sezonas plūdine meškere atviruose vandenyse (neskaitant meškeriojimo žiemą) prasideda pavasarį, vos ledams išėjus, dar nepraskaidrėjus vandeniui. Žvejojama ežeruose bei upėse nuo kranto, ar iš valčių, užtvankose, užtakiuose, daubose, prie tiltų, tvenkiniuose ir kitur. Plūdinei meškerei svarbiausia tai, kad jos visos dalys tiek meškerykotis, tiek valas, plūdė ar kabliukas – būtų tarpusavyje … plūdinė meškerė – toliau

žvejyba plūdine žiemą

Žiemą plūdine meškere gaudomos kuojos ir ešeriai, tačiau galima pagauti ir strepečių, šapalų, skersnukių, meknių, pūgžlių ir net karšių. Ja meškeriojama visą žiemą, tačiau geriausia gaudyti pavasarį, kada pradeda tižti ledas. Tokiu laiku daugiausia gaudomos kuojos, kurios plaukia į seklesnes vietas, ir į … žvejyba plūdine žiemą – toliau

kuoja

Lietuvoje kuoja yra plačiai paplitusi respublikos ežeruose ir upėse. Kuojos laikosi netoli augalijos, arčiau pakraščių, stambesni egzemplioriai – giliau, esant ramiam orui, kuojos plaukioja atvirame baseino plote. Daug kuojų jauniklių galima aptikti įlankėlėse tarp augmenijos, kuriose jie randa šiltesnio vandens, užuovėjos, maisto. Pradedama žvejoti anksti pavasarį, nuslūgus potvynio vandeniui ir žvejojama visus metus. Nors kuoja gerai ima masalą visą dieną, tačiau rytais ir vakarais ji yra … kuoja – toliau

žvejyba plūdine meškere

Gaudant žuvis plūdine meškere, daugiausia dėmesio reikia skirti santakoms, kuriose nedideli sraunūs upeliai įteka į upę ar į ežerą. Ramioje, seklioje upėje taip pat reikia kreipti dėmesį į duobes, nes jose visuomet užtinkama stambesnių žuvų. Sraunioje upėje žuvys plauko už rėvų, nes toje vietoje sūkuringas vanduo pakelia nuo dugno maistą ir sumaišo jį su visais vandens … žvejyba plūdine meškere – toliau

žvejybos būdai

Žvejybos sportas yra labai įvairus. Žvejojama įvairiais įrankiais: spiningu, museline, velke, plūdine ar dugnine ir kitokiomis meškerėmis bei skrituliais, tiek gyvu jauku tiek ir dirbtiniu. Be to, prie žvejybos priklauso ir … žvejybos būdai – toliau


Hey.lt - Nemokamas lankytoj skaitliukas