populiariausi

Žuvys ir gamta pavasarį

Saulutė šiltais spinduliais jau žadina gamtą, o pūstelėjęs šiaurys, vis dar neša sniegą ir šaltuką… Nieko nepadarysi. Kur bemestume žvilgsnį, atrodo viskas apsnūdę ir negyva. Bet taip tik atrodo. Laukia ir džiaugiasi pavasarį po sniego danga pajutę žali rugių ūseliai, žvalūs ir naujai sudygę žolių daigeliai: po sniegu kaip po pūkine antklode – šilta ir minkšta… Prieik arčiau prie upelio, tik atsargiai, kad neišgąsdintum žuvų. Štai vandens paviršiuje, tik tik judindami pelekus, plaukioja porelė upėtakių. O toliau, už poros metrų nuo kranto, tingiai stoviniuoja stambi lydeka. Gerai įsižiūrėjęs pamatysi po kerplėša riogsantį dar vieną plėšrūną – ešerį. Išvertęs akis, žvelgia jis į vandens … Žuvys ir gamta pavasarį – toliau

Žuvys žiemą - poledinė žvejyba

Žiema. Ilgos naktys, trumpos dienos: nespėja išaušti, ir vėl temsta. Tačiau, nesigailėsi atsikėlęs anksti rytą. Nesvarbu, kad šaltukas spaudžia, kad danguje dar tebespingsi žvaigždės ir šaiposi pageltęs mėnulis. Kelkis ir keliauk – žuvys laukia. Nyku ant ežero. Nyku atrodo ir po ledu – jokios gyvybės. Bet ar iš tikrųjų taip? Dirstelėkime į povandeninį pasaulį šį šaltą rytą. Susipažinti su polediniu gyvenimu labai paprasta. Išsikirskite eketę ir prigludę prie ledo, prisidengę nuo dienos šviesos, pažvelkite … Žuvys žiemą – poledinė žvejyba – toliau

Kaip žvejoti avižėle

Žūklė avižėle viduržiemį, sausio -vasario mėnesiais labai sėkminga, o pavasarį, kovo – balandžio mėnesiais, poledinėje žūklėje avižėlė tiesiog nepakeičiama. Avižėle žvejojami ešeriai, pūgžliai, karšiai, kuojos, raudės ir kitos … Kaip žvejoti avižėle – toliau

Kaip gaudyti ūsorius

Maisto ūsorius ieško sraunioje upės tėkmėje, kur akmenuotas ar žvyruotas dugnas. Ūsorius pradeda kibti pavasarį, kai, nuslūgus ir praskaidrėjus vandeniui, atšyla oras. Po neršto (neršia gegužės – birželio mėnesį) pradeda maitintis aktyviau. Itin gobšus rugpiūčio – spalio mėnesiais. Seni žvejai tvirtina, kad ūsorius kimba ne tik vėlyvą vasarą, bet ir rudenį, kai nuo lietaus pakilęs vanduo išneša vandens augmeniją ir žuviai sunku rasti … Kaip gaudyti ūsorius – toliau

Lašalų lervos

Vienadienės peteliškės (lašalo) lervos gyvena įsiraususios dugno nuosėdas arba išsikasa urvelį krante. Iš dugno jos išgriebiamos samteliu, aptrauktu metaliniu tinkliuku. Taip graibomos ir uodų lervos. Laikomos šios lašalo lervos be vandens, drėgnose samanose ar drėgname skudurėlyje. Šis masalas lepus, bijo perkaitimo. Kimba ant jo visokiausios žuvys. Jis užmaunamas įbedus kabliuko smaigalį lervai į krūtinę. Dažniausiai užmaunamas visas, kiti žvejai tik … Lašalo lervos – toliau

aplinkybės įtakojančios žvejybą ir spiningavimą

Žvejybos sėkmė labiausiai priklauso nuo mokėjimo pasirinkti vietą, bei sugebėjimo užmesti masalą bei manevruoti juo. Žvejybos sėkmė taip pat priklauso ir nuo kitų aplinkybių, nepriklausančių nuo paties spiningautojo, tai yra nuo vandens lygio, nuo oro, atmosferos slėgio, temperatūros, vėjo ir daugybės kitų priežasčių. Šiais klausimais yra nemažai literatūros, įvairių pažiūrų, bei nuomonių, bet nieks nėra nurodęs aplinkybių, kuriomis remiantis visad pagausite žuvies. Tačiau iš ilgametės žvejų praktikos ir stebėjimų galima padaryti kai kurias … aplinkybės įtakojančios žvejybą ir spiningavimą – toliau

žvejyba dugnine meškere

Dugnine meškere dažniausiai gaudoma pavasarį ir rudenį, taip pat ir vasarą dažniausiai nuo kranto, retkarčiais ir iš valties ar neaukštų tiltų. Vasarą žvejyba dugnine ne tokia sėkminga. Dugnine dažniausia gaudoma naktį. Tam prie meškerykočio pritvirtinamas signalizatorius – mechaninis ar elektroninis skambaliukas, kuris traukiant valą signalizuoja, ir taip žvejui praneša apie kibimą.Paprasčiausias signalizatorius – ant meškerykočio per virvutę pritvirtintas skambutis, kuris kabinamas ant valo, jį nuo svorio išlenkia, ir kimbant žuviai … žvejyba dugnine meškere – toliau

stintų žvejyba žiemą

Iš visų žieminės žūklės būdų, greičiausiai nebus kitos tokios azartiškos, greitos ir linksmos žvejybos, kaip stintų žvejybos. Lietuvoje stintos gaudomos gilesniuose ežeruose, tokiuose kaip Asveja ar Baluošas, bei Kuršių mariose. Geriausiai žiemą stintos kimba link pavasario – vasario mėnesį, tuo metu jų būriai didėja ir žvejyba būna azartiškesnė. Gruodžio ir sausio mėnesiais stintos kimba … stintų žvejyba žiemą – toliau

strepetys

Strepetys yra atsargus ir greit pasišalina iš įtartinos vietos, todėl gaudant reikia maskuotis, nemosuoti be reikalo kotu, nevaikščioti triukšmingai krantu. Kada vanduo kiek raibuliuoja, strepetys būna mažiau atsargus. Ima masalą greitai ir staigiai, todėl reikia laiku užkirsti. Užkirstas strepetys gana smarkiai … strepetys – toliau

skersnukis

Išoriniu pavidalu ir spalvomis skersnukis primena kuoją, tačiau nuo jos, kaip ir nuo visų kitų karpinių žuvų, skiriasi savo žiotimis, kurios atsirado snukio apačioje skersinio plyšio pavidalu. Skersnukis mėgsta laikytis upės tėkmės vidutinėje arba stiprioje srovėje, ypač kur greita srovė staiga lėtėjas ir pradeda gilėti. Mėgsta smiltingą ir akmenuotą dugną, kur yra stambių akmenų. Tokiose vietose paprastai būriuojasi vienodo amžiaus ir dydžio … skersnukis – toliau

gružlys

Gružliai yra dugninės žuvys, gyvena būriais, dėl savo spalvos sunkiai pastebimi. Mėgsta daugiau švarų vandenį, smėlėtą, žvirgždėtą dugną. Alkani gružliai puola grobį visu būriu, o sotūs yra labai atsargūs. Gružlio žvejyba yra gera mokykla pradedantiesiems. Patyrę žvejai jį vertina kaip lengvai pagaunamą ir gerą masalą lydekai bei starkiui. Nepaisant mažo dydžio, gružlys smarkiai priešinasi, bet dažniausiai velkamas be didesnių … gružlys – toliau

šamas

Šamai yra didžiausios mūsų gėlųjų vandenų plėšriosios žuvys. Šamai mėgsta gilias ir ramias vietas; jie apsigyvena duobėse arba tarp akmenų bei į vandenį suvirtusių medžių. Minta įvairiomis žuvimis, vėžiais, moliuskais, vandeniniais paukščiais, ypač varlėmis. Šamai ryja ir vienas kitą. Masalą šamas ima nevienodai, bet dažniausiai ima lėtai, vos pajudindamas, o kartais – staigiai ir gana stipriai. Tačiau šamas visuomet ima … šamas – toliau

plakis

Plakiai yra lėtai augančios žuvys, Minta plakiai dugno gyvūnija (vabzdžių lervomis, moliuskais, kirmėlėmis), vėžiagyviais, vabzdžiais, augaliniu maistu, taip pat naikina žuvų ikrus. Vandens baseinuose, kur trūksta maisto, plakis duoda lėtai augančias formas. Kryžminasi su karšiais, žiobriais, raudėmis, aukšlėmis ir duoda hibridus. Plakiai turi mažą ūkinę reikšmę, nes maži, kaulėti, todėl žuviena nelabai … plakis – toliau

meknė

Meknė, literatūroje kartais neteisingai vadinama šapalu, jos kūno spalva kiek tamsesnė už kitų karpinių žuvų ir kinta priklausomai nuo metų laiko, žuvies amžiaus, lyties, gyvenamosios vietos. Nugara tamsi, mėlynu arba žaliu atspalviu, galva aukso blizgesio, šonai mėlynai pilki, pilvas sidabro spalvos. Nugarinis ir uodeginis pelekai tamsūs, o kiti pelekai rausvi arba raudoni. Rudenį … meknė – toliau

lynas

Lynas gyvena Europoje, išskyrus vandens baseinus, priklausančius Arkties vandenynui. Lietuvoje lynų tarpsta dumblėtu dugnu stovinčiuose arba lėtai tekančiuose vandenyse. Deguonies atžvilgiu nelabai reiklus, todėl gyvena ir tokiuose ežeruose, kur kitos žuvys žiemą nutrokšta. Aplamai lynas yra mažai paslanki žuvis ir toli nemigruoja, t. y. tipinga dugninė žuvis. Didžiąją paros dalį lynai praleidžia povandeninių augalų tankynėse, besirausdami … lynas – toliau

ešerys

Ešeriai priklauso prie labiausiai paplitusių vidaus vandenų žuvų. Stambūs ešeriai yra labai plėšrūs – jie ilgai persekioja savo grobį, kuris kartais būna didesnis už patį ešerį, puola taip pat ir mažesnius ešerius. Plėšikauja ešerys dienos … ešerys – toliau

lydeka

Lydeka – tai stambi ir labai plėšri gėlųjų vandenų žuvis. kūnas pailgas, padengtas smulkiais žvynais. Lydeka užauga daugiau kaip 1,5 m ilgio ir sveria daugiau kaip 30 kg. Ši žuvis mėgsta maskuotis ir dėl savo slepiamos spalvos yra sunkiai pastebima. Kai trūksta žolės, tinkamą jai slėptuvę sudaro nukarusios į vandenį medžių šaknys, gulinčios dugne šakos arba dideli akmenys. Tik labai stambūs individai vengia seklių vietų ir tūno giliose … lydeka – toliau

stinta

Didstintė – tai jūrinė stintos forma, užtinkama mažesnio druskingumo jūrų plotuose, ypač arčiau upių žiočių. Didstintė dažniausiai užauga 15-20 cm ilgio ir 20-35 g svorio, kartais pasitaiko iki 30 cm ilgio ir 75 g svorio. Stintelė – tai ežerinė stintos forma. Abejos šviežios žuvys turi specifinį, aštrų, panašų į agurkų kvapą. Stinta gaudoma nuo birželio iki lapkričio mėnesio, geriausia gaudyti anksti rytą ir vėlai vakare. Ji žvejojama 2-2,5 m gylyje. … stinta – toliau

Puslapis 1 iš 212

Hey.lt - Nemokamas lankytoj skaitliukas