Žvejams apie žuvis ir žvejybą

Šutinti žirniai

Žvejojant masalui atrenkami sveiki žirniai. Trūkę ir sumaigyti žirniai tiks jaukinimui. Žirniai puikiai tinka neplėšrioms žuvims gaudyti. Kaip iššutinti žirnius žuvų gaudymui? Paprasta. Į moterišką kojinę reikia sužerti 3 – 4 stiklines negliaudytų žirnių, nekietai ją užrišti mazgu, tada įleisti į puodą su vandeniu ir virti ant mažos ugnies. Kai vanduo baigs išgaruoti, reikia įpilti nedaug karšto vandens ir uždengti dangčiu – žirniai ims šusti. Bet reikia įdėmiai žiūrėti, kad neprisviltų. Ar žirniai sušutę, nustatyti galima taip:

Continue Reading

Kuojų žvejyba

Kuojos tai bene labiausiai paplitusios žuvys, gyvenančios beveik visuose vandens telkiniuose. Kūnas sidabriškas su tamsia nugarėle, stambios kuojos – aukso spalvos. Nugaros ir uodegos pelekai pilki, kiti ryškiai raudoni arba oranžiniai. Akių rainelė raudona su tamsesne dėme viršuje. Kuojų pasitaiko sugauti net 45 cm ilgumo ir sveriančių iki 2 kg, o paprastai jos būna 10 – 15 cm ir sveria 100 – 400 g. Kuojos balandžio mėnesį pulkais plaukia iš ežerų į upes. Tuo metu labai ėdrios. Neršia gegužės pirmosiomis dienomis. Išneršusios kimba kiek prasčiau negu balandį. Vasarą įnoringos.

Continue Reading

karšis

Karšis mėgsta stovintį arba tik lėtai tekantį vidutinio gilumo vandenį. Lietuvoje yra daugelyje ežerų ir gilesnėse upėse. Tačiau daugiausia karšių yra Nemuno žemupyje ir Kuršių mariose; čia jie žvejyboje užima vieną iš pirmųjų vietų. Suaugusio karšio pagrindinę ganyklą sudaro vandens baseino dugnas, kur baigiasi vandens augalai ir prasideda turtingas lengvai pūvančių medžiagų dumblas. Tokiose vietose yra daug trūklių, nedidelių kirmėlių ir kitokių gyvūnų. Karšis savo siurbiamuoju žiočių aparatu juos puikiai moka išrankioti iš dumblo, rausdamasis jame iki 10 cm gylio.

Continue Reading

Kaip gaudyti karšius plūdine

Pasiruoškite valtį, susiraskite sliekų, geriau, aišku, naktinių, arba pasišutinkite žalių žirnių ir – karšiauti. Neplaukite toli nuo meldų. Prisiinkaravę valtį keli metrai nuo jų, pajaukinkite plačiašonius ir, pažaidę su raudėm bei kuojom, už poros valandų imkitės rimtesnio darbo. Užkandę jauko, karšiai jau nerimauja – ieško ko sočiau užvalgyti. Dabar ir pakiškite jiems storą naktinį slieką. Neišlaikys karšio nervai ir pradės čiulpti nusitvėręs už galo riebų slieką. Būkite kantrus. Jei plūdė tik pakils į viršų ir atsiguls, sėdėkite ramiai

Continue Reading

Tradicinis gaudymas dugnine meškere

Tai išties gana sėkmingas būdas gaudyti žuvis. Esmė ta, kad masalas visada būna šalia arba beveik ant dugno, o ir daug žuvų ir minta tuo, ką randa ant dugno. Šiuo būdu pagaunami karšiai, lynai, kuojos, karpiai, starkiai, ešeriai, plekšnės, unguriai ir dar daugybė smulkesnių žuvų rūšių.

Continue Reading

žieminiai masalai

Žiemą masalų pasirinkimas mažesnis, visai nėra vabzdžių, taigi lieka tik vikšriniai ir augaliniai masalai. Kai kurie žvejai turi sliekų, kurių prisirinko rudenį ir laikė žiemai. Žiemą masalui naudojamos apsiuvos, sliekai,…

Continue Reading

žiemos masalai

Žiemą masalai daugiau riboti nei vasarą, vabzdžiai saldžiai miega tad lieka tik vikšrai, vandens gyviai, populiariosios trūklio lervos ir kiti augaliniai ir dirbtiniai masalai. Nors daug kas net nebando ieškoti…

Continue Reading

žiobris

Žiobris greita, baugi dugninė žuvis. Kūnas pailgas, iš šonų suplotas. Nugara mėlynai pilkos spalvos, šonai ir pilvas sidabrinės spalvos. Krūtininiai, pilviniai ir analinis pelekai gelsvi, nugarinis ir uodeginis - pilki.…

Continue Reading

karpis (sazanas)

Sazanas yra stipri ir labai gudri žuvis, todėl sportiniu požiūriu labai vertinama. Kova su užkirstu sazanu būna audringa. Jo judesiai yra staigūs ir greiti. Užkirstas sazanas staiga neria į dugną, paskui metasi į šonus ir labai blaškosi, mėgindamas atsikabinti nuo kabliuko arba pasislėpti kerplėšose.

Continue Reading

karosas

Karosas labai paplitęs mūsų stovinčiuose vandenyse. arosai mėgsta uždumblėjusius ežeriukus, užžėlusias upių senvages, užleistus tvenkinius ir kūdras. Jie puikiai išgyvena ir sparčiai veisiasi ten, kur jokia kita žuvis negali išsilaikyti. Lengvai pakelia rūgščią uždurpėjusio vandens reakciją ir tenkinasi minimaliu deguonies kiekiu vandenyje. Minta įvairiais vandeniniais gyvūnais (trūkliais, smulkiais moliuskais ir t. t.) su vandeninių augalų dalių ir dumblo priemaiša. Karosas yra labai gajus – pintinėje su šviežia žole jis išbūna gyvas apie parą, o smulkūs karosai yra puikus masalas plėšrioms žuvims gaudyti.

Continue Reading

kuoja

Lietuvoje kuoja yra plačiai paplitusi respublikos ežeruose ir upėse. Kuojos laikosi netoli augalijos, arčiau pakraščių, stambesni egzemplioriai – giliau, esant ramiam orui, kuojos plaukioja atvirame baseino plote. Daug kuojų jauniklių galima aptikti įlankėlėse tarp augmenijos, kuriose jie randa šiltesnio vandens, užuovėjos, maisto. Pradedama žvejoti anksti pavasarį, nuslūgus potvynio vandeniui ir žvejojama visus metus. Nors kuoja gerai ima masalą visą dieną, tačiau rytais ir vakarais ji yra aktyvesnė.

Continue Reading

žvejyba plūdine meškere

Gaudant žuvis plūdine meškere, daugiausia dėmesio reikia skirti santakoms, kuriose nedideli sraunūs upeliai įteka į upę ar į ežerą. Ramioje, seklioje upėje taip pat reikia kreipti dėmesį į duobes, nes jose visuomet užtinkama stambesnių žuvų. Sraunioje upėje žuvys plauko už rėvų, nes toje vietoje sūkuringas vanduo pakelia nuo dugno maistą ir sumaišo jį su visais vandens sluoksniais.

Continue Reading

žvejybos būdai

Žvejybos sportas yra labai įvairus. Žvejojama įvairiais įrankiais: spiningu, museline, velke, plūdine ar dugnine ir kitokiomis meškerėmis bei skrituliais, tiek gyvu jauku tiek ir dirbtiniu. Be to, prie žvejybos priklauso ir vėžiavimas.

Continue Reading
Close Menu