Žvejams apie žuvis ir žvejybą

Klubas Ant-bangos kviečia sudalyvauti ežerų žuvinime

2011 spalio mėn. 22 dieną numatomas Juodžio, Monio, Monaičio (Trakai, Elektrėnai) ir Beržos (Dubingiai) ežerų žuvinimas lydekomis, starkiais bei karosais. Klubas Ant-bangos kviečia Jus nelikti abejingais ir paremti šią iniciatyvą Jums priimtinu būdu – viešinimu, finansine parama, arba tiesiog mielai kviečiame atvykti ir patiems sudalyvauti žuvinimo procese

Continue Reading

kaip nežvejoti gaudant plūdine

Daugelio žvejų karjeros pradžia yra plūdinė meškerė. Net ir mėgstantis kitą žvejybos būdą žvejys, mėgsta paimti plūdinę meškerę į rankas ir pagaudyti kuojų, aukšlių karosų, plakių ar puskaršių. Labiau prijaučiantis ir į tikslesnę – karšių, lynų, aukšlių ar karosų žūklę išsiruošia. Keista, bet gana dažnas laimikis tokio žvejo laimikis yra ešeriai. Ir ne kokie nors neužaugėliai, o gana dideli.

Continue Reading

žvejybos būdai

Žvejybos sportas yra labai įvairus. Žvejojama įvairiais įrankiais: spiningu, museline, velke, plūdine ar dugnine ir kitokiomis meškerėmis bei skrituliais, tiek gyvu jauku tiek ir dirbtiniu. Be to, prie žvejybos priklauso ir vėžiavimas.

Continue Reading

Kaip lengvai nuskusti ešerį

Keli būdai kaip paprasčiau nuskusti ešerius: prismeik ešerio uodegą su šakute prie lentos, patrauk stipriai už galvos, kad trakštelėtų. Peilio smaigaliu ar šakute padaryk kelis įstrižus rėžius per žvynus, ir tada valyk. Legviau? Kitas ešerio valymo būdas:

Continue Reading

Kaip žvejoti avižėle

Žūklė avižėle viduržiemį, sausio -vasario mėnesiais labai sėkminga, o pavasarį, kovo – balandžio mėnesiais, poledinėje žūklėje avižėlė tiesiog nepakeičiama. Avižėle žvejojami ešeriai, pūgžliai, karšiai, kuojos, raudės ir kitos žuvys.

Continue Reading

Į žvejybą šaltą žiemos dieną

Štai ir jis tankiame miške nugulęs ežeriūkštis. Vakarų krantas žaižaruoja oranžinio atspalvio purpuru, o priešinga pusė – žaliai melsva, šalta ir nyki. Nėra ko gaišti. Ir gamta nelabai norisi žavėtis tokiame šaltyje. Gręžiame po eketę – čia pat, šešėlyje, netoli meldų. Vos spėjo nulinguoti po ledu sidabrinė blizgutė, kai kažkas stipriai trenkė ir truktelėjo į šoną. Pora judesių ir laimikis ant ledo, čia pat suguža kiti žvejai.

Continue Reading

Blizgiavimas lapkritį

Lengvai supdamasi valtis slysta pro jau spėjusius paruduoti meldus. Aplink ramu. Tačiau kartkartėmis vanduo tarsi užverda – raibieji ešeriai neduoda ramybės aukšlėms. Užkibęs ant kabliuko toks gražuolis išlenda pasipūtęs, pelekus pašiaušęs, o iš paskos giminaičių būrys vejasi. Tik pastebėję valtį, jie staigiai pasuka į gelmes.

Continue Reading

Kaip gaudyti vėgeles

Labiausiai vėgėlės mėgsta tas vietas, kur į upę ar ežerą įteka šaltiniai. Lyg sustingusi guli vėgėlė ant molėto ar akmenuoto dugno, slėpdamasi už kerplėšos, akmens arba dauboje. Tačiau ji nesnaudžia. Įtempus akis, budriai stebi nakties tamsą: bene nusileis ant dugno naktinis sliekas, pliumptels į vandenį varlė ar priplauks koks užsižiopsojęs gružlys, pūgžlys ar kuoja. Tereikia tik papulti jam į gudruolės kaimynystę, kai vėgėlė, lyg spyruoklė, šoka iš savo slėptuvės ir vargšelis prapuola jos dideliuose nasruose. Tada vėgėlė vėl gula į savo vietą, ir vėl laukia eilinės aukos.

Continue Reading

Vartiklės

Ko gero ne vienas iš mūsų pirmą kartą paėmę spiningą į rankas ant jo valo galo pamatėme metalo gabaliuką, kuris, kaip paaiškėjo vėliau, vadinamas blizge, vasariniam spiningavimui - vartikle. Taip…

Continue Reading

Kuojų žvejyba

Kuojos tai bene labiausiai paplitusios žuvys, gyvenančios beveik visuose vandens telkiniuose. Kūnas sidabriškas su tamsia nugarėle, stambios kuojos – aukso spalvos. Nugaros ir uodegos pelekai pilki, kiti ryškiai raudoni arba oranžiniai. Akių rainelė raudona su tamsesne dėme viršuje. Kuojų pasitaiko sugauti net 45 cm ilgumo ir sveriančių iki 2 kg, o paprastai jos būna 10 – 15 cm ir sveria 100 – 400 g. Kuojos balandžio mėnesį pulkais plaukia iš ežerų į upes. Tuo metu labai ėdrios. Neršia gegužės pirmosiomis dienomis. Išneršusios kimba kiek prasčiau negu balandį. Vasarą įnoringos.

Continue Reading

karšis

Karšis mėgsta stovintį arba tik lėtai tekantį vidutinio gilumo vandenį. Lietuvoje yra daugelyje ežerų ir gilesnėse upėse. Tačiau daugiausia karšių yra Nemuno žemupyje ir Kuršių mariose; čia jie žvejyboje užima vieną iš pirmųjų vietų. Suaugusio karšio pagrindinę ganyklą sudaro vandens baseino dugnas, kur baigiasi vandens augalai ir prasideda turtingas lengvai pūvančių medžiagų dumblas. Tokiose vietose yra daug trūklių, nedidelių kirmėlių ir kitokių gyvūnų. Karšis savo siurbiamuoju žiočių aparatu juos puikiai moka išrankioti iš dumblo, rausdamasis jame iki 10 cm gylio.

Continue Reading

Vėžiavimas

Paprastai vėžiai gaudomi naktį arba vėlai vakare, kai jie iš savo urvų išeina ieškoti maisto. Nors ir žymiai mažiau, bet gilesnėse bei pavėsingose vietose pagaunama ir dienos metu, be to vėžiai būna smulkesni. Daugiausia vėžių pagaunama šiltomis vasaros naktimis. Vėžiai gaudomi pirktiniais ir savadarbiais bučiais. Vėžiai taip pat gaudomi ir ir įvairaus pavidalo samteliais, dar vadinamais vėžiatinkliais, vėžių krepšeliais. Tiek į bučių, tiek į samtelį dedamas mėsos ar žuvies gabalai, paskrudinta ir lupta varlė, dvėsenos, ar kaulų.

Continue Reading

Balsio ežeras, Vilnius

Dažnas, eidamas prie šio ežero, negalvoja apie žūklę (ypač vasarą), o tikisi pasikaitinti saulutės atokaitoje. Žinoma, puiku įdegti saulėje, pakvėpuoti grynu oru, pajusti sakų aromatą. Tačiau jei nusprendėte pažuvauti ir dar visai arti Vilniaus šis ežeras jums tiks. Anksti atsikėlus, čia galima pažvejoti ir prieš darbą, nekalbant apie vakarą. Kadangi ežeras netoli miesto pagrindinių rajonų, ir yra geras susisiekimas, Balsio ežere vasaros laikotarpiu atvažiuoja daug poilsiautojų.

Continue Reading

Paprastas kabliuko rišimo mazgas

Norint ištraukti žuvį, neužtenka turėti meškerę, nusipirkti įmantrų kabliuką, reikia jį mokėti tinkamai pririšti. Mažai žvejojantys dažniausiai kabliukus mazgo taip kaip užsirišinėja batus. Šitokie mazgai atsiriša net nespėjus užmesti meškerės, o jei ir supinamas tvirtesnis, tai žuviai griebus masalą jis tiesiog išslysta. Tad einant žvejoti reiktų bent kelias minutes skirti mokslui ir išmokti rišti paprasčiausius kabliuko rišimo mazgus. Yra keli gana paprasti kabliukų rišimo mazgai, tvirti, naudojami tiek pradedančiųjų tiek ir patyrusių žvejų.

Continue Reading

Tradicinis gaudymas dugnine meškere

Tai išties gana sėkmingas būdas gaudyti žuvis. Esmė ta, kad masalas visada būna šalia arba beveik ant dugno, o ir daug žuvų ir minta tuo, ką randa ant dugno. Šiuo būdu pagaunami karšiai, lynai, kuojos, karpiai, starkiai, ešeriai, plekšnės, unguriai ir dar daugybė smulkesnių žuvų rūšių.

Continue Reading

Kaip valyti ešerį

Ešerys – skani žuvis, tačiau dažnas nuvargsta kol juos nuskuta. Kaip šį darbą palengvinti? Ogi prismeik žuvies uodegą kuom nors prie stalo ar pjaustymo lentos, patrauk stipriai už galvos, kad trakštelėtų. Peilio smaigaliu ar šakute padaryk kelis įstrižus rėžius per žvynus, ir skusk ešerys nusivalys lengvai. Kitas būdas –

Continue Reading

ešerių gaudymas dirbtiniais masalais

Kaip ir lydeka, ne mažesnis grobuonis yra ešerys, kurį gaudant žvejas patiria daug įspūdžių ir malonumo. Sakoma, kad vienas stambus ešerys spiningautojui atstoja dvi lydekas. Ešerys nėra itin stambus, pagavus netoli 1 kg svorio laikomas labai dideliu. Daugiau jų yra ežeruose ir upių užtvankose, todėl ten ir geriausia juos gaudyti. Paprastai laikosi būriais, tik stambesnieji būna pavieniui. Ešeriai spiningu gaudomi nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Geriausiai kimba praslinkus keliolikai dienų po neršto – balandžio pabaigoje ir gegužės pradžioje.

Continue Reading

Paprastoji chlorelė

Paprastoji chlorelė tai žalėsiečių eilės vienaląstis žaliasis dumblis. Ląstelės apvalios arba ovalios, 2-10 mikronų skersmens. Chromtoforas taurelės pavidalo. Branduolys vienas. Atsarginė medžiaga - krakmolas, kartais riebalinis aliejus. Dauginasi tik nelytiniu…

Continue Reading

Žuvys ir gamta pavasarį

Saulutė šiltais spinduliais jau žadina gamtą, o pūstelėjęs šiaurys, vis dar neša sniegą ir šaltuką… Nieko nepadarysi. Kur bemestume žvilgsnį, atrodo viskas apsnūdę ir negyva. Bet taip tik atrodo. Laukia ir džiaugiasi pavasarį po sniego danga pajutę žali rugių ūseliai, žvalūs ir naujai sudygę žolių daigeliai: po sniegu kaip po pūkine antklode – šilta ir minkšta… Prieik arčiau prie upelio, tik atsargiai, kad neišgąsdintum žuvų. Štai vandens paviršiuje, tik tik judindami pelekus, plaukioja porelė upėtakių. O toliau, už poros metrų nuo kranto, tingiai stoviniuoja stambi lydeka. Gerai įsižiūrėjęs pamatysi po kerplėša riogsantį dar vieną plėšrūną – ešerį. Išvertęs akis, žvelgia jis į vandens karalystę.

Continue Reading

Aukšlės žvejyba

Aukšlė – vikri, maloni pažiūrėti žuvelė panaši į mažą silkutę, smulki, bet riebi ir skani. Jei tik kažkur vandens srovė, atsimušusi į kliūtį (polius, akmenis, žemės luitus), ima sukti verpetus – čia vieta, kur aukšlės laukia grobio. Aukšlės plaukioja būriais. Neršia liepos mėnesį triskart, kas kelios dienos. Tirštai būriuodamosi nerštavietėje, visai pamiršta atsargumą ir lengvai pakliūva į nasrus lydekai, ešeriui, salačiui ar starkiui. Šiems plėšrūnams aukšlė ir yra geriausias gyvasis masalas.

Continue Reading