populiariausi

žuvys gaudomos elektra

Radviliškio rajone Paobelės kaime prie Obelės upės Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai sulaikė pilietį Z. L., kuris gaudė žuvis, naudodamas elektros srovę. Jis turėjo sugavęs 9 raudes. Aplinkosaugininkai apie tai pranešė Radviliškio rajono Policijos komisariato pareigūnams, kuriems perduotas tolimesnis įvykio tyrimas. Minėtam piliečiui už šį ypatingai šiurkštų gyvosios gamtos pažeidimą gresia baudžiamoji atsakomybė. Be to jam teks atlyginti didelę žalą … žuvys gaudomos elektra – toliau

žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose taisyklės

Žuvivaisos valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose taisyklės (toliau – taisyklės) nustato visų rūšių žuvų įveisimo tvarką ir yra privalomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, įveisiantiems žuvis valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose (toliau – asmuo). Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatyme … žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose taisyklės – toliau

naujos žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose taisyklės

Žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2010-04-19 įsakymu Nr. 3D-354 /D1-303 patvirtintos Žuvivaisos valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose taisyklės (Žin., 2010, Nr. 47-2270 ), kurios nustato visų rūšių žuvų įveisimo tvarką ir yra privalomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, įveisiantiems žuvis valstybiniuose žuvininkystės vandens … naujos žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose taisyklės – toliau

brakonieriai būkos upėje

Pavasaris – ungurių migracijos metas. Aukštas vandens lygis ežeruose ir upeliuose, didelė vandens trauka, sudaro geras sąlygas šių vertingų žuvų kelionės pradžiai į nerštavietes Sargaso jūroje, esančioje net prie Centrinės Amerikos krantų. Daugumoje upelių, ištekančiuose iš ežerų, ungurių žvejybą nustatyta tvarka vykdo žvejai verslininkai, tačiau atsiranda ir tokių piliečių, kurie pasipelnyti siekia žvejodami neteisėtai. Kadangi unguriai keliauja pasroviui, įsvaizduokime, kas lieka žvejui verslininkui, kai prieš teisėtą žvejybos vietą, aukštupyje, pastatoma nelegali … brakonieriai būkos upėje – toliau

neteisėtos žvejybos kaina

2010 m. balandžio 16 d. Utenos RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai Zarasų rajone, Avilio ežere, sulaikė šio rajono Šaulių kaimo gyventojus R. J., D. J. ir V. Z, kurie neteisėtai žvejojo 5 statomais tinklais. Traukti pastatytų tinklų išplaukė dviese, o trečias, likęs ant kranto, saugojo bendražygių neteisėtą žvejybą. Pastariesiems grįžus į krantą, ,,sargas” laimikio parvežti nuskubėjo vežinas karučiais, kadangi sugautų žuvų kiekis buvo gana … neteisėtos žvejybos kaina – toliau

ungurių paragauti nepavyko

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai 2010 m. balandžio 26 d. vėlų vakarą, gavę informaciją apie brakonierių „žygį“ Elektrėnų savivaldybės teritorijoje, nedelsiant nuskubėjo į įvyko vietą. Atvykę inspektoriai sulaikė du Trakų rajono gyventojus N.G. ir R.J., kurie neteisėtai žvejojo savadarbe ungurine gaudykle upelyje, ištekančiame iš Aujedo … ungurių paragauti nepavyko – toliau

prasidėjus lydekų nerštui – suaktyvėjo brakonieriai

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai 2010 m. balandžio 9 – 10 d. Vilniaus m., Vilniaus r. ir Švenčionių r. organizavo prevencinius reidus, skirtus užkirsti kelią brakonieriavimui. Švenčionių rajone šalia Staškinės kaimo esančiame Staškinės ežere, aplinkosaugininkams vėl teko surengti pasalą. Jos metu buvo sulaikyti du to paties kaimo gyventojai, besiruošiantys žeberklais badyti neršiančias … prasidėjus lydekų nerštui – suaktyvėjo brakonieriai – toliau

vietos pasirinkimas žvejojant lašišines

Žvejui, prieš išvykstant reikia gerai išstudijuoti upių bei upelių vietas, kuriose bus gaudoma ir kuriose žuvis laikosi. Nuo to priklauso didžioji žvejybos sėkmė. Ilgų metų žvejyba parodė, kad lašišinės žuvys, pavyzdžiui, upėtakiai ar kiršliai, vasaros metu laikosi srauniuose ir šaltuose upeliuose, kurių vandenyse yra daugiau deguonies. Šių žuvų reikia bandyti pagauti prie upės slenksčių, kur akmenuotas ar žvirgždėtas dugnas. Tik rugsėjo mėnesio pradžioje, kai vanduo visur atvėsta, jos plaukia į didesnes upes ir laikosi srauniose vietose prie slenksčių. … vietos pasirinkimas žvejojant lašišines – toliau

vabzdžio kabinimas ant kabliuko

Vabzdys ant kabliuko dažniausiai pradedamas kabinti nuo galvos, prakišant kabliuko smaigalį per vabzdžio galvą ir ištraukiant jį pro vabzdžio pilvelio galą. Toks kabinimo būdas daugelio žvejų laikomas geriausiu. Kai kurie žvejai sako, kad tokiu būdu užkabintą vabzdį žuvys ima ne taip godžiai, negu užkabintą priešingai – pradedant nuo pilvelio galo ir traukiant kabliuko smaigalį pro galvą. Toki vabzdžio kabinimą ypač propaguoja gaudant kiršlius. Pavyzdžiui žiogas, pradėtas kabinti nuo galvos, vandeny, traukiamas prieš srovę priglaudžia sparnelius prie liemens, srovė juos priglaudžia prie kūno, ir pastarasis neturi gyvo vabzdžio … vabzdžio kabinimas ant kabliuko – toliau

šapalo gaudymas dirbtiniu masalu

Šapalą žvejoti yra nelengva, reikia gana didelių įgūdžių ir patirties. Mažas šapalas nėra grobuonis, bet stambesnis, kuris minta varlėmis, vėžiukais ir žuvimis, priešingybė mažajam. Pusės kilogramo šapalas dažnai puola ir didesnį dirbtinį masalą. Šapalus geriausia žvejoti tuoj pat po neršto, kuris būna balandžio mėnesį. Pavasarį, šapalas gaudomas dar esant drumstam vandeniui ir dirbtiniais masalais gaudoma ligi vėlyvo … šapalo gaudymas dirbtiniu masalu – toliau

starkio gaudymas dirbtiniu masalu

Starkis gaudomas įvairių tipų blizgėmis, vobleriais ar guminukais, geriausiai tinka balti ir labai spindintys masalai. Gaudant upėje, blizgę reikia traukti greitai ir arčiau paviršiaus. Spiningu starkis pradedamas gaudyti tuoj po neršto, kuris baigiasi birželio pradžioje. Vasaros viduryje starkis gana prastai kimba, rugpjūčio mėnesį kiek geriau, o geriausiai kimba rudenį. Starkis gaudomas tokiais pat įrankiais kaip ir lydekos. Valas naudojamas kiek … starkio gaudymas dirbtiniu masalu – toliau

salačio gaudymas dirbtiniu masalu

Lietuvos vandenyse veisiasi spiningautojų rečiau pagaunama, tačiau kiekvieno žvejo svajonė , graži žuvis ir grobuonis yra salatis. Ši žuvis neturi dantų., tačiau minta mažomis žuvytėmis. Maitinasi apie 4 – 5 kartus per dieną. Kiekvieną kartą maitinimasis trunka ne daugiau kaip 15 – 20 minučių. Vasarą, dažniausiai, salatis pradeda maitintis apie 9 vai. ryto. Salačio ėdrumas yra ne mažesnis nei lydekos ar starkio. Salatį dažniausiai galima sugauti ten, kur yra būriai smulkių žuvyčių, dažniausiai tokių kaip aukšlių ar gružlių. Salatis puola būrelį šių mažų žuvyčių ir muša savo uodega vandens paviršių, ir tokiu būdu keletą pritrenkia. Pritrenktas ir nesiorientuojančias žuvytes jis praryja. … salačio gaudymas dirbtiniu masalu – toliau

lydekos gaudymas spiningu

Lydekos pradedamos gaudyti praslinkus 10 – 45 dienų po neršto. Jos neršia kovo mėnesio pabaigoje arba balandžio pradžioje. Per žiemą išalkusi lydeka godžiai griebia masalą. Tuomet lydeka masalo labai nesirenka ir galima gaudyti įvairiais būdais, ir įvairiais dirbtiniais masalais. Kol vanduo dar skaidrus, dirbtiniai masalai naudojami didesni ir baltos spalvos. Pavasarinio gaudymo sezonas yra gana trumpas, todėl reikia atidžiai sekti lydekų nerštą. Rudens sezonas yra kibesnis ir ilgesnis. Gaudant spiningu, lydekos žvejojamos nuo balandžio pabaigos iki lapkričio arba net gruodžio mėnesio, kitaip sakant kol užšąla upės ir … lydekos gaudymas spiningu – toliau

aplinkybės įtakojančios žvejybą ir spiningavimą

Žvejybos sėkmė labiausiai priklauso nuo mokėjimo pasirinkti vietą, bei sugebėjimo užmesti masalą bei manevruoti juo. Žvejybos sėkmė taip pat priklauso ir nuo kitų aplinkybių, nepriklausančių nuo paties spiningautojo, tai yra nuo vandens lygio, nuo oro, atmosferos slėgio, temperatūros, vėjo ir daugybės kitų priežasčių. Šiais klausimais yra nemažai literatūros, įvairių pažiūrų, bei nuomonių, bet nieks nėra nurodęs aplinkybių, kuriomis remiantis visad pagausite žuvies. Tačiau iš ilgametės žvejų praktikos ir stebėjimų galima padaryti kai kurias … aplinkybės įtakojančios žvejybą ir spiningavimą – toliau

kur ir kaip žvejoti spiningu

Prieš išvykstant žvejoti prie upės ar ežero, reikia žinoti, kokios ten veisiasi žuvys, ar prieinami telkinio pakraščiai. Kaip rodo patyrimas, kuo sunkiau ežero pakraščiai prieinami, tuo daugiau toje vietoje galima pagauti žuvies. Kai kurių ežerų pakraščiai būna labai klampūs, apaugę nendrėmis ir kitomis uždumblėjusius pakraščius mėgstančiomis žolėmis. Tada žvejoti galima sakyti tik iš valties. Patogiausios, mobiliausios ir naudojamiausios yra įvairios oru pripučiamos … kur ir kaip žvejoti spiningu – toliau

manevravimas masalu spiningaujant

Gaudant spiningu, nepakanka mokėti toli užmesti, reikia mokėti gerai manevruoti dirbtiniu masalu, jį traukti vandenyje taip, kad neužkliūtų, tinkamai suktųsi ar judėtų. Pirmiausia reikia žinoti, koks gylis vietoje, kur norima spiningauti, po to masalą mėtyti taip, kad, krisdama į vandenį, nesukeltų didelio triukšmo; jei naudojamas svarelis, tai jis į vandenį turi kristi vėliau už masalą, be to masalą, reikia vesti taip, kad jo greitis ir judesiai būtų panašūs į plaukiančios žuvelės … manevravimas masalu spiningaujant – toliau

spiningo užmetimas

Pradedant žvejoti spiningu, pirmiausia reikia įprasti užmesti masalą į numatytą tašką. Patartina pradėti mėtyti kur nors atviroje vietoje, ant kranto, kartais netgi tiktai su svareliu. Užmesti galima dešine arba kaire ranka. Tai priklauso nuo to, kuria ranka smagiau spiningautojui mėtyti. Dažniausiai gaudoma beinercine rite, tai yra gana paprasta, tiesiog reikia išmokti visą seką – pirštu užkabinam valą, atlenkiam lanktelį, užsimojam ir meškerykočiui pasiekus vertikalią padėtį ir pradėjus leistis žemyn – paleidžiam … spiningo užmetimas – toliau

spiningavimo reikmenų priežiūra

Po kiekvienos žvejybos spiningautojas turi sutvarkyti savo įrankius. Spiningo kotas turi būti išdžiovinamas ir laikomas medžiaginiame dėkle. Ritė laikoma specialioje dėžutėje. Žvejybos metu spiningo negalima dėti ant žemės ar smėlio, nes smėlis patekęs į ritės vidų, apsunkina jos sukimąsi, ritė dyla, greit gali visiškai sugesti. Smėlis patekęs tarp meškerykočio suduriamųjų galų jį gadina, bandant meškerykočio galus sujungti – stringa. Smėlis, bei aštrūs, kieti daiktai subraižo koto paviršių. Meškerykočio negalima laikyti arti radiatorių, krosnies ar kitų šildančių paviršių, taip pat negalima laikyti ir drėgnoje … spiningavimo reikmenų priežiūra – toliau

Puslapis 7 iš 15« naujesni...45678910...senesni »

Hey.lt - Nemokamas lankytoj skaitliukas