populiariausi

Plačiažnyplis vėžys

Plačiažnyplis vėžys (astacus astacus lot.) dar vadinamas tauriuoju ir upiniu vėžiu. Šis vėžys turi plačias ir stiprias mėsingas žnyples su įdubimu nejudrios žnyplių dalies vidinėje pusėje, raudonai ruda apačia ir lygiu kiautu. Jo kiautas yra stiprus, lygus, vienodos spalvos, dažniausiai tamsiai rudos viršuje ir pereinančios į rudai alyvinę, ar raudoną – apačioje. Plačiažnyplis vėžys turi iki 30% labai skanios vėžienos, ypač daug mėsos yra žnyplėse. Plačiažnypliai vėžiai paplitę vidurio ir dalyje šiaurės Europos, jie yra vertingiausi Gyvenantys Europoje vėžiai. Plačiažnypliai vėžiai itin jautrūs deguonies … Plačiažnyplis vėžys – toliau

Virti vėžiai

Dažniausiai vėžiai verdami taip. Puode užverdame vandenį, įberiame žiupsnelį druskos, įdedame nemažai krapų. Tada į verdantį vandenį sudedame gyvus vėžius, kad juos vanduo apsemtų. Verdame apie 10 minučių. Išvirusio vėžio kiautas tampa ryškios raudonos spalvos. Į vandenį galima įdėti ir kitokių prieskonių: petražolių, kmynų, pipirų, krapų, cinamono, gvazdikėlių ir kitų. … Virti vėžiai – toliau

vėžiai

Vėžiai gyvena įvairiuose pratekančiuose bei švariuose vandenyse – įvairiose upėse, upeliuose, ežeruose. Dieną vėžys dažniausiai lindi pasislėpęs, ir tik vakare dažniausiai iki pat ryto palieka savo slėptuvę. Naktį vėžiai ropinėja dugnu ir ieško maisto. Vėžiai vasarą dažniausiai lindi stačių gilumų krantuose, po medžių šaknimis, įvairiais žolių kupstais, po kerplėšomis, ar akmenimis ir panašiose vietose, o žiemą laikosi gilumose. Vėžiai ėda viską ką randa: sraiges, varles, vabzdžius, jų lervas, žuvis, žuvų ikrus, muses, vandeninių augalų šaknis ir jų … vėžiai – toliau

Plūdė

Plūdė atitinkamame gylyje prilaiko masalą,ir parodo meškeriotojui, kada žuvis kimba ir kada reikia ją užkirsti. Pagal savo formą, medžiagą ar veikimo principą plūdės būna labai … Plūdė – toliau

Kabliukas

Kabliukas yra svarbiausia meškerės dalis. Juo kabliukas tvirtesnis, geriau užgrūdintas ir aštresnis, tuo geresni žvejybos rezultatai. Kabliukas turi šias dalis: smaigalį, barzdelę (užkartą), užlanką (kaktą), kaklelį, kotelį ir gale ausytę (lo­petėlę). Paprasti kabliukai gaminami įvairių dydžių ir formų – su lopetėle, kilpele, be jų, tiesus, truputį lenktas į šoną, skirtingu kotelių ilgiu, su užkartom ant kotelio ir panašiai. Tai priklauso nuo žvejybos būdo, gaudomos žuvies, jos svorio, masalo, bei didžiąja dalimi nuo pačio žvejo. Negalima smulkioms žuvims naudoti didelio kabliuko, o plėšrioms ir didesnėms ypač mažo. Kabliukų numeracija skirtinga, yra suomiški, rusiški, itališki, japoniški ir kiti … Kabliukas – toliau

Pavadėlis

Pavadėlis yra būtina meškerės dalis, ypač gaudant baikštesnes žuvis. Normaliam 0,12 – 0,14 mm Valui pririšamas 0,1 mm pavadėlis. Gaudant stambesnes žuvis, valas ir pavadėlis turi būti storesni. Pavadėlis turi būti ne trumpesnis kaip 30 – 50 cm. Jis turi dvejopą paskirtį – pirmiausia, ne taip žuvų pastebimas, o antra, apsaugo valą nuo trūkimo. Būdamas plonesnis už valą, jis dažniausiai nutrūksta mazgo vietoje, o valas su plūde … Pavadėlis – toliau

Prūdo ežero brakonieriai pastatė 1km tinklų

Ignalinos rajone esantis Prūdo ežeras nėra didelis. Jo plotas tik 27 ha. 2010 m. rugsėjo 21 d. ryte, Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai buvo nustebę, kai iš šio nediduko ežero du piliečiai pradėjo traukti iš vakaro neteisėtai pastatytus tinklus, kadangi jų kiekis pagal ežero plotą atrodė įspūdingai. Sulaikius į krantą grįžusius pažeidėjus paaiškėjo, kad buvo pastatyta 11 tinklų, kurių bendras ilgis – 1 km. Tinklų aukštis irgi įspūdingas – po … Prūdo ežero brakonieriai pastatė 1km tinklų – toliau

Brakonieriavimas - rizikingas verslas

Zarasų rajono Girvydiškių kaimo gyventojas N. I. Oficialiai skaitomas bedarbiu, tačiau gyvena principu, kaip sako liaudies patarlė ,,nei sėti – nei pjauti”. Ką sunkiai dirbti, lengviau nelegaliai sugauti žuvį ir ją parduoti. Matyt neblogai sekasi šis verslas, bet pažiūrėkime kiek kainuoja akistatos su aplinkosaugininkais. 2005 metais už neteisėtą žvejybą buvo nubaustas 700 Lt. administracine bauda ir teko atlyginti 1269 Lt. už gamtai padarytą žalą. 2007 metais vėl buvo baudžiamas už Mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimą. 2009 metais vėl tenka sumokėti 200 … Brakonieriavimas – rizikingas verslas – toliau

Ne visi ežerai žuvinami pagal planą

Keletą metų Lietuvos MŽD Marijampolės skyrius išsinuomotuose vandens telkiniuose, kuriuos pagal vandens telkinio tvarkymo planus turėjo įžuvinti starkiais – nevykdė. Buvo teisinamasi kad trūksta Lietuvoje įžuvinimo medžiagos, tai labai brangu ir trūksta pinigų. Dėl to buvo baudžiami atsakingi asmenys, informuota buvusi vandens telkinių valdytoja Apskrities viršininko administracija. Pagaliau šių metų rugsėjo 15 d. buvo starkiais įžuvinti Stebuliškių tvenkinys, Yglos ežeras, Šešupės upė. Iš viso suleista 2000 … Ne visi ežerai žuvinami pagal planą – toliau

Meškeriojimas

Kiekvienas meškeriotojas turi gerai įsidėmėti, kad sėkmingam žuvų gaudymui svarbiausia yra gerai pažinti vandens telkinį (upę, ežerą ar tvenkinį), kuriame žvejojama, taip pat žinoti, kokios žuvys jame plauko, kuriose vietose mėgsta laikytis, kuo ir kuriuo laiku minta, koks masalas joms tinka, kuriuo būdu jas tikslingiau … Meškeriojimas – toliau

Baluošų ežeras, Švenčionių rajonas

Baluošai telkšo Švenčionių rajone, gražiame, sausais pušynais žaliuojančiame Asvejos regioniniame parke. Ežerą iš visų pusių supa aukšti statūs krantai, kurie net 10 – 15 m pakilę virš vandens horizonto, ištisai apaugę spygliuočiais. Baluošų plotas – 254 ha. Baluošai – žuvingas ežeras ir mėgstamas žvejų. Čia pagaunamos lydekos, starkiai, ešeriai, vėgėlės, unguriai, karšiai, kuojos, plakiai, raudės, karosai, lynai, karpiai, aukšlės, pūgžliai, stintelės bei … Baluošų ežeras, Švenčionių rajonas – toliau

Balčio ežeras Ignalinos rajone

Balčio ežeras telkšo Ignalinos rajone, tarp Žeimenio ir Ūsių ežerų. Ežero plotas 31,6 ha, ilgis 1,1 km, o plotis 0,3 km. Balčio ežeras apaugęs miškais, tik vakarinėje jo pusėje yra Kazimieriškių kaimas. Ežero kranto linija tęsiasi 3,5 km. Į Baltį įteka ir išteka po vieną upeliuką. Ežere sugaunama lydekų, kuojų, ešerių ir kitų … Balčio ežeras Ignalinos rajone – toliau

Baltys, ežeras Ignalinos rajone

Balčio ežeras yra Ignalinos rajone, šiauriau Ilgio ežero. Ežero plotas 24ha, vidutinis gylis 11,5m, giliausia ežero vieta esanti šiaurėje siekia 24,5m. Kranto linija tęsiasi 2,8km. Baltys apaugęs miškais. Į Balčio ežerą iš šiarinės pusės įteka upelis iš Varnio ežero, o pietinėje dalyje ežeras Balčio upeliu jungiasi su Ilgio ežeru. Balčio ežere sugaunama lydekų, ešerių, kuojų, pasitaiko … Baltys, ežeras Ignalinos rajone – toliau

Apsingis, ežeras Alytaus rajone

Apsingio ežeras yra Alytaus rajone, kiek piečiau Makniūnų kaimo. Apsingio ežero plotas 12ha, vidutinis gylis 4,2m, giliausia ežero vieta 8,2m, kranto linijos ilgis 1,75km. Šiaurinis ežero krantas apaugęs, mišku, vakaruose daugiausiai dirbami laukai, kitos pakrantės apaugusios medžių juosta už kurių plyti laukai. Ežere sugaunama lydekų, ešerių, kuojų, raudžių, pūgžlių, pasitaiko karšių ir lynų taip pat ir kitų … Apsingis, ežeras Alytaus rajone – toliau

Antanavo tvenkinys, Marijampolės rajonas

Antanavo tvenkinys yra Marijampolės šiaurėje, netoli Kazlų rūdos. apie 3km į rytus įsikūrę Sasnavos ir Gavaltuvos kaimai. Šis tvenkinys tiekia vandenį 1957m įkurtai Antanavo hidroelektrinei. Tvenkinio plotas 107ha, ilgis virš 5km, gylis siekia 5m. Jame gausu karpių, lynų, lydekų, ešerių, kuojų, raudžių, salačių, ypač stambių karšių, taip pat šapalų, … Antanavo tvenkinys, Marijampolės rajonas – toliau

Platelių ežeras, Plungės rajonas

Platelių ežeras yra Plungės rajone, Žemaitijos nacionaliniame parke. Ežero plotas virš 1200ha, jis yra giliausias ir didžiausias Plungės rajone. Platelių ežero krantai vingiuoti, pietinėje ežero dalyje ypač. Ežero kranto aukštis nevienodas, aukščiausi krantai yra miškinguose rytuose. Kranto linijos ilgis siekia 31km. Ežere sugaunama lydekų, ešerių, kuojų, šamų, vėgėlių, ungurių, starkių, seliavų, sykų, raudžių, aukšlių, pūgžlių ir kitų … Platelių ežeras, Plungės rajonas – toliau

Alsėdžių ežeras, Plungės rajonas

Alsėdžių ežeras ežeras telkšo vakarų Lietuvoje, Plungės rajone. Alsėdžių ežeras iš pietų į šiaurę nusidriekęs 1700m, rytų – vakarų kryptimi apie kilometrą. Į Alsėdžių ežerą įteka Laušinės upelis, o išteka Varduvos intakas Sruoja. Ežero gylis siekia 3m, o krantai yra gana žemi ir vingiuoti, tik šiaurės rytų krantas yra kiek aukštokas. Ežero šiaurės ir pietų krantai pelkėti. Ežere sugaunama lydekų, ešerių, kuojų ir kitų … Alsėdžių ežeras, Plungės rajonas – toliau

Samavo ežeras, Zarasų rajonas

Samavo ežeras yra Zarasų rajone, šiaurės rytų Lietuvoje. Ežerą supa miškingi kalvoti krantai, šiaurinėje pusėje – dirbami laukai. amavo ežero atabradas smėlingas, platus, su neištisinėmis nendrių juostomis. Dugnas turi ir daubų ir sėklių. Sėkliuose gylis kartais nesiekia nei 1 metro. Čia patogu stovyklauti , nes krantai gana sausi ir smėlėti, neužžėlę didesnėmis žolėmis. Samave sugaunama lydekų, ešerių, kuojų, karšių, lynų, ungurių, vėgėlių, raudžių ir kitų … Samavo ežeras, Zarasų rajonas – toliau

Puslapis 5 iš 15« naujesni...234567810...senesni »

Hey.lt - Nemokamas lankytoj skaitliukas