populiariausi

Žuvų kibimo lentelė rugpjūtis

Lentelėje rasite pagrindines rugpjūčio mėnesį gaudomas žuvų rūšis, kibimo stiprumą, pagrindinius žvejybos būdus ir masalus žuvims … Žuvų kibimo lentelė rugpjūtis – toliau

Žuvų kibimo lentelė liepa

Lentelėje rasite pagrindines liepos mėnesį gaudomas žuvų rūšis, kibimo stiprumą, pagrindinius žvejybos būdus ir masalus žuvims … Žuvų kibimo lentelė liepa – toliau

Žuvų kibimo lentelė birželis

Lentelėje rasite pagrindines birželio mėnesį gaudomas žuvų rūšis, kibimo stiprumą, pagrindinius žvejybos būdus ir masalus žuvims … Žuvų kibimo lentelė birželis – toliau

Žuvų kibimo lentelė gegužė

Lentelėje rasite pagrindines gegužės mėnesį gaudomas žuvų rūšis, kibimo stiprumą, pagrindinius žvejybos būdus ir masalus žuvims … Žuvų kibimo lentelė gegužė – toliau

Žuvų kibimo lentelė balandis

Lentelėje rasite pagrindines balandžio mėnesį gaudomas žuvų rūšis, kibimo stiprumą, pagrindinius žvejybos būdus ir masalus žuvims … Žuvų kibimo lentelė balandis – toliau

Žuvų kibimo lentelė kovas

Lentelėje rasite pagrindines kovo mėnesį gaudomas žuvų rūšis, kibimo stiprumą, pagrindinius žvejybos būdus ir masalus žuvims … Žuvų kibimo lentelė kovas – toliau

Žuvų kibimo lentelė vasaris

Lentelėje rasite pagrindines vasario mėnesį gaudomas žuvų rūšis, kibimo stiprumą, pagrindinius žvejybos būdus ir masalus žuvims … Žuvų kibimo lentelė vasaris – toliau

Žuvų kibimo lentelė sausis

Lentelėje rasite pagrindines sausio mėnesį gaudomas žuvis, kibimo stiprumą, pagrindinius žvejybos būdus ir masalus žuvims … Žuvų kibimo lentelė sausis – toliau

Negyvas vabzdys

Dažnai gaudant museline, pritrūksta gyvų vabzdžių. O negyvų žuvys nenori. Tuomet prie valo pririšama nedidelė, iš plonos stygos susukta spyruoklėlė. Jos gale šilkiniu siūlu už kojelės pririštas kabliukas. Negyvas vabzdys ant kabliuko užneriamas per nugarą taip, kad gylys įlįstų į pilvuką. Taip paruoštas masalas lėtai traukiamas vandens paviršiumi prieš srovę. Išskėtęs sparnelius vabzdys mėtydamasis į šonus, retkarčiais liesdamas paviršių, juda tarsi gyvas. Dažnai būna, jog tik pasiekia jis upės vidurį kai švysteli tamsus šešėlis ir vabalas … Negyvas vabzdys – toliau

Dirbtinės muselės

Žvejojant museline meškere vietoj gyvų vabzdžių galima naudoti dirbtines museles. Jos gaminamos iš plunksnų bei šilkinių siūlų. Muselės spalva, forma derinama prie tuo metu žvejybos vietoje aptinkamų vabzdžių. Dirbtinė muselė žuviai atrodo didesnė už tikrą tokio pat dydžio masalą, todėl geriausia kai dirbtinės muselės būna … Dirbtinės muselės – toliau

Vienadienės

Vienadienės masiškai pasirodo dažniausia rugpjūčio viduryje nuo aštuntos – devintos iki vienuoliktos valandos vakaro. Toks masinis jų skraidymas trunka penkias – šešias dienas. Dauguma žuvų, jau nekalbant apie karpinių šeimą, labai mėgsta šį riebų užkandį. Besivaikydamos vienadienių, tomis dienomis jos budi vandens paviršiuje. Šiuo metu žuvų niekuo nenustebinsite – jos prisisotinusios vienadienių, sukritusių į vandenį upių, ežerų … Vienadienės – toliau

Gyvos mažos muselės

Dažnai vakarais upėje ar ežere žuvys nekimba, o aplink pliaukši, šokčioja iš vandens. Ką gi jos taip godžiai gaudo? Gerai įsižiūrėję, pastebėsite uodus, smulkias museles. Tai jomis smaguriauja žuvys. O jūs negalite ant kabliuko jų užmauti – labai jau mažos. Tokiu atveju praverčia klijai, kuriais prilipdomos prie kabliuko įvairios smulkios muselės, trūklio lervos. Naudokite kuo natūralesnius klijus, kad žuvys neužuostų kvapo. Prie klijais patepto kabliuko muselė ar vabzdys greitai ir tvirtai prilimpa. … Gyvos mažos muselės – toliau

Šoniplauka

Dažnas ir dėmesio neatkreipia j nedidelį pilką arba žalsvą vėžiagyvį suplotu kūnu – šoniplauką. Ji randama ežerų pakrantėse tarp augmenijos, ant akmenų. Į mūsų kraštą viena jų rūšis – korofijos – atkeliavo greičiausiai vandens keliu, kai dar buvo vadinamasis Oginskio kanalas, iš Kaspijos jūros ir apsigyveno upėse bei pratekamuose ežeruose. Kita šoniplaukų rūšis – palasėjos – užsiliko dar nuo ledynmečio ir gyvena gilesniuose ežeruose. Vasarą, kai karšta, jos plaukia į ežero gilumą, kur vanduo šaltesnis, o rudenį, auštant traukia į pakraščius, kur ir galima jų … Šoniplauka – toliau

Salačio žvejyba

Beeinant sodria žole apaugusiais krantais, dažnai matai: čia pat, šalia – pūkšt! Lyg kas stambų akmenį į vandenį būtų metęs. Tai salatis, įsisukęs į aukšlių būrį, trinktelėjo savo stipria uodega. Nespėjo išsiskirstyti raibuliai, kai vėl stiprus smūgis uodega, posūkis, ir ėdrūno gerklėje dingsta dar kelios aukšlės. Ir vėl tyla… Salatį sugauti ne taip jau paprasta. Būdamas arti vandens paviršiaus ir turėdamas geras akis, jis greitai pastebi meškeriotoją ir masalo neima. Užmetimai spiningu arčiau kaip 50 – 60 m būna dar mažiau … Salačio žvejyba – toliau

Prisijunkite prie akcijos „Lašiša 2010“

Siekiant apsaugoti lašišas nuo brakonieriavimo atvejų bei padidinti jų senkančius išteklius, aplinkos apsaugos pareigūnai kiekvienais metais organizuoja akciją, skirtą lašišų apsaugai. Lašišų apsaugai skirta akcija „Lašiša 2010“ startuoja š.m. spalio 1 d. 12 val. Vilniuje (prie Baltojo tilto), kur aplinkos apsaugos pareigūnai gyventojams ir miesto svečiams dalins lašišų apsaugai skirtus lankstinukus, informuos apie akcijos svarbą bei vykdomą lašišinių žuvų apsaugos kontrolę. Renginio metu bus galima iš arti pamatyti ir gyvą lašišą. … Prisijunkite prie akcijos „Lašiša 2010“ – toliau

Rainuotasis vėžys

Rainuotasis vėžys yra invazinė rūšis Lietuvoje. Jis smarkiai konkuruoja su kitomis vėžių rūšimis, ypač vietinėmis, ir ilgainiui pastarąsias išstumia, o jų išnaikinti beveik neįmanoma. Šiuos parazitinius vėžius galima gaudyti visais įmanomais būdais, ištisus metus. Griežtai draudžiama perkėlinėti į kitus vandens telkinius. Rainuotųjų vėžių kūnas blyškiai rudas, vėžio kiautas ir žnyplės smarkiai spygliuotas, o vienas matomiausių požymių – pilvelio viršus su tamsiai rudais skersiniais dryžiais, vėžienos mažai, ji yra prastesnio … Rainuotasis vėžys – toliau

Žymėtasis vėžys

Žymėtasis vėžys (pacifastacus leniusculus) kilęs iš vakarų Amerikos ir Kanados pakrančių. Tai viena iš invazinių vėžių rūšių. Praeito šimtmečio antroje pusėje išnykus vietiniams vėžiams, žymėtieji vėžiai įveisti keliuose Lietuvos ežeruose kaip atspari vėžių marui rūšis. Iš čia greičiausiai išplito po visą Lietuvą. Nerandama jų tik nedaugelyje su kitais telkiniais nesusisiekiančiuose ežeruose. Žymėtųjų vėžių kiauto viršus ryškiai rudas, apačia raudona, vėžio kiautas lygus. Šio vėžio žnyplės didelės, plačios rudu viršumi ir raudona apačia. Kaip vieną iš ryškiausių bruožų šie vėžiai žnyplių sujungimo vietoje turi baltą dėmę, kurios pakraščiai apvesti melsva ar mėlyna … Žymėtasis vėžys – toliau

Siauražnyplis vėžys

Siauražnyplis vėžys (astacus leptodactyluslot.) dar vadinamas ilgažnypliu vėžiu ar pelkių vėžiu. Šis vėžys turi siauras, ilgas žnyples be įdubimo apatinėje nejudrioje jų dalyje, jos šiurkščios, turi daug mažų iškilumų. Siauražnyplio vėžio kiautas yra silpnesnis, šiurkštesnis, uodega siauresnė, negu plačiažnyplio vėžio. Siauražnyplių vėžių kiautas šviesiai rusvas, gelsvas ar žalsvas. Apatinė kiauto dalis dar šviesesnė ar net balta. Prastesnio skonio vėžienos turi iki 20%. Siauražnyplis vėžys yra apie 4 kartus vislesnis už plačiažnyplį ir dažnai pastarąjį … Siauražnyplis vėžys – toliau

Puslapis 4 iš 15123456710...senesni »

Hey.lt - Nemokamas lankytoj skaitliukas