populiariausi

Valtys Honwave

Pripučiamos valtys Honwave yra aukštos kokybės, pagamintos pagal Honda kompanijos užsakymą. Valtys pagamintos iš dvisluoksnės ir atsparios trinčiai PVC medžiagos (D-Tex, 1100gr/m2), siekiant kuo didesnio patikimumo ir kokybės valtys klijuojamos rankomis. Tai patikimos, saugios ir lengvai transportuojamos valtys. Su Honwave galėsite puikiai paiškylauti, pažvejoti, ar išplaukti į jūrą. Viso siūloma trijų modifikacijų ir penkių dydžių … Valtys Honwave – toliau

Sorų košė

Gaudant neplėšrias žuvis, kartais geri rezultatai būna masalui naudojant kietą sorų košę. Paprastam jaukinimui soros verdamos įprastai, tačiau masalui, reikia išvirti taip kad ją galima būtų dėti ant kabliuko. Verdant kietą sorų košę, soros turi būti šviežios, neužsigulėję metus kitus lentynoje. Stiklinė sorų, perplauta šaltu vandeniu, verdama tol kol visiškai išverda. Gatavą košę reikia nukošti, patogiame inde gerai sutrinti, kad pasidarytų tešla. Tada tešlą reikia … Sorų košė – toliau

Perlinės kruopos

Perlines kruopas masalui naudojame gaudydami daugelį neplėšrių žuvų – pavyzdžiui kuojas ir raudes. Kaip išvirti kruopas kad jos tiktų žvejybai? Imame rupiausias (stambiausias) perlines kruopas, į puodą su vandeniu įberiame pusantros stiklinės kruopų ir užkaičiame. Pavirusias kokią dešimtį minučių reikia nukošti ir užpilti šaltu vandeniu. Taip daroma iki trijų kartų ir kiekvieną kartą naudojamas naujas vanduo. Taip nusiplauna klijingas nuoviras o kruopų vidus sutvirtėja. Išvirtas kruopas … Perlinės kruopos – toliau

Valtys Dulkan

aiko patikrinta ir išbandyta valčių serija „Dulkan“ puikus ir teisingas sprendimas žvejybai ar poilsiui prie vandens. Dulkan valtys pačios populiariausios pagal savo technines savybes. Valčių ilgis 2,20 – 4,00m, turi klasikinius korpuso apvadus, talpios, grindys iš vandeniui atsparios laminuotos faneros, padidintas oro kamerų diametras, geros savybės plaukiant jūra, stabili, paklusni valdyme, visa tai poilsį ar žvejybą daro ne tik malonia bet ir … Valtys Dulkan – toliau

Šutinti žirniai

Žvejojant masalui atrenkami sveiki žirniai. Trūkę ir sumaigyti žirniai tiks jaukinimui. Žirniai puikiai tinka neplėšrioms žuvims gaudyti. Kaip iššutinti žirnius žuvų gaudymui? Paprasta. Į moterišką kojinę reikia sužerti 3 – 4 stiklines negliaudytų žirnių, nekietai ją užrišti mazgu, tada įleisti į puodą su vandeniu ir virti ant mažos ugnies. Kai vanduo baigs išgaruoti, reikia įpilti nedaug karšto vandens ir uždengti dangčiu – žirniai ims šusti. Bet reikia įdėmiai žiūrėti, kad neprisviltų. Ar žirniai sušutę, nustatyti galima … Šutinti žirniai – toliau

Šakotinė

Šakotinė – paprastas ir nesudėtingas įrankis lydekoms gaudyti. Norint jį pasigaminti reikia iš medžio šakos išpjauti Y raidės formos dvišakį. Prie vienšakio kotelyje peiliu aplink išpjaunamas griovelis. Čia stipriai pririšamas 5 – 15 m ilgio valas (priklausomai nuo to kokiame gylyje reiks žvejoti). Ten pat pririšama virvutė, kuri bus reikalinga šakotinei pririšti, kad nenutemptų. Viena dvišakio galo šakotinės šaka peiliu šiek tiek įskeliama – statant šakotinę, čia reiks įsprausti … Šakotinė – toliau

Manų kruopų košė

Gaudant neplėšrias žuvis galima pabandyti masalui išsivirti manų kruopų košės. Ši košė ypač tinka poledinėje žvejyboje, kaip pakaitalas miltinei tešlai. Košė verdama taip. Į pusę stiklinės verdančio vandens įpilamas arbatinis šaukštelis saulėgrąžų aliejaus, tada po truputį suberiama pusė stiklinės manų kruopų. Mišinys greit sutirštėja ir nukeliamas nuo ugnies. Kai tik manų kruopų košės temperatūra pasidarys daugmaž … Manų kruopų košė – toliau

Lašalų lervos

Vienadienės peteliškės (lašalo) lervos gyvena įsiraususios dugno nuosėdas arba išsikasa urvelį krante. Iš dugno jos išgriebiamos samteliu, aptrauktu metaliniu tinkliuku. Taip graibomos ir uodų lervos. Laikomos šios lašalo lervos be vandens, drėgnose samanose ar drėgname skudurėlyje. Šis masalas lepus, bijo perkaitimo. Kimba ant jo visokiausios žuvys. Jis užmaunamas įbedus kabliuko smaigalį lervai į krūtinę. Dažniausiai užmaunamas visas, kiti žvejai tik … Lašalo lervos – toliau

Musės lervos

Musės lervos – dar vienas masalas, tinkantis žvejoti palaidyne. Taip vadinama balta, stipri, labai judri kirmėlė. Jų greitai atsiranda sugedusioje mėsoje, maisto atliekose, jos labai sparčiai dauginasi ir auga. Šios lervos – didžiosios mėlynosios musės vikšras. Daugumai moteriškių tai šlykšti kirmėlė, bet žuvims atrodo kitaip. Juo žvejojama papildomai maitinant žuvis tuo pačiu jauku, karts nuo karto mėtomu į upės srovę ar ežerą. Šios musės lervos ypač tinka raudėms žvejoti, čiumpa ją ir kuojos. … Musės lervos – toliau

Ešerių blizgiavimas rudenį

Šiltu metų laiku taip pat kaip ir žiemą galima sėkmingai blizgiauti. Vasarą blizgiaujama iš valties, nuo tiltų, lieptų ar šliuzų. Radus ešerių susibūrimo vietą blizgiavimas tampa įdomus ir azartiškas. Vėlyvą rudenį, kai žuvys, o kartu ir ešeriai lenda žiemoti į gelmę, iš valties telkinio gilesnėse duobėse galima sugauti tikrai daug ir didelių … Ešerių blizgiavimas rudenį – toliau

Jaukas

Žvejys, išsiruošęs prie vandens keletui dienų, turi gera progą žuvis prisijaukinti. Tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, kur žvejojama, reikia kasdien berti jauko. Tam tinka daug kas: parduotuvėje pirkti jau paruošti mišiniai, kombikormas, šutinti grūdai, bulvės, virtos košės, duona ir t.t. Dažniausiai jaukas daromas iš skirtingų įvairiomis proporcijomis sumaišytų ingredientų. Taip pat įmaišoma ir šiek tiek masalo kuriuo žvejosite: kapotų sliekų, uodo trūklio lervų, musės lervų ir panašiai, tam kad žuvys prie būsimo masalo … Jaukas – toliau

Apsiuva

Ši kirmėlaitė – upelių dugno gyventoja, įsitaisiusi vamzdelyje iš medienos gabaliukų, smiltelių ir kitų medžiagų. Šapeliai sutvirtinti pačių lervų išskiriamais “klijais”. Gyvena apsiuvos dugne arba prie jo, tarp akmenų ar ištisomis kekėmis aplipusios pagalius, rąstigalius, šakas ir žoles. Prisirinkus apsiuvų, jas laikyti reikia drėgnai, bet be vandens ir vėsioje vietoje. Karštą dieną laikas nuo laiko perpilti vėsiu vandeniu. Apsiuvos – vandens gyviai, jos kvėpuoja deguonimi. Laikant vandenyje ir sumažėjus deguonies … Apsiuva – toliau

Žiogas

Žiogai yra geras masalas mažoms žuvelėms ir stambioms neplėšrioms žuvims – šapalui, meknei, kuojai, raudei ir kitoms.. Jį labai noriai stveria ir salatis, nors ir yra plėšri žuvis. Žiogų nesunku prisirinkti antrojoje vasaros pusėje laukinėse pievose, ypač kai šviečia saulė. Be to šiuo metu žiogai nuolat krinta į vandenį tad žuvys prie jo yra pripratusios ir sėkmingai gaudomos. Ant kabliuko veriami po vieną nuo galvos, daug žvejų jį užvėrus ant kabliuko nutraukia ilgąsias kojas, tam kad žuviai būtų paprasčiau … Žiogas – toliau

Sliekai

Sliekas yra bestuburis gyvūnas, priklauso žieduotosioms kirmėlėms. Tai vienas daugiausiai paplitusių gyvūnų pasaulyje. Gyvena puveningoje ir drėgnoje žemėje ir minta žemėje esančiomis organinėmis medžiagomis. Sliekai yra labai svarbūs – dirvožemyje perdirba pūnančias organines medžiagas, aeruoja dirvą, ją mineralizuoja, ne ir dar viena nauda – tai puikus masalas … Sliekai – toliau

Kaip gaudyti šapalus

Patogiausia šapalus gaudyti palaidyne be plūdės. Šapalai bailūs, todėl masalą reikia leisti iš toliau, ne matydami žveją, jo meškerę, ar kitą nepažįstamą objektą šapalai masalo nelies. Patikrinkite ar šapalų čia išvis yra. Jei jų yra, įmetus į vandenį žiogą, tas kiek paplaukęs kaip mat dings šapalo sukeltose vilnyse. Kitą žiogą maukite ant kabliuko, paragavęs vieną, jis žaibo greitumu griebs ir … Kaip gaudyti ir jaukinti šapalus – toliau

Žuvų kibimo lentelė gruodis

Lentelėje rasite pagrindines gruodžio mėnesį gaudomas žuvų rūšis, kibimo stiprumą, pagrindinius žvejybos būdus ir masalus žuvims … Žuvų kibimo lentelė gruodis – toliau

Žuvų kibimo lentelė lapkritis

Lentelėje rasite pagrindines lapkričio mėnesį gaudomas žuvų rūšis, kibimo stiprumą, pagrindinius žvejybos būdus ir masalus žuvims … Žuvų kibimo lentelė lapkritis – toliau

Žuvų kibimo lentelė spalis

Lentelėje rasite pagrindines spalio mėnesį gaudomas žuvų rūšis, kibimo stiprumą, pagrindinius žvejybos būdus ir masalus žuvims … Žuvų kibimo lentelė spalis – toliau

Puslapis 3 iš 15123456710...senesni »

Hey.lt - Nemokamas lankytoj skaitliukas