Žvejams apie žuvis ir žvejybą

Tradicinis gaudymas dugnine meškere

Tai išties gana sėkmingas būdas gaudyti žuvis. Esmė ta, kad masalas visada būna šalia arba beveik ant dugno, o ir daug žuvų ir minta tuo, ką randa ant dugno. Šiuo būdu pagaunami karšiai, lynai, kuojos, karpiai, starkiai, ešeriai, plekšnės, unguriai ir dar daugybė smulkesnių žuvų rūšių.

Continue Reading

saulažuvė

Saulažuvės gyvena sekliuose ir nedideliuose ežeruose, lėtos tėkmės upių dalyse, mėgsta povandeniniais augalais apaugusias vietas, nemėgsta didelės srovės bei atvirų vietų. Saulažuvės šiltu metų laiku plaukioja dideliais tuntais arti vandens paviršiaus, vandeniui atvėsus saulažuvės pavieniui leidžiasi į gilumą. Saulažuves mėgsta medžioti plėšrios žuvys, ypač ešeriai ir starkiai.

Continue Reading

Tikra žuvienė

Ne kiekviena šeimininkė moka virti tikrą žuvienę. O be to ir žuvienės virimas greičiau žvejo pareiga. Pačiam žvejui verdant žuvienę ji tikrai būna skanesnė. Pirmiausiai reiktų paminėti jog pati tikriausioji žuvienė gali būti išvirta tik ant laužo liepsnos. Būtini jos prieskoniai - dūmų, ežero, miško aromatas. Na, bet aišku galima pabandyti virti ir namuose. Pirmiausia patys mažiausieji ešeriukai išskrodžiami ir nuplaunami, jokiu būdu negalima skusti žvynų!

Continue Reading

Kaip valyti ešerį

Ešerys - skani žuvis, tačiau dažnas nuvargsta kol juos nuskuta. Kaip šį darbą palengvinti? Ogi prismeik žuvies uodegą kuom nors prie stalo ar pjaustymo lentos, patrauk stipriai už galvos, kad trakštelėtų. Peilio smaigaliu ar šakute padaryk kelis įstrižus rėžius per žvynus, ir skusk ešerys nusivalys lengvai. Kitas būdas -

Continue Reading

kartuolė

Kartuolė – judri, žaisminga ir graži karpinių šeimos žuvelė. Lietuvoje kartuolės dažniausiai sutinkamos didžiosiose upėse, jų senvagėse, Kuršių mariose, bei pratekančiuose ežeruose. Kartuolės mėgsta ramų vandenį, smėlio ar žvirgždo dugnu, vešlia augalija, nemėgsta stiprios srovės ir dumblėto dugno.

Continue Reading

ešerių gaudymas dirbtiniais masalais

Kaip ir lydeka, ne mažesnis grobuonis yra ešerys, kurį gaudant žvejas patiria daug įspūdžių ir malonumo. Sakoma, kad vienas stambus ešerys spiningautojui atstoja dvi lydekas. Ešerys nėra itin stambus, pagavus netoli 1 kg svorio laikomas labai dideliu. Daugiau jų yra ežeruose ir upių užtvankose, todėl ten ir geriausia juos gaudyti. Paprastai laikosi būriais, tik stambesnieji būna pavieniui. Ešeriai spiningu gaudomi nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Geriausiai kimba praslinkus keliolikai dienų po neršto - balandžio pabaigoje ir gegužės pradžioje.

Continue Reading

Gyslotinis dumblialaiškis

Gyslotinis dumblialaiškis tai dumblialaiškinių šeimos, 10 - 120 cm aukščio, žolinis, daugiametis augalas. Lapai ilgakočiai, kiaušiniški arba plačiai lancetiški, žali, pamatas apskritas arba šiek tiek širdiškas. Žiedynas stambus, iš 5-10…

Continue Reading

Paprastoji chlorelė

Paprastoji chlorelė tai žalėsiečių eilės vienaląstis žaliasis dumblis. Ląstelės apvalios arba ovalios, 2-10 mikronų skersmens. Chromtoforas taurelės pavidalo. Branduolys vienas. Atsarginė medžiaga - krakmolas, kartais riebalinis aliejus. Dauginasi tik nelytiniu…

Continue Reading

Skėtinis bėžis

Skėtinis bėžis tai bėžinių šeimos žolinis, daugiametis augalas. Šakniastiebis horizontalus, storas, šliaužiantis. Lapų daug, jie pamatinėje skrotelėje, linijiški, mėsingi, iki 25cm ilgio. Stiebas 40-120 cm aukščio, belapis, viršūnėje su stambių…

Continue Reading

Ajeras

Balinis ajeras yra ajerinių (Araceae) šeimos, 50 - 125 cm aukščio, žolinis daugiametis augalas. Šakniastiebis 1,5 - 3 cm skersmens, žalsvai rusvas, šliaužiantis, nariuotas, išsišakojęs, kvapus. Lapai bekočiai, ilgi, blizgantys,…

Continue Reading

Žuvys ir gamta pavasarį

Saulutė šiltais spinduliais jau žadina gamtą, o pūstelėjęs šiaurys, vis dar neša sniegą ir šaltuką... Nieko nepadarysi. Kur bemestume žvilgsnį, atrodo viskas apsnūdę ir negyva. Bet taip tik atrodo. Laukia ir džiaugiasi pavasarį po sniego danga pajutę žali rugių ūseliai, žvalūs ir naujai sudygę žolių daigeliai: po sniegu kaip po pūkine antklode - šilta ir minkšta... Prieik arčiau prie upelio, tik atsargiai, kad neišgąsdintum žuvų. Štai vandens paviršiuje, tik tik judindami pelekus, plaukioja porelė upėtakių. O toliau, už poros metrų nuo kranto, tingiai stoviniuoja stambi lydeka. Gerai įsižiūrėjęs pamatysi po kerplėša riogsantį dar vieną plėšrūną - ešerį. Išvertęs akis, žvelgia jis į vandens karalystę.

Continue Reading

Starkis keptas druskos apvalkale

Pirmiausia žuvis išvaloma, pašalinamos žuvies akys ir žiaunos. Į starkio vidų dedame susmulkintą citriną į kurią įmaišome ir šviežių žolelių - krapų, čiobrelių, bei paliekame keturias valandas, kad įsigertų. Per tą laiką paruošiame druskos apvalkalą, kuriame ir kepsime žuvį. Jis daromas pagrinde iš druskos, įmušamas kiaušinis, į šią masę įdedame

Continue Reading

Aukšlės žvejyba

Aukšlė - vikri, maloni pažiūrėti žuvelė panaši į mažą silkutę, smulki, bet riebi ir skani. Jei tik kažkur vandens srovė, atsimušusi į kliūtį (polius, akmenis, žemės luitus), ima sukti verpetus - čia vieta, kur aukšlės laukia grobio. Aukšlės plaukioja būriais. Neršia liepos mėnesį triskart, kas kelios dienos. Tirštai būriuodamosi nerštavietėje, visai pamiršta atsargumą ir lengvai pakliūva į nasrus lydekai, ešeriui, salačiui ar starkiui. Šiems plėšrūnams aukšlė ir yra geriausias gyvasis masalas.

Continue Reading

vijūnas

Vijūno kūnas ilgas, plokščiais šonais. Uodegos pelekas suapvalėjęs. Žvynai smulkūs. Nugara geltonai ruda, šonuose - plati tamsi juosta, o jos viršuje ir apačioje po siaurą juodą juostelę. Visas kūnas išmargintas smulkiomis juodomis dėmelėmis. Lūpų kampuose turi po ataugėlę. Gyvena pelkėtų upių ir upelių dugne, veisiasi ežerų ir tvenkinių dumble, dažnai slepiasi žolių tankumyne. Minta smulkiais moliuskais, vabzdžių lervomis, kirminais. Visai neseniai vijūnas Lietuvoje buvo gana dažnas, tačiau dabar jų smarkiai sumažėję. Vijūnas įrašytas į Lietuvos raudinąją knygą,tad jį gaudyti draudžiama

Continue Reading

Gružlio žvejyba

Nors gružliai ir smulkios žuvelės, tačiau žvejai jomis pakankamai domisi. Pirmiausia gružlys puikus gyvasis masalas daugumai plėšrūnų (ešeriams, lydekoms, starkiams), taip pat gružlys, ypač keptas, skoniu nenusileidžia plėšriosioms žuvims, ypač jeigu jį kepi sausai. Gružlys taip pat ir treniruočių žuvis pradedantiesiems žvejams, ypač vaikams.

Continue Reading

Kaip gaudyti ūsorius

Maisto ūsorius ieško sraunioje upės tėkmėje, kur akmenuotas ar žvyruotas dugnas. Ūsorius pradeda kibti pavasarį, kai, nuslūgus ir praskaidrėjus vandeniui, atšyla oras. Po neršto (neršia gegužės - birželio mėnesį) pradeda maitintis aktyviau. Itin gobšus rugpiūčio - spalio mėnesiais. Seni žvejai tvirtina, kad ūsorius kimba ne tik vėlyvą vasarą, bet ir rudenį, kai nuo lietaus pakilęs vanduo išneša vandens augmeniją ir žuviai sunku rasti maisto.

Continue Reading

Valtys Amata

Amata tai lengva ir kompaktiška valtis žvejybai ar iškyloms vidiniuose vandens telkiniuose – ežeruose ir upėse. Valtis pagaminta latvių firmoje „Dulkan“. Valties privalumai: mažas svoris, greitas valties surinkimas, kompaktiškas valties supakavimas, dėl ko valtį galima vežiotis į bet kurią išvyką.

Continue Reading
Close Menu