populiariausi

Žuvys ir gamta rudenį

Po pirmųjų šalnų lydeka ir ešerys nulindo giliau – ieško vietos kur reiks žiemoti. Štai kodėl pirmiausia reikia apgaudyti sietuvas, daubas, styrančius vandenyje stambius akmenis. Dabar, rudenį, dar labiau negu vasarą, praverčia balta, besisukanti blizgutė. Apniukusios dienos, tamsus vanduo, ir spindinti, smarkiai virpanti blizgutė gali sužadinti plėšrūnų apetitą. Varlės, po pirmųjų šalnų pašalusios kojas, skuba į vandenį – kur šilčiau. Mėgsta jos dabar riogsoti po valtimis ir kitose jaukiose vietelėse. Nepraleidžia šios progos … Žuvys ir gamta rudenį – toliau

Vartiklės

Ko gero ne vienas iš mūsų pirmą kartą paėmę spiningą į rankas ant jo valo galo pamatėme metalo gabaliuką, kuris, kaip paaiškėjo vėliau, vadinamas blizge, vasariniam spiningavimui – vartikle. Taip atsitiko ir man, kai prieš gerus 25 metus paėmiau į rankas savo tėvo spiningą. Keletą metų kiek besižvalgydavau po parduotuves rasdavau tik labai viena į … Vartiklės – toliau

Ešerių gaudymas dirbtiniais masalais

Kaip ir lydeka, ne mažesnis grobuonis yra ešerys, kurį gaudant žvejas patiria daug įspūdžių ir malonumo. Sakoma, kad vienas stambus ešerys spiningautojui atstoja dvi lydekas. Ešerys nėra itin stambus, pagavus netoli 1 kg svorio laikomas labai dideliu. Daugiau jų yra ežeruose ir upių užtvankose, todėl ten ir geriausia juos gaudyti. Paprastai laikosi būriais, tik stambesnieji būna pavieniui. Ešeriai spiningu gaudomi nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Geriausiai kimba praslinkus keliolikai dienų po neršto – balandžio pabaigoje ir gegužės … ešerių gaudymas dirbtiniais masalais – toliau

Salačio žvejyba

Beeinant sodria žole apaugusiais krantais, dažnai matai: čia pat, šalia – pūkšt! Lyg kas stambų akmenį į vandenį būtų metęs. Tai salatis, įsisukęs į aukšlių būrį, trinktelėjo savo stipria uodega. Nespėjo išsiskirstyti raibuliai, kai vėl stiprus smūgis uodega, posūkis, ir ėdrūno gerklėje dingsta dar kelios aukšlės. Ir vėl tyla… Salatį sugauti ne taip jau paprasta. Būdamas arti vandens paviršiaus ir turėdamas geras akis, jis greitai pastebi meškeriotoją ir masalo neima. Užmetimai spiningu arčiau kaip 50 – 60 m būna dar mažiau … Salačio žvejyba – toliau

Patarimai pradedančiajam spiningautojui

Kur ir kaip gaudyti pradedančiajam spiningautojui? Pradedančiajam spiningautojui reikėtų orientuotis į nedideles lydekas iki 2kg, bei ešerius iki 500gr. Šie laimikiai bus lengviausiai pagaunami, o norint juos pagauti nereiks patirties ir didelių spiningautojo mokslo bei įgūdžių. Vertėtų, pradėti spiningauti, ežere, tvenkinyje ar kokioje nors užtvankoje. Priežastys labai paprastos – stovinčiame vandenyje lengviau pastebėti masalo darbą, lengviau rasti … patarimai pradedančiajam spiningautojui – toliau

kaip pagaut salatį spiningu

Čia rasite kelių žvejų pastebėjimus kaip gaudyti salačius spiningu. Nors jie nepretenduoja į profesionalus, tačiau yra pagavę ne vieną salatį. Salatis energinga ir dar gana paslaptinga žuvis, daugelio žvejų neišsipildžiusi svajonė. Yra dienų, kai salačio nepastebėti tiesiog neįmanoma. Jis šėlsta vos ne po visą upę, pliaukši, muša ir visokiais kitokiais būdais stengiasi privilioti žveją. Dažniausiai tai būna saulėtomis ir ramiomis dienomis. … kaip pagaut salatį spiningu – toliau

šapalo gaudymas dirbtiniu masalu

Šapalą žvejoti yra nelengva, reikia gana didelių įgūdžių ir patirties. Mažas šapalas nėra grobuonis, bet stambesnis, kuris minta varlėmis, vėžiukais ir žuvimis, priešingybė mažajam. Pusės kilogramo šapalas dažnai puola ir didesnį dirbtinį masalą. Šapalus geriausia žvejoti tuoj pat po neršto, kuris būna balandžio mėnesį. Pavasarį, šapalas gaudomas dar esant drumstam vandeniui ir dirbtiniais masalais gaudoma ligi vėlyvo … šapalo gaudymas dirbtiniu masalu – toliau

starkio gaudymas dirbtiniu masalu

Starkis gaudomas įvairių tipų blizgėmis, vobleriais ar guminukais, geriausiai tinka balti ir labai spindintys masalai. Gaudant upėje, blizgę reikia traukti greitai ir arčiau paviršiaus. Spiningu starkis pradedamas gaudyti tuoj po neršto, kuris baigiasi birželio pradžioje. Vasaros viduryje starkis gana prastai kimba, rugpjūčio mėnesį kiek geriau, o geriausiai kimba rudenį. Starkis gaudomas tokiais pat įrankiais kaip ir lydekos. Valas naudojamas kiek … starkio gaudymas dirbtiniu masalu – toliau

salačio gaudymas dirbtiniu masalu

Lietuvos vandenyse veisiasi spiningautojų rečiau pagaunama, tačiau kiekvieno žvejo svajonė , graži žuvis ir grobuonis yra salatis. Ši žuvis neturi dantų., tačiau minta mažomis žuvytėmis. Maitinasi apie 4 – 5 kartus per dieną. Kiekvieną kartą maitinimasis trunka ne daugiau kaip 15 – 20 minučių. Vasarą, dažniausiai, salatis pradeda maitintis apie 9 vai. ryto. Salačio ėdrumas yra ne mažesnis nei lydekos ar starkio. Salatį dažniausiai galima sugauti ten, kur yra būriai smulkių žuvyčių, dažniausiai tokių kaip aukšlių ar gružlių. Salatis puola būrelį šių mažų žuvyčių ir muša savo uodega vandens paviršių, ir tokiu būdu keletą pritrenkia. Pritrenktas ir nesiorientuojančias žuvytes jis praryja. … salačio gaudymas dirbtiniu masalu – toliau

lydekos gaudymas spiningu

Lydekos pradedamos gaudyti praslinkus 10 – 45 dienų po neršto. Jos neršia kovo mėnesio pabaigoje arba balandžio pradžioje. Per žiemą išalkusi lydeka godžiai griebia masalą. Tuomet lydeka masalo labai nesirenka ir galima gaudyti įvairiais būdais, ir įvairiais dirbtiniais masalais. Kol vanduo dar skaidrus, dirbtiniai masalai naudojami didesni ir baltos spalvos. Pavasarinio gaudymo sezonas yra gana trumpas, todėl reikia atidžiai sekti lydekų nerštą. Rudens sezonas yra kibesnis ir ilgesnis. Gaudant spiningu, lydekos žvejojamos nuo balandžio pabaigos iki lapkričio arba net gruodžio mėnesio, kitaip sakant kol užšąla upės ir … lydekos gaudymas spiningu – toliau

aplinkybės įtakojančios žvejybą ir spiningavimą

Žvejybos sėkmė labiausiai priklauso nuo mokėjimo pasirinkti vietą, bei sugebėjimo užmesti masalą bei manevruoti juo. Žvejybos sėkmė taip pat priklauso ir nuo kitų aplinkybių, nepriklausančių nuo paties spiningautojo, tai yra nuo vandens lygio, nuo oro, atmosferos slėgio, temperatūros, vėjo ir daugybės kitų priežasčių. Šiais klausimais yra nemažai literatūros, įvairių pažiūrų, bei nuomonių, bet nieks nėra nurodęs aplinkybių, kuriomis remiantis visad pagausite žuvies. Tačiau iš ilgametės žvejų praktikos ir stebėjimų galima padaryti kai kurias … aplinkybės įtakojančios žvejybą ir spiningavimą – toliau

kur ir kaip žvejoti spiningu

Prieš išvykstant žvejoti prie upės ar ežero, reikia žinoti, kokios ten veisiasi žuvys, ar prieinami telkinio pakraščiai. Kaip rodo patyrimas, kuo sunkiau ežero pakraščiai prieinami, tuo daugiau toje vietoje galima pagauti žuvies. Kai kurių ežerų pakraščiai būna labai klampūs, apaugę nendrėmis ir kitomis uždumblėjusius pakraščius mėgstančiomis žolėmis. Tada žvejoti galima sakyti tik iš valties. Patogiausios, mobiliausios ir naudojamiausios yra įvairios oru pripučiamos … kur ir kaip žvejoti spiningu – toliau

manevravimas masalu spiningaujant

Gaudant spiningu, nepakanka mokėti toli užmesti, reikia mokėti gerai manevruoti dirbtiniu masalu, jį traukti vandenyje taip, kad neužkliūtų, tinkamai suktųsi ar judėtų. Pirmiausia reikia žinoti, koks gylis vietoje, kur norima spiningauti, po to masalą mėtyti taip, kad, krisdama į vandenį, nesukeltų didelio triukšmo; jei naudojamas svarelis, tai jis į vandenį turi kristi vėliau už masalą, be to masalą, reikia vesti taip, kad jo greitis ir judesiai būtų panašūs į plaukiančios žuvelės … manevravimas masalu spiningaujant – toliau

spiningo užmetimas

Pradedant žvejoti spiningu, pirmiausia reikia įprasti užmesti masalą į numatytą tašką. Patartina pradėti mėtyti kur nors atviroje vietoje, ant kranto, kartais netgi tiktai su svareliu. Užmesti galima dešine arba kaire ranka. Tai priklauso nuo to, kuria ranka smagiau spiningautojui mėtyti. Dažniausiai gaudoma beinercine rite, tai yra gana paprasta, tiesiog reikia išmokti visą seką – pirštu užkabinam valą, atlenkiam lanktelį, užsimojam ir meškerykočiui pasiekus vertikalią padėtį ir pradėjus leistis žemyn – paleidžiam … spiningo užmetimas – toliau

spiningavimo reikmenų priežiūra

Po kiekvienos žvejybos spiningautojas turi sutvarkyti savo įrankius. Spiningo kotas turi būti išdžiovinamas ir laikomas medžiaginiame dėkle. Ritė laikoma specialioje dėžutėje. Žvejybos metu spiningo negalima dėti ant žemės ar smėlio, nes smėlis patekęs į ritės vidų, apsunkina jos sukimąsi, ritė dyla, greit gali visiškai sugesti. Smėlis patekęs tarp meškerykočio suduriamųjų galų jį gadina, bandant meškerykočio galus sujungti – stringa. Smėlis, bei aštrūs, kieti daiktai subraižo koto paviršių. Meškerykočio negalima laikyti arti radiatorių, krosnies ar kitų šildančių paviršių, taip pat negalima laikyti ir drėgnoje … spiningavimo reikmenų priežiūra – toliau

spiningautojo papildomi įrankiai

Kelių kilogramų lydeką ar kitą žuvį nelengva įkelti į valtį arba išvilkti į krantą. Dažnai atsitinka, kad paskutiniu momentu žuvis atitrūksta nuo kabliuko. Spiningautojas, norėdamas išvengti tokių nesėkmių, naudoja specialų graibštą. Dažnai būna, kad lydekai giliai nurijus kabliuką, jį dėl lydekos aštrių dantų išimti gana sunku, galima smarkiai susižeisti pirštus. Patogiai ir gerai galima atkabinti kabliuką panaudojant žiodiklį bei specialią šakutę, ar chirurgines … spiningautojo papildomi įrankiai – toliau


Hey.lt - Nemokamas lankytoj skaitliukas