populiariausi

Kuojų žvejyba

Kuojos tai bene labiausiai paplitusios žuvys, gyvenančios beveik visuose vandens telkiniuose. Kūnas sidabriškas su tamsia nugarėle, stambios kuojos – aukso spalvos. Nugaros ir uodegos pelekai pilki, kiti ryškiai raudoni arba oranžiniai. Akių rainelė raudona su tamsesne dėme viršuje. Kuojų pasitaiko sugauti net 45 cm ilgumo ir sveriančių iki 2 kg, o paprastai jos būna 10 – 15 cm ir sveria 100 – 400 g. Kuojos balandžio mėnesį pulkais plaukia iš ežerų į upes. Tuo metu labai ėdrios. Neršia gegužės pirmosiomis dienomis. Išneršusios kimba kiek prasčiau negu balandį. Vasarą … Kuojų žvejyba – toliau

Ešerių ir lydekų gaudymas plūdine

Plūdinė meškerė ešeriams ir lydekoms gaudyti tokia pati kaip tradicinė, tik visos meškerės dalys turi būti tvirtesnės. Meškerykotis naudojamas iki 4 metrų, galima naudoti spiningo meškerykotį, valas tvirtas, paprastas arba pintas, lydekoms storesnis ir būtinai su metaliniu pavadėliu. Plūdė dedami irgi didesnė, kad jos neskandintų užkabinta masalui žuvelė. Masalu tokiai plūdinei naudojamos gyvos žuvytės, ešeriams mailius, lydekoms stambesnės – nedidelės kuojytės, ešeriukai ar … Ešerių ir lydekų gaudymas plūdine – toliau

Kaip gaudyti karšius

Pasiruoškite valtį, susiraskite sliekų, geriau, aišku, naktinių, arba pasišutinkite žalių žirnių ir – karšiauti. Neplaukite toli nuo meldų. Prisiinkaravę valtį keli metrai nuo jų, pajaukinkite plačiašonius ir, pažaidę su raudėm bei kuojom, už poros valandų imkitės rimtesnio darbo. Užkandę jauko, karšiai jau nerimauja – ieško ko sočiau užvalgyti. Dabar ir pakiškite jiems storą naktinį slieką. Neišlaikys karšio nervai ir pradės čiulpti nusitvėręs už galo riebų slieką. Būkite kantrus. Jei plūdė tik pakils į viršų ir atsiguls, sėdėkite ramiai … Kaip gaudyti karšius plūdine – toliau

Aukšlės žvejyba

Aukšlė – vikri, maloni pažiūrėti žuvelė panaši į mažą silkutę, smulki, bet riebi ir skani. Jei tik kažkur vandens srovė, atsimušusi į kliūtį (polius, akmenis, žemės luitus), ima sukti verpetus – čia vieta, kur aukšlės laukia grobio. Aukšlės plaukioja būriais. Neršia liepos mėnesį triskart, kas kelios dienos. Tirštai būriuodamosi nerštavietėje, visai pamiršta atsargumą ir lengvai pakliūva į nasrus lydekai, ešeriui, salačiui ar starkiui. Šiems plėšrūnams aukšlė ir yra geriausias gyvasis … Aukšlės žvejyba – toliau

Gružlio žvejyba

Nors gružliai ir smulkios žuvelės, tačiau žvejai jomis pakankamai domisi. Pirmiausia gružlys puikus gyvasis masalas daugumai plėšrūnų (ešeriams, lydekoms, starkiams), taip pat gružlys, ypač keptas, skoniu nenusileidžia plėšriosioms žuvims, ypač jeigu jį kepi sausai. Gružlys taip pat ir treniruočių žuvis pradedantiesiems žvejams, ypač … Gružlio žvejyba – toliau

kaip nežvejoti gaudant plūdine

Daugelio žvejų karjeros pradžia yra plūdinė meškerė. Net ir mėgstantis kitą žvejybos būdą žvejys, mėgsta paimti plūdinę meškerę į rankas ir pagaudyti kuojų, aukšlių karosų, plakių ar puskaršių. Labiau prijaučiantis ir į tikslesnę – karšių, lynų, aukšlių ar karosų žūklę išsiruošia. Keista, bet gana dažnas laimikis tokio žvejo laimikis yra ešeriai. Ir ne kokie nors neužaugėliai, o gana … kaip nežvejoti gaudant plūdine – toliau

plūdinė meškerė

Gaudymo sezonas plūdine meškere atviruose vandenyse (neskaitant meškeriojimo žiemą) prasideda pavasarį, vos ledams išėjus, dar nepraskaidrėjus vandeniui. Žvejojama ežeruose bei upėse nuo kranto, ar iš valčių, užtvankose, užtakiuose, daubose, prie tiltų, tvenkiniuose ir kitur. Plūdinei meškerei svarbiausia tai, kad jos visos dalys tiek meškerykotis, tiek valas, plūdė ar kabliukas – būtų tarpusavyje … plūdinė meškerė – toliau

žvejyba plūdine žiemą

Žiemą plūdine meškere gaudomos kuojos ir ešeriai, tačiau galima pagauti ir strepečių, šapalų, skersnukių, meknių, pūgžlių ir net karšių. Ja meškeriojama visą žiemą, tačiau geriausia gaudyti pavasarį, kada pradeda tižti ledas. Tokiu laiku daugiausia gaudomos kuojos, kurios plaukia į seklesnes vietas, ir į … žvejyba plūdine žiemą – toliau

žvejyba plūdine meškere

Gaudant žuvis plūdine meškere, daugiausia dėmesio reikia skirti santakoms, kuriose nedideli sraunūs upeliai įteka į upę ar į ežerą. Ramioje, seklioje upėje taip pat reikia kreipti dėmesį į duobes, nes jose visuomet užtinkama stambesnių žuvų. Sraunioje upėje žuvys plauko už rėvų, nes toje vietoje sūkuringas vanduo pakelia nuo dugno maistą ir sumaišo jį su visais vandens … žvejyba plūdine meškere – toliau


Hey.lt - Nemokamas lankytoj skaitliukas