|
||||||
|
Žūklė avižėle viduržiemį, sausio -vasario mėnesiais labai sėkminga, o pavasarį, kovo – balandžio mėnesiais, poledinėje žūklėje avižėlė tiesiog nepakeičiama. Avižėle žvejojami ešeriai, pūgžliai, karšiai, kuojos, raudės ir kitos … Kaip žvejoti avižėle – toliau Žiemą ešeriai geriausiai kimba, oro slėgiui esant normaliam. Į blizgę miglotą bei drėgną dieną ešeriai nekreipia dėmesio. Vis dėlto ir žiemą, kaip ir vasarą, geriau kimba pučiant vakarų ar pietų vėjui. Kai pasisuka šiaurės ar rytų vėjas – bergždžias reikalas, žuvis į masalą net dėmesio dažniausiai nekreipia. Šviečiant saulei -geriau kimba, o šąlant – … Kada kimba žuvys žiemą – toliau Lengvai supdamasi valtis slysta pro jau spėjusius paruduoti meldus. Aplink ramu. Tačiau kartkartėmis vanduo tarsi užverda – raibieji ešeriai neduoda ramybės aukšlėms. Užkibęs ant kabliuko toks gražuolis išlenda pasipūtęs, pelekus pašiaušęs, o iš paskos giminaičių būrys vejasi. Tik pastebėję valtį, jie staigiai pasuka į … Blizgiavimas lapkritį – toliau Labiausiai vėgėlės mėgsta tas vietas, kur į upę ar ežerą įteka šaltiniai. Lyg sustingusi guli vėgėlė ant molėto ar akmenuoto dugno, slėpdamasi už kerplėšos, akmens arba dauboje. Tačiau ji nesnaudžia. Įtempus akis, budriai stebi nakties tamsą: bene nusileis ant dugno naktinis sliekas, pliumptels į vandenį varlė ar priplauks koks užsižiopsojęs gružlys, pūgžlys ar kuoja. Tereikia tik papulti jam į gudruolės kaimynystę, kai vėgėlė, lyg spyruoklė, šoka iš savo slėptuvės ir vargšelis prapuola jos dideliuose nasruose. Tada vėgėlė vėl gula į savo vietą, ir vėl laukia eilinės … Kaip gaudyti vėgeles – toliau Po pirmųjų šalnų lydeka ir ešerys nulindo giliau – ieško vietos kur reiks žiemoti. Štai kodėl pirmiausia reikia apgaudyti sietuvas, daubas, styrančius vandenyje stambius akmenis. Dabar, rudenį, dar labiau negu vasarą, praverčia balta, besisukanti blizgutė. Apniukusios dienos, tamsus vanduo, ir spindinti, smarkiai virpanti blizgutė gali sužadinti plėšrūnų apetitą. Varlės, po pirmųjų šalnų pašalusios kojas, skuba į vandenį – kur šilčiau. Mėgsta jos dabar riogsoti po valtimis ir kitose jaukiose vietelėse. Nepraleidžia šios progos … Žuvys ir gamta rudenį – toliau Kuojos tai bene labiausiai paplitusios žuvys, gyvenančios beveik visuose vandens telkiniuose. Kūnas sidabriškas su tamsia nugarėle, stambios kuojos – aukso spalvos. Nugaros ir uodegos pelekai pilki, kiti ryškiai raudoni arba oranžiniai. Akių rainelė raudona su tamsesne dėme viršuje. Kuojų pasitaiko sugauti net 45 cm ilgumo ir sveriančių iki 2 kg, o paprastai jos būna 10 – 15 cm ir sveria 100 – 400 g. Kuojos balandžio mėnesį pulkais plaukia iš ežerų į upes. Tuo metu labai ėdrios. Neršia gegužės pirmosiomis dienomis. Išneršusios kimba kiek prasčiau negu balandį. Vasarą … Kuojų žvejyba – toliau Paprastai vėžiai gaudomi naktį arba vėlai vakare, kai jie iš savo urvų išeina ieškoti maisto. Nors ir žymiai mažiau, bet gilesnėse bei pavėsingose vietose pagaunama ir dienos metu, be to vėžiai būna smulkesni. Daugiausia vėžių pagaunama šiltomis vasaros naktimis. Vėžiai gaudomi pirktiniais ir savadarbiais bučiais. Vėžiai taip pat gaudomi ir ir įvairaus pavidalo samteliais, dar vadinamais vėžiatinkliais, vėžių krepšeliais. Tiek į bučių, tiek į samtelį dedamas mėsos ar žuvies gabalai, paskrudinta ir lupta varlė, dvėsenos, ar … Vėžiavimas – toliau Norint ištraukti žuvį, neužtenka turėti meškerę, nusipirkti įmantrų kabliuką, reikia jį mokėti tinkamai pririšti. Mažai žvejojantys dažniausiai kabliukus mazgo taip kaip užsirišinėja batus. Šitokie mazgai atsiriša net nespėjus užmesti meškerės, o jei ir supinamas tvirtesnis, tai žuviai griebus masalą jis tiesiog išslysta. Tad einant žvejoti reiktų bent kelias minutes skirti mokslui ir išmokti rišti paprasčiausius kabliuko rišimo mazgus. Yra keli gana paprasti kabliukų rišimo mazgai, tvirti, naudojami tiek pradedančiųjų tiek ir patyrusių … Paprastas kabliuko rišimo mazgas – toliau Plūdinė meškerė ešeriams ir lydekoms gaudyti tokia pati kaip tradicinė, tik visos meškerės dalys turi būti tvirtesnės. Meškerykotis naudojamas iki 4 metrų, galima naudoti spiningo meškerykotį, valas tvirtas, paprastas arba pintas, lydekoms storesnis ir būtinai su metaliniu pavadėliu. Plūdė dedami irgi didesnė, kad jos neskandintų užkabinta masalui žuvelė. Masalu tokiai plūdinei naudojamos gyvos žuvytės, ešeriams mailius, lydekoms stambesnės – nedidelės kuojytės, ešeriukai ar … Ešerių ir lydekų gaudymas plūdine – toliau Pasiruoškite valtį, susiraskite sliekų, geriau, aišku, naktinių, arba pasišutinkite žalių žirnių ir – karšiauti. Neplaukite toli nuo meldų. Prisiinkaravę valtį keli metrai nuo jų, pajaukinkite plačiašonius ir, pažaidę su raudėm bei kuojom, už poros valandų imkitės rimtesnio darbo. Užkandę jauko, karšiai jau nerimauja – ieško ko sočiau užvalgyti. Dabar ir pakiškite jiems storą naktinį slieką. Neišlaikys karšio nervai ir pradės čiulpti nusitvėręs už galo riebų slieką. Būkite kantrus. Jei plūdė tik pakils į viršų ir atsiguls, sėdėkite ramiai … Kaip gaudyti karšius plūdine – toliau Kai oras žvejybai netikęs, o melduose kaip šluota iššluota, nė vienos plaukiojančios žuvytės nepamatysite. Tik šalia meldų linksmai kūlversčiuoja aukšlės su mažom kuojytėm. Melduose ir už jų – tylu, ramu. Ką beveikti tokiu gūdžiu laiku? Belieka imtis skritulių ir gaudyti gyva žuvele. Tik nereikia pamiršti, kad mėgėjiškos žūklės taisyklės vienam žvejui leidžia gaudyti ne daugiau kaip 4 mėgėjiškos žvejybos … Gaudymas skrituliais – toliau Tai išties gana sėkmingas būdas gaudyti žuvis. Esmė ta, kad masalas visada būna šalia arba beveik ant dugno, o ir daug žuvų ir minta tuo, ką randa ant dugno. Šiuo būdu pagaunami karšiai, lynai, kuojos, karpiai, starkiai, ešeriai, plekšnės, unguriai ir dar daugybė smulkesnių žuvų … Tradicinis gaudymas dugnine meškere – toliau Kaip ir lydeka, ne mažesnis grobuonis yra ešerys, kurį gaudant žvejas patiria daug įspūdžių ir malonumo. Sakoma, kad vienas stambus ešerys spiningautojui atstoja dvi lydekas. Ešerys nėra itin stambus, pagavus netoli 1 kg svorio laikomas labai dideliu. Daugiau jų yra ežeruose ir upių užtvankose, todėl ten ir geriausia juos gaudyti. Paprastai laikosi būriais, tik stambesnieji būna pavieniui. Ešeriai spiningu gaudomi nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Geriausiai kimba praslinkus keliolikai dienų po neršto – balandžio pabaigoje ir gegužės … ešerių gaudymas dirbtiniais masalais – toliau Aukšlė – vikri, maloni pažiūrėti žuvelė panaši į mažą silkutę, smulki, bet riebi ir skani. Jei tik kažkur vandens srovė, atsimušusi į kliūtį (polius, akmenis, žemės luitus), ima sukti verpetus – čia vieta, kur aukšlės laukia grobio. Aukšlės plaukioja būriais. Neršia liepos mėnesį triskart, kas kelios dienos. Tirštai būriuodamosi nerštavietėje, visai pamiršta atsargumą ir lengvai pakliūva į nasrus lydekai, ešeriui, salačiui ar starkiui. Šiems plėšrūnams aukšlė ir yra geriausias gyvasis … Aukšlės žvejyba – toliau Nors gružliai ir smulkios žuvelės, tačiau žvejai jomis pakankamai domisi. Pirmiausia gružlys puikus gyvasis masalas daugumai plėšrūnų (ešeriams, lydekoms, starkiams), taip pat gružlys, ypač keptas, skoniu nenusileidžia plėšriosioms žuvims, ypač jeigu jį kepi sausai. Gružlys taip pat ir treniruočių žuvis pradedantiesiems žvejams, ypač … Gružlio žvejyba – toliau Maisto ūsorius ieško sraunioje upės tėkmėje, kur akmenuotas ar žvyruotas dugnas. Ūsorius pradeda kibti pavasarį, kai, nuslūgus ir praskaidrėjus vandeniui, atšyla oras. Po neršto (neršia gegužės – birželio mėnesį) pradeda maitintis aktyviau. Itin gobšus rugpiūčio – spalio mėnesiais. Seni žvejai tvirtina, kad ūsorius kimba ne tik vėlyvą vasarą, bet ir rudenį, kai nuo lietaus pakilęs vanduo išneša vandens augmeniją ir žuviai sunku rasti … Kaip gaudyti ūsorius – toliau Šakotinė – paprastas ir nesudėtingas įrankis lydekoms gaudyti. Norint jį pasigaminti reikia iš medžio šakos išpjauti Y raidės formos dvišakį. Prie vienšakio kotelyje peiliu aplink išpjaunamas griovelis. Čia stipriai pririšamas 5 – 15 m ilgio valas (priklausomai nuo to kokiame gylyje reiks žvejoti). Ten pat pririšama virvutė, kuri bus reikalinga šakotinei pririšti, kad nenutemptų. Viena dvišakio galo šakotinės šaka peiliu šiek tiek įskeliama – statant šakotinę, čia reiks įsprausti … Šakotinė – toliau Šiltu metų laiku taip pat kaip ir žiemą galima sėkmingai blizgiauti. Vasarą blizgiaujama iš valties, nuo tiltų, lieptų ar šliuzų. Radus ešerių susibūrimo vietą blizgiavimas tampa įdomus ir azartiškas. Vėlyvą rudenį, kai žuvys, o kartu ir ešeriai lenda žiemoti į gelmę, iš valties telkinio gilesnėse duobėse galima sugauti tikrai daug ir didelių … Ešerių blizgiavimas rudenį – toliau |
||||||
| Copyright © 2010 žuvys ir jų gaudymas – zvejosvetaine.lt - All Rights Reserved. | Susisiekti | ||||||