populiariausi

Sorų košė

Gaudant neplėšrias žuvis, kartais geri rezultatai būna masalui naudojant kietą sorų košę. Paprastam jaukinimui soros verdamos įprastai, tačiau masalui, reikia išvirti taip kad ją galima būtų dėti ant kabliuko. Verdant kietą sorų košę, soros turi būti šviežios, neužsigulėję metus kitus lentynoje. Stiklinė sorų, perplauta šaltu vandeniu, verdama tol kol visiškai išverda. Gatavą košę reikia nukošti, patogiame inde gerai sutrinti, kad pasidarytų tešla. Tada tešlą reikia … Sorų košė – toliau

Perlinės kruopos

Perlines kruopas masalui naudojame gaudydami daugelį neplėšrių žuvų – pavyzdžiui kuojas ir raudes. Kaip išvirti kruopas kad jos tiktų žvejybai? Imame rupiausias (stambiausias) perlines kruopas, į puodą su vandeniu įberiame pusantros stiklinės kruopų ir užkaičiame. Pavirusias kokią dešimtį minučių reikia nukošti ir užpilti šaltu vandeniu. Taip daroma iki trijų kartų ir kiekvieną kartą naudojamas naujas vanduo. Taip nusiplauna klijingas nuoviras o kruopų vidus sutvirtėja. Išvirtas kruopas … Perlinės kruopos – toliau

Šutinti žirniai

Žvejojant masalui atrenkami sveiki žirniai. Trūkę ir sumaigyti žirniai tiks jaukinimui. Žirniai puikiai tinka neplėšrioms žuvims gaudyti. Kaip iššutinti žirnius žuvų gaudymui? Paprasta. Į moterišką kojinę reikia sužerti 3 – 4 stiklines negliaudytų žirnių, nekietai ją užrišti mazgu, tada įleisti į puodą su vandeniu ir virti ant mažos ugnies. Kai vanduo baigs išgaruoti, reikia įpilti nedaug karšto vandens ir uždengti dangčiu – žirniai ims šusti. Bet reikia įdėmiai žiūrėti, kad neprisviltų. Ar žirniai sušutę, nustatyti galima … Šutinti žirniai – toliau

Manų kruopų košė

Gaudant neplėšrias žuvis galima pabandyti masalui išsivirti manų kruopų košės. Ši košė ypač tinka poledinėje žvejyboje, kaip pakaitalas miltinei tešlai. Košė verdama taip. Į pusę stiklinės verdančio vandens įpilamas arbatinis šaukštelis saulėgrąžų aliejaus, tada po truputį suberiama pusė stiklinės manų kruopų. Mišinys greit sutirštėja ir nukeliamas nuo ugnies. Kai tik manų kruopų košės temperatūra pasidarys daugmaž … Manų kruopų košė – toliau

Lašalų lervos

Vienadienės peteliškės (lašalo) lervos gyvena įsiraususios dugno nuosėdas arba išsikasa urvelį krante. Iš dugno jos išgriebiamos samteliu, aptrauktu metaliniu tinkliuku. Taip graibomos ir uodų lervos. Laikomos šios lašalo lervos be vandens, drėgnose samanose ar drėgname skudurėlyje. Šis masalas lepus, bijo perkaitimo. Kimba ant jo visokiausios žuvys. Jis užmaunamas įbedus kabliuko smaigalį lervai į krūtinę. Dažniausiai užmaunamas visas, kiti žvejai tik … Lašalo lervos – toliau

Musės lervos

Musės lervos – dar vienas masalas, tinkantis žvejoti palaidyne. Taip vadinama balta, stipri, labai judri kirmėlė. Jų greitai atsiranda sugedusioje mėsoje, maisto atliekose, jos labai sparčiai dauginasi ir auga. Šios lervos – didžiosios mėlynosios musės vikšras. Daugumai moteriškių tai šlykšti kirmėlė, bet žuvims atrodo kitaip. Juo žvejojama papildomai maitinant žuvis tuo pačiu jauku, karts nuo karto mėtomu į upės srovę ar ežerą. Šios musės lervos ypač tinka raudėms žvejoti, čiumpa ją ir kuojos. … Musės lervos – toliau

Jaukas

Žvejys, išsiruošęs prie vandens keletui dienų, turi gera progą žuvis prisijaukinti. Tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, kur žvejojama, reikia kasdien berti jauko. Tam tinka daug kas: parduotuvėje pirkti jau paruošti mišiniai, kombikormas, šutinti grūdai, bulvės, virtos košės, duona ir t.t. Dažniausiai jaukas daromas iš skirtingų įvairiomis proporcijomis sumaišytų ingredientų. Taip pat įmaišoma ir šiek tiek masalo kuriuo žvejosite: kapotų sliekų, uodo trūklio lervų, musės lervų ir panašiai, tam kad žuvys prie būsimo masalo … Jaukas – toliau

Apsiuva

Ši kirmėlaitė – upelių dugno gyventoja, įsitaisiusi vamzdelyje iš medienos gabaliukų, smiltelių ir kitų medžiagų. Šapeliai sutvirtinti pačių lervų išskiriamais “klijais”. Gyvena apsiuvos dugne arba prie jo, tarp akmenų ar ištisomis kekėmis aplipusios pagalius, rąstigalius, šakas ir žoles. Prisirinkus apsiuvų, jas laikyti reikia drėgnai, bet be vandens ir vėsioje vietoje. Karštą dieną laikas nuo laiko perpilti vėsiu vandeniu. Apsiuvos – vandens gyviai, jos kvėpuoja deguonimi. Laikant vandenyje ir sumažėjus deguonies … Apsiuva – toliau

Žiogas

Žiogai yra geras masalas mažoms žuvelėms ir stambioms neplėšrioms žuvims – šapalui, meknei, kuojai, raudei ir kitoms.. Jį labai noriai stveria ir salatis, nors ir yra plėšri žuvis. Žiogų nesunku prisirinkti antrojoje vasaros pusėje laukinėse pievose, ypač kai šviečia saulė. Be to šiuo metu žiogai nuolat krinta į vandenį tad žuvys prie jo yra pripratusios ir sėkmingai gaudomos. Ant kabliuko veriami po vieną nuo galvos, daug žvejų jį užvėrus ant kabliuko nutraukia ilgąsias kojas, tam kad žuviai būtų paprasčiau … Žiogas – toliau

Sliekai

Sliekas yra bestuburis gyvūnas, priklauso žieduotosioms kirmėlėms. Tai vienas daugiausiai paplitusių gyvūnų pasaulyje. Gyvena puveningoje ir drėgnoje žemėje ir minta žemėje esančiomis organinėmis medžiagomis. Sliekai yra labai svarbūs – dirvožemyje perdirba pūnančias organines medžiagas, aeruoja dirvą, ją mineralizuoja, ne ir dar viena nauda – tai puikus masalas … Sliekai – toliau

Negyvas vabzdys

Dažnai gaudant museline, pritrūksta gyvų vabzdžių. O negyvų žuvys nenori. Tuomet prie valo pririšama nedidelė, iš plonos stygos susukta spyruoklėlė. Jos gale šilkiniu siūlu už kojelės pririštas kabliukas. Negyvas vabzdys ant kabliuko užneriamas per nugarą taip, kad gylys įlįstų į pilvuką. Taip paruoštas masalas lėtai traukiamas vandens paviršiumi prieš srovę. Išskėtęs sparnelius vabzdys mėtydamasis į šonus, retkarčiais liesdamas paviršių, juda tarsi gyvas. Dažnai būna, jog tik pasiekia jis upės vidurį kai švysteli tamsus šešėlis ir vabalas … Negyvas vabzdys – toliau

Dirbtinės muselės

Žvejojant museline meškere vietoj gyvų vabzdžių galima naudoti dirbtines museles. Jos gaminamos iš plunksnų bei šilkinių siūlų. Muselės spalva, forma derinama prie tuo metu žvejybos vietoje aptinkamų vabzdžių. Dirbtinė muselė žuviai atrodo didesnė už tikrą tokio pat dydžio masalą, todėl geriausia kai dirbtinės muselės būna … Dirbtinės muselės – toliau

Vienadienės

Vienadienės masiškai pasirodo dažniausia rugpjūčio viduryje nuo aštuntos – devintos iki vienuoliktos valandos vakaro. Toks masinis jų skraidymas trunka penkias – šešias dienas. Dauguma žuvų, jau nekalbant apie karpinių šeimą, labai mėgsta šį riebų užkandį. Besivaikydamos vienadienių, tomis dienomis jos budi vandens paviršiuje. Šiuo metu žuvų niekuo nenustebinsite – jos prisisotinusios vienadienių, sukritusių į vandenį upių, ežerų … Vienadienės – toliau

Gyvos mažos muselės

Dažnai vakarais upėje ar ežere žuvys nekimba, o aplink pliaukši, šokčioja iš vandens. Ką gi jos taip godžiai gaudo? Gerai įsižiūrėję, pastebėsite uodus, smulkias museles. Tai jomis smaguriauja žuvys. O jūs negalite ant kabliuko jų užmauti – labai jau mažos. Tokiu atveju praverčia klijai, kuriais prilipdomos prie kabliuko įvairios smulkios muselės, trūklio lervos. Naudokite kuo natūralesnius klijus, kad žuvys neužuostų kvapo. Prie klijais patepto kabliuko muselė ar vabzdys greitai ir tvirtai prilimpa. … Gyvos mažos muselės – toliau

Šoniplauka

Dažnas ir dėmesio neatkreipia j nedidelį pilką arba žalsvą vėžiagyvį suplotu kūnu – šoniplauką. Ji randama ežerų pakrantėse tarp augmenijos, ant akmenų. Į mūsų kraštą viena jų rūšis – korofijos – atkeliavo greičiausiai vandens keliu, kai dar buvo vadinamasis Oginskio kanalas, iš Kaspijos jūros ir apsigyveno upėse bei pratekamuose ežeruose. Kita šoniplaukų rūšis – palasėjos – užsiliko dar nuo ledynmečio ir gyvena gilesniuose ežeruose. Vasarą, kai karšta, jos plaukia į ežero gilumą, kur vanduo šaltesnis, o rudenį, auštant traukia į pakraščius, kur ir galima jų … Šoniplauka – toliau

vabzdžio kabinimas ant kabliuko

Vabzdys ant kabliuko dažniausiai pradedamas kabinti nuo galvos, prakišant kabliuko smaigalį per vabzdžio galvą ir ištraukiant jį pro vabzdžio pilvelio galą. Toks kabinimo būdas daugelio žvejų laikomas geriausiu. Kai kurie žvejai sako, kad tokiu būdu užkabintą vabzdį žuvys ima ne taip godžiai, negu užkabintą priešingai – pradedant nuo pilvelio galo ir traukiant kabliuko smaigalį pro galvą. Toki vabzdžio kabinimą ypač propaguoja gaudant kiršlius. Pavyzdžiui žiogas, pradėtas kabinti nuo galvos, vandeny, traukiamas prieš srovę priglaudžia sparnelius prie liemens, srovė juos priglaudžia prie kūno, ir pastarasis neturi gyvo vabzdžio … vabzdžio kabinimas ant kabliuko – toliau

žuvies gabaliukai

Stintos gabaliukai dažniausiai naudojama gaudant stintas. Be pačių stintų, kai kurie žvejai pataria naudoti kuojos ar karšio gabaliukus. Pirmiausiai nupjaunama stintos galva ir uodega, tada pjaunama išilgai žuvies, šalia stuburo. Stuburą išmeskite. Padalintos filė pusytės supjaustomos arba kvadratėliais arba juostelėmis, tačiau nedidesniais negu 5-10mm. Masalas ant kabliuko kabinamas taip, kad pirštu vos jaustumėte kabliuko … žuvies gabaliukai – toliau

žieminiai masalai

Žiemą masalų pasirinkimas mažesnis, visai nėra vabzdžių, taigi lieka tik vikšriniai ir augaliniai masalai. Kai kurie žvejai turi sliekų, kurių prisirinko rudenį ir laikė žiemai. Žiemą masalui naudojamos apsiuvos, sliekai, uodo trūklio lervos, kinivarpos (randamos po padžiūvusių medžių žieve), įvairūs vikšrai esantys augaluose (pavyzdžiui kietinės kandys), musių lervos, duoniniai masalai, miltų košė, tirštai … žieminiai masalai – toliau

Puslapis 1 iš 212

Hey.lt - Nemokamas lankytoj skaitliukas