populiariausi

Rainuotasis vėžys

Rainuotasis vėžys yra invazinė rūšis Lietuvoje. Jis smarkiai konkuruoja su kitomis vėžių rūšimis, ypač vietinėmis, ir ilgainiui pastarąsias išstumia, o jų išnaikinti beveik neįmanoma. Šiuos parazitinius vėžius galima gaudyti visais įmanomais būdais, ištisus metus. Griežtai draudžiama perkėlinėti į kitus vandens telkinius. Rainuotųjų vėžių kūnas blyškiai rudas, vėžio kiautas ir žnyplės smarkiai spygliuotas, o vienas matomiausių požymių – pilvelio viršus su tamsiai rudais skersiniais dryžiais, vėžienos mažai, ji yra prastesnio … Rainuotasis vėžys – toliau

Žymėtasis vėžys

Žymėtasis vėžys (pacifastacus leniusculus) kilęs iš vakarų Amerikos ir Kanados pakrančių. Tai viena iš invazinių vėžių rūšių. Praeito šimtmečio antroje pusėje išnykus vietiniams vėžiams, žymėtieji vėžiai įveisti keliuose Lietuvos ežeruose kaip atspari vėžių marui rūšis. Iš čia greičiausiai išplito po visą Lietuvą. Nerandama jų tik nedaugelyje su kitais telkiniais nesusisiekiančiuose ežeruose. Žymėtųjų vėžių kiauto viršus ryškiai rudas, apačia raudona, vėžio kiautas lygus. Šio vėžio žnyplės didelės, plačios rudu viršumi ir raudona apačia. Kaip vieną iš ryškiausių bruožų šie vėžiai žnyplių sujungimo vietoje turi baltą dėmę, kurios pakraščiai apvesti melsva ar mėlyna … Žymėtasis vėžys – toliau

Siauražnyplis vėžys

Siauražnyplis vėžys (astacus leptodactyluslot.) dar vadinamas ilgažnypliu vėžiu ar pelkių vėžiu. Šis vėžys turi siauras, ilgas žnyples be įdubimo apatinėje nejudrioje jų dalyje, jos šiurkščios, turi daug mažų iškilumų. Siauražnyplio vėžio kiautas yra silpnesnis, šiurkštesnis, uodega siauresnė, negu plačiažnyplio vėžio. Siauražnyplių vėžių kiautas šviesiai rusvas, gelsvas ar žalsvas. Apatinė kiauto dalis dar šviesesnė ar net balta. Prastesnio skonio vėžienos turi iki 20%. Siauražnyplis vėžys yra apie 4 kartus vislesnis už plačiažnyplį ir dažnai pastarąjį … Siauražnyplis vėžys – toliau

Plačiažnyplis vėžys

Plačiažnyplis vėžys (astacus astacus lot.) dar vadinamas tauriuoju ir upiniu vėžiu. Šis vėžys turi plačias ir stiprias mėsingas žnyples su įdubimu nejudrios žnyplių dalies vidinėje pusėje, raudonai ruda apačia ir lygiu kiautu. Jo kiautas yra stiprus, lygus, vienodos spalvos, dažniausiai tamsiai rudos viršuje ir pereinančios į rudai alyvinę, ar raudoną – apačioje. Plačiažnyplis vėžys turi iki 30% labai skanios vėžienos, ypač daug mėsos yra žnyplėse. Plačiažnypliai vėžiai paplitę vidurio ir dalyje šiaurės Europos, jie yra vertingiausi Gyvenantys Europoje vėžiai. Plačiažnypliai vėžiai itin jautrūs deguonies … Plačiažnyplis vėžys – toliau

dyglė devynspyglė

Devynspyglė dyglė Lietuvoje yra žymiai retesnė negu trispyglė dyglė. Devynspyglė dyglė prieš nugarinį peleką turi daugiau laisvų spyglių. Jų būna 7 – 12. Šios dyglės pakankamai pakančios … dyglė devynspyglė – toliau

didstintė

Didstintė tai stintos jūrinė forma, gyvena mažiau druskinguose jūrų plotuose, dažniausiai arčiau įtekančių upių ir gėluose jūrų vandenyse. Didstintė gyvena Europos vakariniuose pakraščiuose. Ši stintos forma užauga iki 30cm ilgio ir 75 – 100gr svorio. Lietuvoje didstintės gaudomos Kuršių mariose. Didžiąją dalį laiko didstintė praleidžia druskingame vandenyje, netoli nuo krantų, vasarą ir rudenį čia intensyviai maitinasi. Atėjus žiemai maitintis beveik nustoja, plaukia į gėlus vandenis ir čia išbūna iki neršto. … didstintė – toliau

stintelė

Stintelė – tai stintos ežerinė forma. Lietuvoje stintelės gyvena giliuose ir dideliuose ežeruose. Stintelės žvejojamos Baluošo, Asvejos, Aiseto ir kituose ežeruose, Antalieptės mariose. Nors stintelėms tinka dauguma ežerų, bet dėl stintelių raidos ypatybių stintelių yra … stintelė – toliau

stintinių šeima

Tai nedidelės žuvys. Kūnas verpstiškai pailgas, padengtas lengvai nuslenkančiais švelniais žvynais. Tai grynai jūrinės, praeivės ir gėlavandenės rūšys, paplitusios šiaurinėse Atlanto ir Ramiojo vandenyno dalyse, o taip pat Arkties vandenyne ir įtekančiuose į šiuos vandenynus upių … stintinių šeima – toliau

nėgė jūrinė

Jūrinės nėgės gyvena visose Europos jūrose nuo Šiaurės Norvegijos ir Adrijos, Amerikos pakraščiuose nuo Grenlandijos vakarų iki Floridos. Taip pat yra Afrikos vakariniuose pakraščiuose. Įplaukia ir į upes, kuriose jos neršia. Baltijos jūroje aptinkama retai, bet pavieniai egzemplioriai siekia jos rytinę … nėgė jūrinė – toliau

nėginių šeima

Nėginių šeimai priklauso aštuonios gentys, paplitusios ir Šiau­rės, ir Pietų pusrutuliuose. Vienos rūšys gyvena beveik išimti­nai jūrose, kitos yra praeivės, o trečios pastoviai gyvena gėla­me vandenyje. Nėgės priklauso apskritažiomenių (Cyclostomata) klasei. Jos pasižymi cilindrinės formos kūnu, porinių galūnių ir žvynų stoka, o taip pat puria gleivėta oda. Nugarinis pelekas, apimdamas ir uodegą, pereina į pilvo pusę. Skeletas vien kremzlinis ir nelabai … nėginių šeima – toliau

nėgė mažoji

Mažoji nėgės rūšis labai panaši į upinę nėgę, bet ekologiniu atžvilgiu skiriasi tuo, kad yra sėsli – visą gyvenimą praleidžia kur ir gimusi. Suaugusios mažosios nėgės virškinamasis traktas sunykęs ir netinka maistui priimti. Lervos (graužavirbos) labai didelės, savo didumu net didesnės už suaugusias būna iki 20 cm ilgio. Meškeriotojai anksčiau naudodavo masalui, šiuo metu jas draudžia gaudyti … nėgė mažoji – toliau


Hey.lt - Nemokamas lankytoj skaitliukas