populiariausi

karšis

Karšis mėgsta stovintį arba tik lėtai tekantį vidutinio gilumo vandenį. Lietuvoje yra daugelyje ežerų ir gilesnėse upėse. Tačiau daugiausia karšių yra Nemuno žemupyje ir Kuršių mariose; čia jie žvejyboje užima vieną iš pirmųjų vietų. Suaugusio karšio pagrindinę ganyklą sudaro vandens baseino dugnas, kur baigiasi vandens augalai ir prasideda turtingas lengvai pūvančių medžiagų dumblas. Tokiose vietose yra daug trūklių, nedidelių kirmėlių ir kitokių gyvūnų. Karšis savo siurbiamuoju žiočių aparatu juos puikiai moka išrankioti iš dumblo, rausdamasis jame iki 10 cm … karšis – toliau

Saulažuvė

Saulažuvės gyvena sekliuose ir nedideliuose ežeruose, lėtos tėkmės upių dalyse, mėgsta povandeniniais augalais apaugusias vietas, nemėgsta didelės srovės bei atvirų vietų. Saulažuvės šiltu metų laiku plaukioja dideliais tuntais arti vandens paviršiaus, vandeniui atvėsus saulažuvės pavieniui leidžiasi į gilumą. Saulažuves mėgsta medžioti plėšrios žuvys, ypač ešeriai ir … saulažuvė – toliau

Kartuolė

Kartuolė – judri, žaisminga ir graži karpinių šeimos žuvelė. Lietuvoje kartuolės dažniausiai sutinkamos didžiosiose upėse, jų senvagėse, Kuršių mariose, bei pratekančiuose ežeruose. Kartuolės mėgsta ramų vandenį, smėlio ar žvirgždo dugnu, vešlia augalija, nemėgsta stiprios srovės ir dumblėto dugno. … kartuolė – toliau

Vijūnas

Vijūno kūnas ilgas, plokščiais šonais. Uodegos pelekas suapvalėjęs. Žvynai smulkūs. Nugara geltonai ruda, šonuose – plati tamsi juosta, o jos viršuje ir apačioje po siaurą juodą juostelę. Visas kūnas išmargintas smulkiomis juodomis dėmelėmis. Lūpų kampuose turi po ataugėlę. Gyvena pelkėtų upių ir upelių dugne, veisiasi ežerų ir tvenkinių dumble, dažnai slepiasi žolių tankumyne. Minta smulkiais moliuskais, vabzdžių lervomis, kirminais. Visai neseniai vijūnas Lietuvoje buvo gana dažnas, tačiau dabar jų smarkiai sumažėję. Vijūnas įrašytas į Lietuvos raudinąją knygą,tad jį gaudyti … vijūnas – toliau

Rainuotasis vėžys

Rainuotasis vėžys yra invazinė rūšis Lietuvoje. Jis smarkiai konkuruoja su kitomis vėžių rūšimis, ypač vietinėmis, ir ilgainiui pastarąsias išstumia, o jų išnaikinti beveik neįmanoma. Šiuos parazitinius vėžius galima gaudyti visais įmanomais būdais, ištisus metus. Griežtai draudžiama perkėlinėti į kitus vandens telkinius. Rainuotųjų vėžių kūnas blyškiai rudas, vėžio kiautas ir žnyplės smarkiai spygliuotas, o vienas matomiausių požymių – pilvelio viršus su tamsiai rudais skersiniais dryžiais, vėžienos mažai, ji yra prastesnio … Rainuotasis vėžys – toliau

Žymėtasis vėžys

Žymėtasis vėžys (pacifastacus leniusculus) kilęs iš vakarų Amerikos ir Kanados pakrančių. Tai viena iš invazinių vėžių rūšių. Praeito šimtmečio antroje pusėje išnykus vietiniams vėžiams, žymėtieji vėžiai įveisti keliuose Lietuvos ežeruose kaip atspari vėžių marui rūšis. Iš čia greičiausiai išplito po visą Lietuvą. Nerandama jų tik nedaugelyje su kitais telkiniais nesusisiekiančiuose ežeruose. Žymėtųjų vėžių kiauto viršus ryškiai rudas, apačia raudona, vėžio kiautas lygus. Šio vėžio žnyplės didelės, plačios rudu viršumi ir raudona apačia. Kaip vieną iš ryškiausių bruožų šie vėžiai žnyplių sujungimo vietoje turi baltą dėmę, kurios pakraščiai apvesti melsva ar mėlyna … Žymėtasis vėžys – toliau

Siauražnyplis vėžys

Siauražnyplis vėžys (astacus leptodactyluslot.) dar vadinamas ilgažnypliu vėžiu ar pelkių vėžiu. Šis vėžys turi siauras, ilgas žnyples be įdubimo apatinėje nejudrioje jų dalyje, jos šiurkščios, turi daug mažų iškilumų. Siauražnyplio vėžio kiautas yra silpnesnis, šiurkštesnis, uodega siauresnė, negu plačiažnyplio vėžio. Siauražnyplių vėžių kiautas šviesiai rusvas, gelsvas ar žalsvas. Apatinė kiauto dalis dar šviesesnė ar net balta. Prastesnio skonio vėžienos turi iki 20%. Siauražnyplis vėžys yra apie 4 kartus vislesnis už plačiažnyplį ir dažnai pastarąjį … Siauražnyplis vėžys – toliau

Plačiažnyplis vėžys

Plačiažnyplis vėžys (astacus astacus lot.) dar vadinamas tauriuoju ir upiniu vėžiu. Šis vėžys turi plačias ir stiprias mėsingas žnyples su įdubimu nejudrios žnyplių dalies vidinėje pusėje, raudonai ruda apačia ir lygiu kiautu. Jo kiautas yra stiprus, lygus, vienodos spalvos, dažniausiai tamsiai rudos viršuje ir pereinančios į rudai alyvinę, ar raudoną – apačioje. Plačiažnyplis vėžys turi iki 30% labai skanios vėžienos, ypač daug mėsos yra žnyplėse. Plačiažnypliai vėžiai paplitę vidurio ir dalyje šiaurės Europos, jie yra vertingiausi Gyvenantys Europoje vėžiai. Plačiažnypliai vėžiai itin jautrūs deguonies … Plačiažnyplis vėžys – toliau

vėžiai

Vėžiai gyvena įvairiuose pratekančiuose bei švariuose vandenyse – įvairiose upėse, upeliuose, ežeruose. Dieną vėžys dažniausiai lindi pasislėpęs, ir tik vakare dažniausiai iki pat ryto palieka savo slėptuvę. Naktį vėžiai ropinėja dugnu ir ieško maisto. Vėžiai vasarą dažniausiai lindi stačių gilumų krantuose, po medžių šaknimis, įvairiais žolių kupstais, po kerplėšomis, ar akmenimis ir panašiose vietose, o žiemą laikosi gilumose. Vėžiai ėda viską ką randa: sraiges, varles, vabzdžius, jų lervas, žuvis, žuvų ikrus, muses, vandeninių augalų šaknis ir jų … vėžiai – toliau

dyglė devynspyglė

Devynspyglė dyglė Lietuvoje yra žymiai retesnė negu trispyglė dyglė. Devynspyglė dyglė prieš nugarinį peleką turi daugiau laisvų spyglių. Jų būna 7 – 12. Šios dyglės pakankamai pakančios … dyglė devynspyglė – toliau

didstintė

Didstintė tai stintos jūrinė forma, gyvena mažiau druskinguose jūrų plotuose, dažniausiai arčiau įtekančių upių ir gėluose jūrų vandenyse. Didstintė gyvena Europos vakariniuose pakraščiuose. Ši stintos forma užauga iki 30cm ilgio ir 75 – 100gr svorio. Lietuvoje didstintės gaudomos Kuršių mariose. Didžiąją dalį laiko didstintė praleidžia druskingame vandenyje, netoli nuo krantų, vasarą ir rudenį čia intensyviai maitinasi. Atėjus žiemai maitintis beveik nustoja, plaukia į gėlus vandenis ir čia išbūna iki neršto. … didstintė – toliau

stintelė

Stintelė – tai stintos ežerinė forma. Lietuvoje stintelės gyvena giliuose ir dideliuose ežeruose. Stintelės žvejojamos Baluošo, Asvejos, Aiseto ir kituose ežeruose, Antalieptės mariose. Nors stintelėms tinka dauguma ežerų, bet dėl stintelių raidos ypatybių stintelių yra … stintelė – toliau

stintinių šeima

Tai nedidelės žuvys. Kūnas verpstiškai pailgas, padengtas lengvai nuslenkančiais švelniais žvynais. Tai grynai jūrinės, praeivės ir gėlavandenės rūšys, paplitusios šiaurinėse Atlanto ir Ramiojo vandenyno dalyse, o taip pat Arkties vandenyne ir įtekančiuose į šiuos vandenynus upių … stintinių šeima – toliau

nėgė upinė

Upinės nėgės Lietuvoje įplaukia į Nemuną ir jo intakus Nerį, Nevėžį, o iš čia paplinta po mažesnius upelius, ypač gausu Kuršių mariose. Upines nėgės draudžiama gaudyti be nustatyta tvarka išduotų licencijų. Upinės nėges gaudomos tam tikrais cilindrinės ar kūgio formos bučiukais, kurie pastatomi atkreipta anga pavandeniui, kad plaukiančios į upes upinės nėgės lengviau į juos pakliūtų, arba tiesiog … nėgė upinė – toliau

nėgė jūrinė

Jūrinės nėgės gyvena visose Europos jūrose nuo Šiaurės Norvegijos ir Adrijos, Amerikos pakraščiuose nuo Grenlandijos vakarų iki Floridos. Taip pat yra Afrikos vakariniuose pakraščiuose. Įplaukia ir į upes, kuriose jos neršia. Baltijos jūroje aptinkama retai, bet pavieniai egzemplioriai siekia jos rytinę … nėgė jūrinė – toliau

nėginių šeima

Nėginių šeimai priklauso aštuonios gentys, paplitusios ir Šiau­rės, ir Pietų pusrutuliuose. Vienos rūšys gyvena beveik išimti­nai jūrose, kitos yra praeivės, o trečios pastoviai gyvena gėla­me vandenyje. Nėgės priklauso apskritažiomenių (Cyclostomata) klasei. Jos pasižymi cilindrinės formos kūnu, porinių galūnių ir žvynų stoka, o taip pat puria gleivėta oda. Nugarinis pelekas, apimdamas ir uodegą, pereina į pilvo pusę. Skeletas vien kremzlinis ir nelabai … nėginių šeima – toliau

žiobris

Žiobris greita, baugi dugninė žuvis. Kūnas pailgas, iš šonų suplotas. Nugara mėlynai pilkos spalvos, šonai ir pilvas sidabrinės spalvos. Krūtininiai, pilviniai ir analinis pelekai gelsvi, nugarinis ir uodeginis – pilki. Prieš nerštą nugara darosi juoda, pilvas ir pelekai įgauna raudoną ir oranžinę spalvą. Patinams ant žvynų ir ant galvos atsiranda smulkių baltų karpų.

žiobris – toliau

ūsorius

Ūsoriaus kūnas pailgas, apvalus, be dėmių arba jos yra mažos, rausvos spalvos. Šonai ir nugara žalsvi, pilvas šviesus. Burna apatinė, pusmėnulio formos; jos priekyje yra pora ilgesnių ūselių, o kampuose – pora trumpesnių. Nugarinio ir uodeginio pelekų kraštai tamsūs, kiti pelekai šviesesni, rausvos spalvos. Nugarinis pelekas aukštas, truputį įlinkęs, jo ketvirtasis   spindulys   yra … ūsorius – toliau

Puslapis 1 iš 3123

Hey.lt - Nemokamas lankytoj skaitliukas